- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- A15.-1021-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00658-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Darius Lukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. V. (P. V.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
P. V. 2021 m. vasario 15 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovinčius automobilius BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei juos apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
P. V. šiais savo veiksmais pažeidė KET 101 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
P. V. apie teismo posėdžio laiką (2021 m. balandžio 8 d. 8.30 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) pranešta tinkamai ir laiku. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko į teismo posėdį, taip pat negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kliūčių nagrinėti bylą iš esmės nenustatyta, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
P. V. 2021 m. vasario 26 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad, važiuodamas automobiliu Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš darbo, automobilių stovėjimo aikštelėje netyčia užkabino du automobilius, pats to nepastebėjo. Grįžo namo su nedidele temperatūra. Gal dėl šios priežasties ir nepastebėjo, kad apgadino kitus du automobilius. Šie automobiliai yra jo bendradarbių. Jokių pretenzijų jie jam nereiškė. Dėl šio eismo įvykio susitarė (b. l. 14).
D. K. 2021 m. vasario 15 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2021 m. vasario 15 d. apie 12 val. jam priklausantis automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priparkuotas. Automobilį priparkavo apie 8 val. Šalia jo buvo pastatytas kitas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio savininkas P. V. išvyko iš darbo anksčiau, nes blogai jautėsi. Po jo išvažiavimo apžiūrėjęs jam priklausantį automobilį pastebėjo, kad nubrozdintas visas šonas. Automobilį patikrino, nes jį informavo darbuotojas J., kad buksuoja jo automobilis ir jis negali išvažiuoti. Po eismo įvykio jis bandė skambinti P. V., tačiau jis neatsiliepė (b. l. 8).
A. B. 2021 m. vasario 15 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2021 m. vasario 15 d. apie 9 val. priparkavo savo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priešais šalia stovėjo P. V. mėlynos spalvos automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 12 val. P. V. išvyko iš darbo, nes blogai jautėsi. Darbuotojas J. jai pasiūlė pasitikrinti, ar ant jos automobilio nėra apgadinimų, nes neaišku kaip P. V. išvažiavo. Patikrinusi automobilį pastebėjo, kad apgadintas priekinis bamperis. Kolega D. pranešė policijai. Bandė susisiekti su P. V., tačiau nepavyko (b. l. 9).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio S. J. 2021 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad šią dieną apie 16.25 val., dirbant kartu su kolega A. S., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas apgadino du automobilius BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino. Pranešėjas laukia. Atvykus į įvykio vietą kreipėsi automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas D. K. ir Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė A. B., kurie paaiškino, kad 2021 m. vasario 1 d. apie 13 val. bendradarbis P. V. pasijuto blogai ir ankščiau atsiprašė iš darbo namo. P. V. priklausantis automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo šalia jų automobilių ir galimai jis išvažiuodamas apgadino jiems priklausančias transporto priemonės ir pasišalino. Su P. V. telefonu susisiekti nepavyko, kad būtų nustatytos įvykio aplinkybės. Dėl apgadintų automobilių savininkams pranešė įmonės darbuotojas J. Eismo įvykis buvo įformintas, vairuotojams buvo išduotos pažymos apie eismo įvykį (b. l. 5).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės A. Š. 2021 m. vasario 23 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad eismo įvykio tyrimo metu su P. V. susisiekti nepavyksta – telefonas yra išjungtas. Asmeniui gyvenamuoju adresu yra išsiųstas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Susisiekus su P. V. darboviete UAB „R.“ personalo vadovė nurodė, kad P. V. darbovietėje nesirodo. Personalo vadovei el. paštu išsiųstas šaukimas skirtas P. V. (b. l. 11).
Iš 2021 m. vasario 15 d. eismo įvykio schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės kairės pusės durys, ratas, sparnas, ir automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis (b. l. 6–7).
2021 m. vasario 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuoti automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai ir sugadinimai: įbrėžtas dešinės pusės priekinis bamperis 0,40 – 0,50 m.; priekinės dešinės pusės durelės 0,40 – 0,63 m.; įbrėžtas galinis dešinės pusės bamperis 0,45 – 0,63 m. (b. l. 16–17).
2021 m. kovo 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai: Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžtas dešinės pusės priekinis bamperis 0,40 – 0,50 m., įbrėžtos priekinės dešinės pusės durelės 0,40 – 0,64 m.; BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžtas priekinis kairės pusės bamperis 0,48 – 0,53 m., įbrėžtas kairės pusės priekinis sparnas ir durelės 0,40 – 0,51 m.; Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įbrėžtas priekinis dešinės pusės bamperis 0,50 – 0,63 m.; įbrėžtas priekinis bamperis 0,52 – 0,64 m., įbrėžtos priekinės grotelės 0,49 – 0,55 m. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka. Pridedamos nuotraukos (b. l. 18–25).
ADB „G.“ 2021 m. vasario 25 d. žalos sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintam automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala yra 590,60 Eur (b. l. 27–29).
UAB „M.“ 2021 m. kovo 3 d. remonto sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadinto automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmata yra 794,26 Eur (b. l. 31–33).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
KET 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad P. V. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neteisėtus veiksmus įrodo vyriausiojo patrulio S. J. tarnybiniame pranešime bei D. K. ir A. B. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuotos aplinkybės. Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 15 d. ryte (duomenys neskelbtini), D. K. ir A. B. priparkavo savo automobilius BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia šių automobilių buvo priparkuotas jų kolegos P. V. automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 12 val. P. V. išvyko iš darbo. Po jo išvykimo kitas kolega vardu J. D. K. ir A. B. pasiūlė pasitikrinti, ar nebuvo apgadinti jų automobiliai. Patikrinus D. K. pastebėjo, kad apgadintas jo automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šonas, o A. B. pastebėjo, kad apgadintas jos automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis. Po eismo įvykio bandant susisiekti su P. V., jis neatsiliepė (b. l. 8–9). Vyriausiojo patrulio S. J. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 5). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad D. K., A. B. ir S. J. būtų suinteresuoti apkalbėti P. V. ar nurodyti melagingas aplinkybes. P. V. kaltę taip pat patvirtina byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai: įvykio vietos schema, kurioje užfiksuoti (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, eismo įvykio metu automobiliams BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai (b. l. 6–7); 2021 m. vasario 26 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai ir sugadinimai, automobilio nuotraukos (b. l. 16–17); 2021 m. kovo 16 d. transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas eismo įvykio byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuoti automobilių Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai, bei nurodyta, kad šių transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka. Pridėtos nuotraukos (b. l. 18–25); ADB „G.“ 2021 m. vasario 25 d. žalos sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadintam automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala yra 590,60 Eur (b. l. 27–29); bei UAB „M.“ 2021 m. kovo 3 d. remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu apgadinto automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmata yra 794,26 Eur (b. l. 31–33).
D. K. ir A. B. rašytiniuose paaiškinimuose bei S. J. ir A. Š. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, kad automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. V. po eismo įvykio bandant su juo susisiekti telefonu, neatsiliepė, telefonas buvo išjungtas, o susisiekus su P. V. darboviete UAB „R.“ personalo vadovė nurodė, kad P. V. darbovietėje nesirodo (b. l. 11), taip pat automobiliams padarytų apgadinimų pobūdis (akivaizdžiai matomi), administracinio nusižengimo padarymo laikas (šviesus paros metas, diena), neleidžia abejoti tuo, kad P. V. suprato, jog jis savo veiksmais (prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu), važiuodamas atbuline eiga apgadino svetimą turtą, taip sukėlė eismo įvykį, tačiau, užuot pranešęs policijai apie eismo įvykį, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Šiuo atveju objektyvių priežasčių, kodėl P. V., apgadinęs svetimą turtą, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, nėra. P. V. teiginys, kad galimai dėl nedidelės temperatūros nepastebėjo, kad apgadino du automobilius, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis bylai reikšmingu laiku sirgo. Šiame kontekste pasakytina, kad pagal KET 14 punktą, neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. P. V., jausdamasis prastai, apskritai turėjo nevairuoti transporto priemonės, o kitokiu būdu nuvykti į norimą vietą, pavyzdžiui išsikviesdamas taksi automobilį. Svarbu ir tai, kad šiuo atveju buvo apgadintas ne vienas, o du automobiliai. Todėl neįtikėtina, kad P. V., vairuodamas automobilį ir kontaktuodamas su dviem transporto priemonėmis tuo pačiu metu, nejuto tokių kontaktų. Tokią išvadą daryti leidžia ir tai, kad vienam iš apgadintų automobilių (automobiliui BMW) apgadinimai padaryti itin akivaizdūs, yra slystamojo pobūdžio, taigi kontaktas tarp transporto priemonių truko ilgesnį laiką. Be to, P. V. kontaktavo su transporto priemonėmis vairuojamo automobilio dešinės pusės priekiniu bamperiu, tai taip pat didina tikimybę justi kontaktą su kitais automobiliais. Taigi nėra abejonių, kad P. V. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos.
Dėl P. V. veiksmų buvo apgadintas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žala –590,60 Eur, ir Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žala – 794,26 Eur. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti ADB „G.“ ir UAB „M.“ pateiktos informacijos objektyvumu. Pažymėtina, kad padaryta turtinė žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).
Minėtų aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas, kliudė stovinčius automobilius BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei juos apgadino, taip savo veiksmais pažeidė KET 101 punktą, todėl pripažintina, kad padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų taip pat pakanka pripažinti įrodyta aplinkybę, jog P. V. tiesiogine tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, t. y. jis suprato, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau nepranešė apie tai policijai, nes nukentėjusiųjų eismo įvykio vietoje nebuvo, taip pažeidė KET 222 punkto reikalavimą. Todėl pripažintina, kad jis padarė ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.
P. V. rašytiniame paaiškinime nurodyti teiginiai, kad apgadinti automobiliai yra jo bendradarbių, kurie jam nereiškė jokių pretenzijų, taip pat susitarė dėl eismo įvykio, nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Pirma, kaip minėta, po eismo įvykio P. V. neliko eismo įvykio vietoje, jis nesusisiekė nei su apgadintų automobilių savininkais, nei kvietė policiją. Būtent dėl to ir buvo kito asmens iškviesta policija, kad pareigūnai išsiaiškintų įvykio aplinkybes. Antra, administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnį atsiranda nepaisant to, ar apgadintų automobilių savininkai vėliau neturi pretenzijų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ar jie susitarė dėl eismo įvykio. Šiuo atveju vertinami ne P. V. veiksmai jau pradėjus administracinio nusižengimo teiseną, bet jo veiksmai po eismo įvykio.
P. V. administracinio nusižengimo protokole taip pat inkriminuotas KET 9 punktas, įtvirtinantis bendrąsias eismo dalyvių pareigas. Pažymėtina, kad šis bendro pobūdžio KET punktas negali būti laikomas pakankamu administracinių nusižengimų padarymo pagrindu, todėl šalintinas iš kaltinimo.
IV. Administracinių nuobaudų skyrimo motyvai
ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.
Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
P. V. atsakomybę dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo nėra.
P. V. atsakomybę dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sunkina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo nėra.
Teismas, skirdamas P. V. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu); kaltės formą (administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarytas dėl neatsargumo, o administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarytas tyčia); į nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo; taip pat į P. V. asmenybę. Jis anksčiau keturis kartus baustas administracine tvarka, daugiausiai už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, paskirtos baudos sumokėtos, turi tris galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 3–4). Duomenų apie jo teistumą nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, P. V. skirtinos ANK 417 straipsnio 7 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai yra minimalūs (atitinkamai 10 Eur ir 1100 Eur).
Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
Nors P. V., padarydamas ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, šiurkščiai tyčia pažeidė KET reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais nesukėlė sunkių padarinių (apgadinti automobiliai, kuriuose eismo įvykio metu nebuvo žmonių). Jis anksčiau nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn pagal tą patį ANK straipsnį ar už šiurkščių administracinių nusižengimų, susijusių su KET nesilaikymu, padarymą. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teigtina, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta P. V. neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 38 straipsniais, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. V. (P. V.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 10 Eur dydžio baudą.
P. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1100 Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, P. V. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21128549330.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.