- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 2-1932-213/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00930-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- J. V.
- Advokatai
- Artūras Kuzma
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui J. V. dėl 37500,00 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. G. prašo priteisti iš atsakovo J. V. 37500,00 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1279,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2006-05-16 Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino taikos sutartį (toliau – Sutartis). Sutarties 5 punkte atsakovai A. G. ir J. V. (buvusi pavardė – P.) pareiškė, kad šios Sutarties 1 punkte nurodytą skolą (75000 Lt) šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais ieškovui S. T. sumokės A. G.. Taip pat Sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovas J. V. (buvusi pavardė – P.) pareiškia, kad jam yra žinoma, kad atsakovas A. G. turi teisę regreso tvarka reikalauti iš J. V. (buvusi pavardė P.) tai, ką jis įvykdė pagal taikos Sutartį, atskaičiavus atsakovui A. G. tenkančią įsipareigojimų dalį. Nurodė, jog 2006-05-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintą taikos Sutartį įvykdė visiškai, todėl prašo regreso tvarka 37500,00 Lt priteisti iš atsakovo.
Ieškovo atstovas advokatas Artūras Kuzma teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas A. G. pagal 2006-05-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintą Sutartį įsipareigojo sumokėti solidarią su J. V. 75000 Lt skolą S. T.. Atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2006-05-16 nutarties neskundė. Ieškovas atlikinėjo mokėjimus 6 metus ir minėta nutartimi patvirtintą Sutartį įvykdė 2011 metais. Paaiškino, jog ieškovas su atsakovu po Sutarties patvirtinimo nesitarė, kad skolą mokės tik A. G., o J. V. nebus niekam skolingas. Kadangi ieškovas Sutartį įvykdė visiškai, jis turi teisę regreso tvarka reikalauti puse sumokėtos 75000,00 Lt skolos, t.y. 37500,00 Lt iš atsakovo kaip solidaraus skolininko. Atsakovo kaltinimai, kad ieškovas nori užsidirbti nepagrįsti, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes ir skolos nepagrįstumą, todėl prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 1991 metais buvo įsteigta UAB „Prekybos namai MAVI“. Jos akcininkais buvo ieškovas, atsakovas (kompanijos prezidentas), J. K. ir V. A.. Kompanija vykdė sėkmingą veiklą kartu su Lenkijos, Latvijos, Ukrainos ir Vokietijos partneriais. Vėliau verslas patyrė sunkumų. Atsakovas po vizito pas verslo partenius grįžęs į Lietuvą sužinojo, kad ieškovas iš V. Č. pasiskolino 30000 JAV dolerių su sąlyga, kad grąžins 1993-04-17 32000 JAV dolerių, o negrąžinimo atveju mokės po 32 JAV dolerius už kiekvieną uždelstą valandą. Tokios sutarties atsakovas nematė, su juo ieškovas sutarties sąlygų nederino, sudarė sutartį su 900 procentų metinių palūkanų. Vėliau ieškovas pareiškė, kad su atsakovu nori susitikti V. Č.. Pas V. Č. jis nuvyko kartu su ieškovu. V. Č. paprašė atsakovo parodyti pasą. Atsakovas pasą parodė, o V. Č. jį įsidėjo į kišenę, pareikšdamas, kad atsakovas kaip kompanijos vadovas yra taip pat atsakingas už skolos ieškovo pasiskolintos sumos grąžinimą V. Č., ir, kad jis negrąžins paso, kol atsakovas neprisiims tokios atsakomybės. Atsakovas buvo priverstas pasirašyti paskolos raštelį, kad pasižada grąžinti 30000 JAV dolerių sumą už ieškovą. Kai atsakovas pasirašė pasižadėjimo raštelį ir perdavė V. Č., tikėdamasis, kad jis sugrąžins pasą, V. Č. papildomai pareikalavo užstatyti savo gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir žemę. Vėliau atsakovas išvyko į Maskvą, kur dirbo iki 1997 metų. Atsakovui būnant Maskvoje, jo žmona, bijodama susidorojimo, perrašė namą, ūkinį pastatą ir žemę nurodytam asmeniui. 1998-09-17 buvo sutarta, kad V. Č. sugrąžins atsakovui namą ir paskolos raštelį, jeigu atsakovas sutiks pasirašyti paskolos sutartį kartu su ieškovu 53000 JAV dolerių sumai. Nuvykus į notarų biurą, V. Č., ieškovas ir atsakovas pasirašė paskolos sutartį. Tačiau V. Č. negrąžino namo ir paskolos raštelio, toliau reikalavo atiduoti pinigus. Nurodė, kad ieškovui ir atsakovui realiai pinigų pagal paskolos sutartį niekas nedavė, o atsakovas eilinį kartą buvo apgautas. Mirus V. Č. ir praėjus 7 metams, 2005-10-14 S. T., V. Č. žmona D. Č. ir sūnus V. Č. pareiškė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl 292000 Lt skolos priteisimo solidariai iš ieškovo ir atsakovo. Teismas baigėsi 2006-05-16 taikos sutartimi, kurios pagrindu pareikštas ieškinys šioje byloje. Atsakovas prašė taikyti CK 6.221 str. ieškovo atžvilgiu, nurodydamas, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar apriboja šalies atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba leidžia ją įvykdyti tokiu būdu, kuris iš esmės skiriasi nuo to, kurio protingai tikėjosi kita šalis, negalioja, jeigu tokios sąlygos atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes yra nesąžiningos. Nurodė, kad ieškovas, pasirašinėdamas sutartis ir santykiuose su atsakovu elgėsi nesąžiningai. Jokio vekselio atsakovas nepasirašinėjo ir nematė. S. T. atsakovui pasakė, kad atsakovo 75000 Lt „nurašomi“.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2006-05-16 Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino taikos sutartį (toliau – Sutartis) (b.l. 3-5). Sutarties 5 punkte atsakovai A. G. ir J. V. (buvusi pavardė – P.) pareiškė, kad šios Sutarties 1 punkte nurodytą skolą (75000 Lt) šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais ieškovui S. T. sumokės A. G.. Taip pat Sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovas J. V. (buvusi pavardė P.) pareiškia, kad jam yra žinoma, kad atsakovas A. G. turi teisę regreso tvarka reikalauti iš J. V. tai, ką jis įvykdė pagal taikos Sutartį, atskaičiavus atsakovui A. G. tenkančią įsipareigojimų dalį.
Byloje ieškovas pateikė 2006-05-16 Paprastąjį vekselį (b.l. 6), kuriame nurodyta, kad „Pagal šį paprastąjį vekselį vekselio davėjas J. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu Mindaugo g. 8-48, Trakai) iki 2010 m. lapkričio mėnesio 10 dienos be sąlygų įsipareigoja sumokėti A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini) trisdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus litų“. Teismas pažymi, jog pateiktame vekselyje nėra atsakovo, t.y. vekselio davėjo parašo.
CK 1.105 str. 1 d. nustatyta, kad Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. CK 1.105 str. 4 d. nustatyta, kad Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą. Ieškovo pateikto vekselio išrašymo metu galiojusio 1999 m. kovo 16 d. LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 str. nustatyta, kad paprastajame vekselyje turi būti: 1) žodžiai “paprastasis vekselis” tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; 3) mokėjimo terminas; 4) mokėjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 6) išrašymo vieta ir data; 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Minėto įstatymo 78 str. 1 d. nustatyta, kad dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš šio įstatymo 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pateiktame vekselyje nėra atsakovo parašo, t.y. būtino vekselio rekvizito, dėl kurio nebūvimo vekselis neturi paprastojo vekselio galios, teismas pateikto vekselio nevertina kaip atsakovo skolos buvimo fakto įrodymo ir juo nesivadovauja.
Iš byloje esančios AB SEB bankas 2014-10-03 Pažymos Nr. 07.04.08-4406 (b.l. 62-64) matyti, jog iš ieškovo sąskaitos laikotarpiu nuo 2006-06-08 iki 2011-06-01 buvo atlikti mokėjimai S. T. bendrai 61000,00 Lt sumai. Taip pat byloje esantys AB SEB bankas 2008-05-14, 2009-02-04, 2009-03-09, 2009-04-20, 2009-05-15 ir 2009-09-15 mokėjimo nurodymo kvitai patvirtina, kad ieškovas papildomai sumokėjo S. T. 9800,00 Lt. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2006-05-16 nutartimi patvirtintą taikos Sutartį, S. T. sumokėjo viso 70800,00 Lt.
Byloje esantis 2014-10-27 S. T. rašytinis patvirtinimas įrodo, jog ieškovas įvykdė Vilniaus apygardos teismo 2006-05-16 nutartį ir S. T. ieškovui pretenzijų neturi. Pažymėtina, jog minėtame patvirtinime nėra nurodyta įvykdyta suma. Atsižvelgiant į tai, jog prievolė pagal Sutartį buvo solidari, t.y. tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo po 37500,00 Lt, o patvirtinime, kurį parašė S. T. ir kurį teismo posėdžio metu pateikė ieškovas A. G., apie atsakovą visiškai nėra minima, teismas daro išvadą, jog minėtas patvirtinimas įrodo, jog ieškovas visiškai įvykdė ne visą Sutartį, bet savo įsipareigojimą, t.y. sumokėjo 37500,00 Lt įsipareigojimo, kuris tenka jam ir dalį atsakovo įsipareigojimo.
Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai numatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų.
CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį taikos sutartimi šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje. Ši įstatymu nustatyta šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi negali būti paneigta, nes šalių sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama tik tuo atveju, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant šių prieštaravimų, teismas negali atsisakyti tvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties.
Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi Teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai). Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. R. Š., V. Š., bylos Nr. 3K-3-61/2008). Tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti ginčijama civilinio proceso atnaujinimo stadijoje, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. S. v. Z. J., S. V. J., S. M. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010.
Teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis bei taikant proceso atnaujinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J., S. V. J., S. M. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010). Taigi, atsakovas 2006-05-16 Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos Sutartis, neskundė, atnaujinti proceso byloje neprašė, todėl teismas konstatuoja, jog Sutartis yra galiojanti ir turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.
Atsakovo nurodytos aplinkybės yra susiklosčiusios iki 2006-05-16 Sutarties patvirtinimo Vilniaus apygardos teismo nutartimi, todėl šioje byloje jos nėra reikšmingos, teismas jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Byloje surinktais įrodymais nustatytą, jog ieškovas, vykdydamas Sutartį, sumokėjo S. T. viso 70800,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog prievolė pagal Sutartį buvo solidari, t.y. po 37500,00 Lt kiekvienam ir remiantis Sutarties 5 punktu, kuriame nustatyta, kad atsakovas J. V. (buvusi pavardė Pocius) pareiškia, kad jam yra žinoma, kad atsakovas A. G. turi teisę regreso tvarka reikalauti iš J. V. tai, ką jis įvykdė pagal taikos Sutartį, atskaičiavus atsakovui A. G. tenkančią įsipareigojimų dalį, teismas konstatuoja, kad ieškovas už atsakovą įvykdė ne visą, bet dalį įsipareigojimo pagal Sutartį, t.y. bendrai 33300,00 Lt (70800 Lt -37500 Lt, Sutarties 5 punktas).
Iš byloje esančios pretenzijos (b.l. 7) matyti, jog ieškovas ragino atsakovą įvykdyti piniginę prievolę pagal 2006-05-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintą Sutartį, tačiau atsakovas jos neįvykdė.
CK 6.9 str. 1 d. nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.
CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 12, 178 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).
Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).
Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas yra nesąžiningas ir nori pasipelnyti, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, kad šios atsakovo nurodytos aplinkybės nėra įrodytos (CPK 12, 178 str.). Atsakovas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog S. T. nurašė jam tenkančios dalies skolą ir jam, t.y. atsakovui neturi jokių pretenzijų. Taigi, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes bei teismo posėdžio metu išsakytų argumentų, t.y. neįrodė savo atsikirtimų.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).
Įvertinus šalių pateiktus įrodymus konstatuotina, kad atsakovas yra skolingas ieškovui, t.y. ką ieškovas įvykdė pagal taikos Sutartį, atskaičiavus jam pačiam tenkančią įsipareigojimų dalį, todėl ieškinys, įvertinus ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas, tačiau dalinai, t.y. 33300 Lt sumai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pateikė teismui įrodymus dėl 70800 Lt sumos sumokėjimo S. T..
CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t. y. 1135,75 Lt (1279,00 Lt x 88,80 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
Bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 17,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Todėl iš atsakovo priteistinos 15,53 Lt (17,49 Lt x88,80 proc.) bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 92, 93, 96, 176-178, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš J. V. (buvusi pavardė P., a/k (duomenys neskelbtini) 33300 Lt 00 ct (9644 Eur 35 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 33300 Lt 00 ct (9644 Eur 35 ct), nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2014-04-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1135 Lt 75 ct (328 Eur 94 ct) bylinėjimosi išlaidų A. G..
Priteisti iš J. V. 15 Lt 53 ct (4 Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.