Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r., Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) , teistas: 1) 2005-02-22 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str., 2 d. - 20 parų arešto bausme; 2) 2005-12-20 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str., 2 d. - 76 parų arešto bausme; 3) 2006-04-13 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - 1 m. 11 mėn. laisvės atėmimo bausme; 4) 2006-12-18 Ukmergės raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - 2 m. ir 1 mėn. laisvės atėmimo bausme; 5) 2007-12-19 Anykščių raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 187 str. 1 d., 165 str. - 5 m ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 6) 2008-03-04 Ukmergės raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 188 str. 1 d. - 6 m. ir 2 mėn. laisvės atėmimo; 7) 2008-10-20 Ukmergės raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 6 m. 2 mėn. ir 15 d. laisvės atėmimo; 8) 2011-05-23 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 9) 2015-06-10 Kėdainių raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pakeitus Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendį, I. J. pripažintas atlikęs bausmę; 10) 2017-02-13 Kupiškio raj. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 3 d.- 9 MGL (338,94 €) bauda, LR BK 64-1 str. pagrindu paskirtą bausmę sumažinant trečdaliu - iki 6 MGL (225,96 €), LR BK 66 str. pagrindu į bausmę įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - vieną parą, ją prilyginant 2 MGL,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. smurtaudamas mažametei sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2017-08-22, apie 13 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , kambaryje, paėmė lovelėje gulinčią ir verkiančią savo mažametę dukrą A. J., gim. (duomenys neskelbtini) ., už rankos, ją iškėlė iš lovelės ir numetė ant grindų, tęsdamas nusikalstamą veiką, į A. J., kuri tuo metu stovėjo ant grindų ir verkė, tyčia metė plastikinį buteliuką su jame buvusia arbata ir pataikė jai į dešiniąją akį ir tokiu būdu savo mažametei dukrai A. J. padarė dešinės akies srities sumušimą, pasireiškusį dešinės akies apatinio voko ir skleros kraujosruvomis, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. J. teismo posėdžio metu kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino, parodymus duoti atsisakė.

Ikiteisminio tyrimo metu I. J. parodė, kad 2017-08-22 buvo namuose, (duomenys neskelbtini) Gyvena su sugyventine L. N. apie 4 metus, augina bendrą 2 metų dukrą A. J.. L. N.dabar laukiasi jų vaiko. Svečiuose buvo L. N.draugė R.. Apie 13 val. L. N.dukrą įkėlė į lovytę kambaryje, norėjo užmigdyti pietų miego. Dukra miegoti nenorėjo, lovytėje verkė. Jis paėmė dukrai už abiejų rankų riešų ir ją iškėlė iš lovytės, pasodino kambaryje ant lovos. Dukra sėdėdama ant lovos toliau verkė, jis norėdamas nuraminti, paėmė už rankyčių ir pakėlęs pastatė kambaryje ant žemės. Dukra priėjo prie lėlių vežimėlio, jis paėmė nuo grindų kambaryje gulėjusį dukros plastikinį buteliuką gerti (buteliuke buvo pripilta pusę jo raminančios arbatos) ir susinervinęs, kad A. vis verkia, metė buteliuką į vežimuką, į dukrą pataikyti nenorėjo. Buteliukas atsitrenkė į vežimuko kairį šoną ir atšokęs nuo kairio vežimuko šono pataikė A. į akį. Sužaloti dukros nenorėjo, kodėl L. N.sakė, kad tai ji sužalojo A., jis nežino (b. l. 120-121).

Ikiteisminio tyrimo metu akistatos metu su R. B. kaltinamasis I. J. teigė, kad iškėlęs iš lovytės ant grindų A. nemetė, o pasodino ant lovos ir atsisakė duoti išsamesnius parodymus apie bylos aplinkybes (t. 1, b. l. 126).

Ikiteisminio tyrimo metu akistatos metu su L. N., šiai davus parodymus prieš save, kaltinamasis I. J. parodymus duoti atsisakė (t. 1, b. l. 127-128).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja L. N. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio metu buvo viena su R. B., I. J. namuose nebuvo (pagarsinus L. N. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 66, 77, 127, ), kad įvykio, dėl kurio iškelta baudžiamoji byla, metu namuose buvo ir sugyventinis I. J., L. N. ėmė teigti, kad taip tyrėjai nesakė). Parodė, kad ją erzino, kad A. vis prašo arbatos, o jos išgėrusi nieko po to nevalgo, todėl, kai dukra padavė buteliuką prašydama dar arbatos, ji susinervino ir iškart metė buteliuką į ją. Dabar lankosi pas psichiatrą, vartoja vaistus, kad valdytų pyktį. Paklausta ar metė vaiką ant grindų painiojosi: „į žemę vaiko niekas netrenkė, aš vaiką ėmiau gražiai už rankytės“, „vieną kartą susinervinus trenkiau vaiką į žemę. Prisipažįstu vaiką trenkiau aš ant žemės“. Teisiamojo posėdžio metu L. N. buvo paklausta dėl nenuoseklių parodymų davimo, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta keturis kartus, iš kurių du kartus parodė, kad ji metė buteliuką į dukrą A. (t. 1, b. 77-78; 127-128), vieną kartą parodė, kad kaltinamasis I. J. (t. 1, b. 66-67), o vieną kartą parodė, kad atsisako duoti parodymus prieš sugyventinį I. J. (t. 1, b. l. 73). L. N. parodė, kad melavo, nes, kai ji užgavo dukrą A., pas ją tuo metu besisvečiuojanti draugė R. sakė „apkaltinkim I.“. Paklausta, kodėl R. galėjo norėti apkaltinti I. J., L. N. parodė, kad „B. reikia vyro, tai nežinau kodėl ji norėjo apkaltinti I.“. Parodė, kad ji pyksta ant R., nes ji rašė jos sugyventiniui sms žinutes „bučkis“, viliojo I.. Paklausta ar tai vyko jau seniai, dar prieš įvykį, kurio metu sužalota dukra, atsakė, kad taip. Paklausta, kodėl tuomet kvietėsi R. į namus svečiuotis, atsakyti negalėjo. Paklausta ar dabar bendrauja su drauge R., atsakė, kad ne, kad R. B. ją su I. išvadino „nemirtingaisiais“, „ji mane kaltina, kad aš prikūriau, neteisingus parodymus daviau, kadangi prisipažinau“. Teisiamojo posėdžio metu L. N. paklausta ar po įvykio apklausta pas tyrėją susirašinėjo su R. B. sms žinutėmis, atsakė, kad R. jai sms nerašė. Pagarsinus, kad byloje yra ikiteisminio tyrimo metu nufotografuotos jos telefone R. B. jai siųstos sms žinutės, pagarsinus vieną - „tave museu jau bando apkaltint neklausyk l. ju as niekam nieko nesakeu ce rezga kazka jau jie neklausyk“, (t. 1, b. l. 87), ir paprašius pakomentuot, L. N. parodė: „ R. man rašė šitą žinutę, ji man davė suprasti, kad kažką ant manęs rezga, bet aš nežinau ką rezgė. Tyrėjai pateikiau žinutes, nes kai jos paklausiau kaip suprasti, tai pasakė taip ir suprask“. Teisiamojo posėdžio metu paklausus L. N., ar kaimynei A. J., kai ši pamatė vaiką su mėlyne po akimi, pasakė teisybę apie jos atsiradimo priežastis, parodė, kad pasakė kaip buvo, nemelavo. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l., 78), kad kaimynei pradžioj sakė, kad užsigavo į lėlių vežimėlį, jai nepatikėjus, sakė, kad į lovytę, vėliau – į pečiaus klemką, L. N. parodė, kad taip sakydama tyrėjai melavo – kaimynei A. J. sakė tiesą. Paklausus teisimojo posėdžio metu apie santykius su kaimyne A. J., parodė, kad dabar santykiai geri, „ su J. pykomės liepos mėnesį, nes I. buvo išvažiavęs su ja į Kauną pas jos draugę parsivežti daiktų, ir mes buvome susipykę, nes ji norėjo nuvilioti I., „ ir B., ir J. „derino“ prie I.“.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu LR BPK 82 str. tvarka L. N. parodė, kad įtariamasis I. J. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 4 metus, augina 2 metukų dukrą A. J.. Šiuo metu laukiasi vaiko. Vyresnių jos ketverių vaikų atžvilgiu jos motinystės teisės apribotos, vaikai paimti. Metus laiko ji nevartoja alkoholio. Tačiau ji yra labai nervinga, kai susinervina, tai nemato net žmonių, nesiorientuoja, vartoja vaistus. 2017-08-22 apie 13 val., pas ją į namus atėjo jos draugė R. B.. Namuose buvo ji, I. J., dukra A., kuri pradėjo verkti, nes ji ant A. garsiai užrėkė, kad ji nelystų į kambarį, kur yra sudėti I. J.įrankiai. Tada dukra A. verkdama atnešė savo plastikinį buteliuką, kad jai įpiltų arbatos, ji (L. N.) pripylė pusę buteliuko arbatos ir A. įkėlė į lovytę, ją migdė. Prie A. lovytės pasikeisdami prieidavo ji ir I. J.. A. verkė, nes norėjo valgyti. Nedavė valgyti, nes dar nebuvo maisto pagaminusi. Ją sunervino, kad A. nemiega, o verkia, paėmė už kairės rankos, pakėlė ją ir iškėlusi iš lovytės metė ant kilimo kambaryje. A. nukrito kambaryje ant kilimo, ji dar garsiau pradėjo verkti. Tai matė R., I. J.. Ji A. pripylė pusę buteliuko arbatos, ji arbatą išgėrė ir vėl jai atnešė buteliuką. Ji daugiau A. nebepylė arbatos, nes A. pradėjo daugiau verkti, ji susinervino, kad A. verkia, buteliuką metė į A.. Prieš atvykstant pareigūnams kambaryje R. paklausė "ar man padėsi", o .R. atsakė "taip, padėsiu apkaltinti I.". Kai kaimynė A. pamačiusi po akimi A. mėlynę paklausė kas atsitiko, jos su R. melavo, sakė, kad ji akį užsigavo į lėlės vežimuką, paskui į lovytę, į pečių. Kai I. išvežė policijos pareigūnai, tai A. sakė, kad į A. I. metė buteliuką ir pataikė jai į akį (b. l. 77-79).

Akistatos su L. N.metu su R. B. pakeitė anksčiau apklausoje duotus parodymus, prisipažino, kad apklausos metu ji melavo teigdama, kad iš lovytės už rankos suėmęs A. ją iš lovytės iškėlė ir ant žemės numetė ji, kad I. J. buteliuką su vandeniu metė ir į akytę pataikė jų dukrai A.. Iš tikro tai padarė I. J.. R. B. patvirtino anksčiau duotus savo parodymus (b.l. 66-68).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja R. B. parodė, kad 2017-08-22 buvo svečiuose, mergaitę I. guldė miegoti, bet mergaitė verkė, norėjo valgyti. I. ištraukė mergaitę iš lovytės ir metė ją ant kilimo. Mergaitė vis tiek verkė, tada J. labai susinervavo, spyrė į kambario duris ir metė buteliuką į mergaitę, pataikė iškart į akytę. Tuo metu mergaitė stovėjo prie vaikiško vėžimėlio, plastmasinio, lengvo, vežimėlio rankena mergaitei iki krūtinės, paklausus ar galėjo buteliukas atsitrenkti į rankeną ir atšokęs pataikyti mergaitei į akį, R. B. parodė, kad buteliukas atšokti negalėjo, ji matė, kad pataikė iškart į akį. Kai mergaitė buvo užgauta, L. pasakė, kad eina pas socialinę darbuotoją, bet ji niekur nėjo. I. liepė pridėti prie akytės ledo. I. sakė pareisiu kai vaikas nusiramins, keikėsi labai. Mergaitės akis buvo labai raudona, po to pamėlynavo. Kaimynė A. (J.) klausė, kas buvo, o L. sakė, kad „vežimėlis, vežimėlis“, nenorėjau kaimynei pasakoti, kaip viskas buvo, „kas ji tokia, ne policininkė“. Paklausus apie ikiteisminio tyrimo metu nufotografuotas jos rašytas sms žinutes L. N. (t. 1, b. l. 87-92) telefone, R. B. parodė, kad „jie“ yra I. J. ir A. J., kurie rezgė neteisingus parodymus. L. rėkia ant mergaitės dažnai, bet ji niekada nematė, kad muštų. L. buvo primelavus per akistatą, sakė, kad bijojo, kad I. neuždarytų į kalėjimą. Dabar mes nebendraujame, mane jie puola, kad duodu tokius parodymus. I. ir L. nemoka su vaikais elgtis, padėjo I. drėlę tarpdury, tai mergaitė bijo, neina į kambarį. I. neleidžia L. mergaitės paimti ant kelių, neleidžia žaisti su žaislais, liepia tik sėdėti ant arkliuko. L. neverda valgyt, socialinė klausė, ko mergaitė valgė, o L. pasakė, kad davė traputį, L. neverda valgyt, nes sako, kad dujos baigsis, pati ji tik rūko ir geria kavą. Aš L. sakiau, kad dujas nupirksi, o jei vaikas numirs, tai nebebus. Vaikas buvo paimtas iš šeimos, bet jie tikėjosi kad vaiką atgaus, bet ji niekur neina, nesidomi mergaite, bet ji tik skaičiuodavo pinigus, kada, kai pagimdys. L. jau pagimdė.

Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos R. B. parodymai ir teisiamojo posėdžio metu, ir ikiteisminio tyrimo metu, yra nuoseklūs, neprieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. parodė, kad 2017-08-22, apie 13 val. buvo svečiuose pas pažįstamą L. N.. Namuose buvo L. N.sugyventinis I. J. ir jų dukra A., kuriai 1 m. 9 mėnesiai. Visi buvo blaivūs. Mergaitė verkė, nenorėjo miegoti. I. J.supyko, kad mergaitė rėkia, triukšmauja. Jis paėmė savo dukrą už kažkurios rankos, iškėlė ją iš vaikiškos lovytės ir numetė ją ant grindų. A. pradėjo dar smarkiau verkti. Tada L. užsipuolė sugyventinį, sakydama: "ką tu darai vaikui?". I. pagriebė mergaitės plastikinį buteliuką su vandeniu ir jį metė į mergaitę. Buteliuku pataikė į mergaitės dešinę akį. Ji buvo kambaryje ir viską matė (b. l. 63-65).

Akistatos su L. N.metu R. B. patvirtino anksčiau duotus savo parodymus (b.l. 66-68).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja A. J. parodė, kad gyvena prieš kaimynus - I. J. ir L. N.. 2017-08-22 grįžo iš darbo, pasidarė kavos ir išėjo į laiptinę parūkyti. Laiptinėje buvo L., R. ir A., kurios akytė raudona. A. J. teigia paklaususi „kas tau popa padarė?“, o R. B. pasakiusi, kad trenkėsi į vežimėlį ir užsigavo akytę. Aš (A. J.) sakau, kas per vežimėlis, jei taip akytę užsigavo, man parodė tą vežimėlį, tai vežimėlis nedidelis, visai lengvutis, mergaitė stumdė vežimėli, vežimėlis minkštas. Aš nepatikėjau, kad galėjo į jį užsigauti, pasakiau R. ir L., kad netikiu, tai man pasakė, kad trenkėsi į lovytę, aš apžiūrėjau lovytę, tai apsakiau kad netikiu, tada R. pasakė, kad trenkėsi į pečiaus klemką, pritarinėjo ir L., bet pagalvojau, kad tiek laiko vaikas gyvena ir nebuvo užsigavęs, nes aš dažnai matydavau, kad mergaitė ir griuvinėdavo, bet niekad neužsigaudavo, mergaitė net nelenda prie pečiaus. Tada pasakė, kad į radiatorių mergaitė užsigavo, bet aš pasakiau, kad nekalbėkit nesąmonių. Aš vis tiek nepatikėjau, tai išeinant man R. ženklais parodė, kad L. mušė ir tada aš viską supratau, ir parėjau namo, aš po kiek laiko išėjau į laiptinę, man berūkant parėjo I., aš jo paklausiau humoro formoj, kam skriaudi vaiką ir atvažiavo policija. Paklausta, ką žino apie tai, kas buvo namuose, kai vaikas buvo sužalotas, atsakė: „Kai vaikas buvo sužalotas, tai I. namuose nebuvo, nes aš buvau užėjusi į kambarį ir mačiau“. Paklausta teisiamojo posėdžio metu apie tai, ar L. N. sako ką nors, jei taip tai, ką dėl to, kad duoda prieštaringus parodymus, atsakė: „buvo diskusija, kad nori L. su R. apkaltinti I., kad jis nesusideda su R., kad R. rašinėja I., o jis nepasirašė ant santykių su R.. R. rašinėja I. žinutes, siunčia bučinius“. Paklausta apie tai, ką dabar L. N. kalba apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes parodė: „apie tą dieną L. pasakojo, kad ji nesusitvardė savo nervų, ištraukė mergaitę iš lovos, kad vaikas nėjo miegot, davė buteliuką, bet vaikas nespėjo paimti, vaikas klykė, tai tuo buteliuku netyčia trenkė mergaitei į akį, nepataikė gal buteliuko į burnytę“.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. J. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) priešais - bute Nr. 5 apie 4 mėn. gyvena L. N. su sugyventiniu I. J. ir 2 metukų dukra A.. L. N.gali apibūdinti kaip labai nervuotą, "psichuotą", neadekvačią. Ji neadekvačiai elgiasi mažametės dukros atžvilgiu, nuolat ant dukros be jokios priežasties rėkia, keikia ją necenzūriniais žodžiais. Ją viskas erzina, ją vaiko ėjimas erzina, vaiko prašymas valgyti ją erzina. Ne kartą ji matė, kaip L. A. stumdo tyčia į sienas, lovytę, tiesiog paimą A. ir meta ją į lovytę. Tuomet A. verkia, o L. tada A. muša delnais per visas kūno vietas, per veidą, nugarą, kojas, sėdmenis. I. J. namuose praktiškai nebūna, jis dirba, grįžta vakare. L. N.pyktį išlieja ant I.. L. N. ir I. J.kiekvieną dieną konfliktuoja, rėkia vienas ant kito. L. N.kiekvieną dieną rėkia ant savo dukros. A. daugiau dėmesio skiria I. J., jis daugiau bendrauja, prausia, valgyti daro. Iš vaiko klyksmo galima manyti, kad ji skriaudžiama. 2017-08-22 apie pietus laiptinėje pamatė L. N. ir A., ir ant A. akies pamatė mėlynę. R. B.jai ženklais parodė, kad Laura primušė A.. Kuomet tą pačią dieną vakare išėjo į laiptinę parūkyti, grįžo I. J., jo paklausė "kam tu leidi Laurai skriausti A.", o šis atsakė "pati matai, ką aš galiu padaryti". Kuomet I. J.išvežė policija, tai L. N.ir R. B.pradėjo aiškinti, kad I. J.metė buteliuką A. į akį (b. l. 98-99, 100-101).

R. B. akistatos metu su A. J. patvirtino savo ankščiau duotus parodymus, o A. J. liko taip pat prie savo ankščiau duotų parodymų (b.l. 69-71)

Kaltinamojo kaltei padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, įrodinėti reikšmingi ne tik teismo posėdžio metu apklaustų liudytųjų paaiškinimai, bet ir kiti byloje esantys ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Iš Bendrojo pagalbos centro gautų įrašų matyti, kad 2017 08-22 ir 2017-08-24 Skambučių centre iš to paties telefono anonimiškai pranešta, kad L. N. muša savo vaiką (b. l. 20-25). Pranešėja prisistato gyvenanti priešais kitame name ir matanti kaip L. N. mėto vaiką.

Iš vyr. patrulio M. E. tarnybinio pranešimo matyti, kad pranešėja yra kaimynė A. J. (b. l. 20).

Iš 2017-08-22 vyr. patrulio V. P. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto prieš vaiką matyti, kad gavo pranešimą iš VPK OVS, kad anonimiškai iš priešais esančio namo pranešta, jog (duomenys neskelbtini) L. N. muša savo vaiką. Nuvykus nurodytu adresu pareigūnas bute rado I. J., L. N., jų draugę R. B. bei dukrą - 1 metų 8 mėnesių A. J.. Po mergaitės akimi buvo kraujosruva. Visi trys paliudijo, kad mergaitė užsigavo žaisdama, o kadangi mergaitė judri, mama prisipažino, kad ant vaiko rėkė.

Iš 2017-08-23 V. N. tarnybinio pranešimo dėl informacijos patikrinimo matyti, kad A. J. tėvai abu neigia smurtavę prieš vaiką, o telefonu susisiekus su R. B., ši patikino, kad matė, kad buvo naudojamas smurtas prieš mažametę (b. l. 19). Atvykusi į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatą, davė parodymus (b. l. 63).

Iš 2017-08-23 18.20 – 18.20 – 18-50 val. atliktos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) , nurodyta, kad gyvenamoji aplinka tvarkinga, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta, L. N. leido nufotografuoti dukros A. J. veidą (b. l. 7).

Iš 2017-08-24 vyr. patrulio M. E. tarnybinio pranešimo matyti, kad gavus pranešimą iš VPK OVS, kad anonimiškai pranešta apie galimą smurtą prieš vaiką ir atvykus (duomenys neskelbtini) pasitiko kaimynė A. J., kuri patikino, kad L. N. rėkė necenzūriniais žodžiais ant vaiko ir galimai mušė, bet apsilankius nurodytu adresu jokių naujų smurto žymių nepastebėta, gyvenamoji aplinka tvarkinga. L. N. namie buvo viena su dukra, patvirtino, kad šaukė ant vaiko, bet nemušė. Mergaitė apsiverkusi. Dėl galimai nesaugios aplinkos priimtas sprendimas mergaitę pristatyti į Ukmergės vaikų globos namus (b. l. 18).

Iš 2016-06-10 Specialisto išvados Nr. G 2902/2017(01) matyti, kad A. J. diagnozuotas dešinės akies srities sumušimas, pasireiškęs apatinio voko ir skleros kraujosruvomis. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kontaktuojant su buku daiktu, iki apžiūros VšĮ Ukmergės PSPC, 2017-08-23, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu (užduotyje nurodyta, kad 2017-08-22 apie 13.00 val. I. J. pagriebė dukros plastikinį buteliuką su vandeniu ir metė į ją). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (2017-08-22 (b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, be kita ko, tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas mažamečiui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma minėtų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, pripažintinų įrodymais, dauguma sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šių įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės:

Pirma, 2017-08-22, apie 13 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , I. J., būdamas blaivus, bet susinervinęs dėl mažametės dukters A. J. irzlumo, verkimo ją migdant, metė į jos pusę plastikinį buteliuką, iki pusės pripiltą gėrimo. Ši aplinkybė nustatyta nuosekliais ir neprieštaringais liudytojos R. B. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, paties kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o tai, kad kaltinamasis atsisakė duoti parodymus teisiamojo posėdžio metu teismas vertina kaip gynybinę poziciją, taip pat tarnybiniais pranešimais, kuriuose patvirtinta, kad I. J. nusikalstamos veikos metu buvo namuose. Teismas atmeta liudytojos L. N. parodymus teisiamojo posėdžio metu, kad ji sužalojo savo dukrą, nes jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu nuolat keitėsi, teisiamojo posėdžio metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi, ji pripažino, kad bijojo, jog sugyventinis I. J. bus suviliotas, be to, kaimynei A. J. teigė, kad nenori, kad jam būtų apribota laisvė, todėl teismui nekyla abejonių, kad jos parodymai skirti apsaugoti sugyventinį ir jam įtikti. Be to, byloje yra psichiatro pažyma, kurioje nurodoma, kad L. N. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas (t. 1, b. l. 96), todėl teismas vertina liudytoją kaip asmenybę, kuria galima manipuliuoti.

Antra, mestas buteliukas pataikė A. J. į akį. Tokie veikos padariniai nustatyta pirmiausia nuosekliais liudytojos R. B. bei specialisto išvada. I. J. teisiamojo posėdžio metu nedavė parodymų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad metė buteliuką, neigė tiesiogiai pataikęs dukrai į akį, nurodė, kad pataikė į kairį lėlių vežimėlio šoną, o atšokęs buteliukas pataikė mažametei į akį. Šiam jo teiginiui, kad mestas plastikinis buteliukas su gėrimu atsitrenkė į kairį vaikiško lėlių vežimėlio šoną ir atšokęs pataikė mažametei į akį prieštarauja tokie faktai, kad pirma, A. J. yra aukštesnė už žaislinį lėlių vežimėlį, žaislinio vežimėlio šonas yra iš audinio, buteliukas yra plastikinis, o ne guminis, iki pusės pripiltas gėrimo, todėl net ir atsitrenkęs į kietą daiktą, kristų žemyn. I. J., ikiteisminio tyrimo metu paprašytas paaiškinti šią aplinkybę, atsisakė tai daryti. Tai teismas vertina kaip netiesioginį kaltės įrodymą. L. N. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, todėl teismas juos atmeta.

Taigi šie įrodymai patvirtina visus objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymius, o būtent - kaltinamasis smurtaudamas metė į A. J. buteliuką su gėrimu, pataikė į akį, kas nulėmė, jog mažametei buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Be to, nustatyta ir tiesioginė tyčia – kaltinamasis suprato, nors ir neigia, kad atitinkami jo veiksmais gali sukelti pasekmes, ir to siekė, kadangi, kaip matyti iš liudytojų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, ne šiaip metė buteliuką, norėdamas pataikyti į vežimėlį, o buvo supykęs ant zirziančios dukters, šaukdamas sviedė į jos pusę buteliuką su gėrimu.

Dėl kaimynės A. J. parodymų: ji yra netiesioginė įvykio liudininkė, jos parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, nėra logiškai nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad „I. praktiškai nebūna namuose, jis dirba pas žmones, grįžta tik vakare“, po teigia „I., kiek matau, daro valgyti, pampersus keičia <....> jis daugiau su ja bendrauja, ją prausia, jai valgyti daro“ (b. l. 99). Kad ne I. J., o L. N. sumušė vaiką pačios paremti samprotavimais „niekada nemačiau, kad Irmantas smurtautų prieš savo dukrą A.“ (b. l. 98), ir supratimu iš R. B. gestų (kurių pati R. B. nepaneigė), kad A. J. ne pati užsigavo, o buvo sumušta galimai L. N.. Kaip matyti iš R. B. parodymų teisiamojo posėdžio metu, ji nenorėjo aiškinti kaimynei situacijos, nes „kas ji tokia, ne policininkė“. Teisiamojo posėdžio metu A. J. parodė, kad L. N. dabar pasakoja, kad mergaitė norėjo valgyti, todėl L. N., pripylusi arbatos, „buteliuku netyčia trenkė mergaitei į akį, nepataikė gal buteliuko į burnytę“, kas prieštarauja pačios L. N. parodymams teisiamojo posėdžio metu, jog ji nenorėjo duoti mergaitei arbatos, metė į dukrą tuščią buteliuką, mergaitei būnant kitoje kambario pusėje, kad nustotų verkti, ir kad ji apie tai nemeluodama papasakojo kaimynei A. J.. Teismas atkreipia dėmesį į tokius A. J. išsireiškimus: ikiteisminio tyrimo metu“ grįžo Irmantas ir aš jo juokais paklausiau, kam tu leidi L. skriausti mergaitę“, teisiamojo posėdžio metu: „man berūkant parėjo I., aš jo paklausiau jumoro formoj, kam skriaudi vaiką“, ir „tą dieną J. susitikau pavakary, po 16 val., apie 17 val., aš dar nespėjau su I. pajuokauti, papokštauti, paklausiau jo, „ ko skriaudi vaiką“. Šie parodymai rodo A. J. neabejingumą I. J., taigi, ir kaip liudytojos šališkumą, tai patvirtina ir pačios L. N. parodymai teisiamojo posėdžio metu, kad A. J. nebuvo abejinga jos sugyventiniui. Atkreiptinas dėmesys, kad paklausta teisiamojo posėdžio metu apie tai, ką L. N. sako dėl to, kad duoda prieštaringus parodymus, A. J. atsakė „nori L. su R. apkaltinti I., kad jis nesusideda su R.“, kas prieštarauja logikai ir pačios L. N. parodymams, kurie rodo, jog ji gina I. J. ir nuo suviliojimo, ir nuo kaltinimo. Teismui nekyla abejonių, kad A. J. yra ne tik netiesioginiai, bet ir šališki, tendencingi, todėl jais nesivadovauja.

Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių ir argumentų, teismas sprendžia, kad I. J. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, nustatyta.

Dėl bausmės skyrimo, civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad I. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą asmens (savo mažametės dukros) sveikatai. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau tai teismas vertina kaip gynybinę poziciją ir nelaiko sunkinančia aplinkybe. Lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Be to, atsižvelgtina ir į I. J. asmenybę – išsilavinimas pradinis, šiuo metu dirba, teistas dešimt kartų (t. 1, b. l. 132), paskutinį kartą 2017 m. vasario 13 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 3d., už tos pačios savo mažametės dukters A. J. sumušimą, kas leidžia vertinti, jog nagrinėjama veika nėra atsitiktinė, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra, į psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitas neįrašytas (b. l. 173).

Todėl įvertinęs nurodytas aplinkybes, ypač tai, kad A. J. auga pas globėjus, ką patvirtino teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios įgaliota atstovė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė R. G., kaip ir šios bylos nagrinėjimo laikotarpiu gimusi jos sesuo – naujagimė G. J., kad kaltinamasis ir jo sugyventinė L. N. yra akivaizdžiai socialiai nebrandžios asmenybės (L. N. visi septyni vaikai auga svetimose šeimose, dalis įvaikinta), tačiau padaryti nusikaltimus savo vaikų sveikatai negali, tai, kad kaltinamasis susirado darbą, dirba pagalbiniu darbuotoju ir jo pajamos nedidelės, be to, tokia nusikalstama veika padaryta antrą kartą, pirmą kartą už ją skirta bauda ir tai neatgrasė kaltinamojo nuo nusikalstamo elgesio, bauda neskirtina, o įvertinus, kad įstatymai numato galimybę atidėti tik laisvės atėmimo bausmę, o arešto bausmė negali būti atidėta, spręstina, kad I. J., įvertinus jau minėtas aplinkybes, skirtinas sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis.

Įvertinus tai, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu skirta 6 MGL baudos bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, yra vykdoma atskirai, šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės teismas nutaria nebendrinti su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-08-23, 13:55 min., iki 2017-08-25, 13 val. 08 min, t. y. 2 dienos (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šios nuostatos taikomos asmenims, kurie baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką padarė po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2015 m. kovo 24 d. iki įstatymo pakeitimo (2017 m. rugsėjo 29 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) įsigaliojimo 2017 m. spalio 6 d. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į tai, kad, kaip minėta, kaltinamasis teistas, vieną kartą už analogiškos veikos padarymą, parodymų nedavė, todėl daryti išvadą, jog jis pasiryžęs keisti savo elgesį, teismas neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai, atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, gali būti pasiekti kaltinamajam bausmės vykdymą atidedant, tačiau nustatant didesnį nei galimas termino vidurkis, t. y. dvejiems metams, nustatant I. J. įpareigojimus, kurie užtikrins, teismo nuomone, tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą, o būtent, jam skirtini įpareigojimai, numatyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose ir 69 straipsnyje bei 72² straipsnyje.

I. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113-114) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 16,41 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios A. J. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 52-54).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo I. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 16,41 eurų turtinė žala.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti I. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, skiriant jam baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.);

per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą – 16,41 eurus (BK 69 str.);

dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžios išklausyti visą programos kursą (BK 72² str.).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-08-23, 13:55 min., iki 2017-08-25 13, val. 08 min, t. y. 2 dienas (BK 66 straipsnis).

I. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš I. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 16,41 Eur (šešiolika eurų ir keturiasdešimt vieną euro centą) turtinės žalos.

Kompaktinį diską su garso įrašu iš BPC, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.