Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1996 m. rugsėjo 8 d., Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju - ekspeditoriumi, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vieta Alytaus m., Topolių g. 10-17, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas pažeidžiant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. vasario 1 d. apie 09.30 val., R. K., Kėdainių r., kelio A8 Panevėžys – Aristava – Sitkūnai 61-e kilometre, kryptimi link Panevėžio, vairuodamas vilkiką „Mercedes Benz Acros 1844“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo su puspriekabe „Krone“, valstybiniu numeriu EK772, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 131.3 punktų reikalavimus, tai yra kelyje, kuriame leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 80 km/val. greičiu, važiavo 89 km/val. greičiu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „VW Touran“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalotas - žuvo automobilio „VW Touran“ vairuotojas R. B., o automobilio „VW Touran“ keleiviui L. B. (dėl abipusinių dubens kaulų lūžimų - dešinės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimo, kryžkaulio lūžimo, kurie suardė dubens žiedo vientisumą, dėl kairio šlaunikaulio pergumburinio lūžimo, dešinės pusės sėdynkaulio lūžimo, muštinės žaizdos veide, nosies kaulų lūžimo) buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Alkotesteriu R. K. nustatytos 0.00 promilės (1 tomas, b. l. 174).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Be kaltinamojo prisipažino, jo kaltę patvirtina byloje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma, tai yra liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, tame tarpe teismo medicinos specialisto išvados, kurios patvirtina, kad nukentėjusysis žuvo dėl eismo įvykio metu gautų sužalojimų, o nukentėjusiajam keleiviui dėl to paties buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Teismas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat savo noru atlygino nukentėjusiosios nurodytą žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl prašymo kaltinamajam taikyti BK 38 str.

Visi byloje nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, tai yra: I. B., L. B., L. B., V. B., G. B., V. B. teismui pateikė rašytinius prašymus (2 t., b. l. 176-178) atleisti kaltinamąjį R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusieji nurodė, kad kaltinamasis atsiprašė ir jie su juo susitaikė. Pretenzijų dėl žalos atlyginimo kaltinamajam nukentėjusieji nepareiškė. I. B. nurodė, kad ji iš kaltinamojo gavo 10000 Eur už kapavietės įrengimą, tai yra iš esmės tokią sumą, kurią draudimo įmonė atsisakė išmokėti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus, jis vairavo būdamas blaivus, į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad vairavimas yra pagrindinis kaltinamojo pragyvenimo šaltinis, nes jis dirba vilkiko vairuotoju, į teisiamajame posėdyje dalyvavusių nukentėjusiųjų nuomonę tuo klausimu, byloje, kaip teismas jau pasisakė, nesant duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad nusikaltimas buvo neatsitiktinis, bet dėsningas atvejis kaltinamojo gyvenime, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam nėra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonės (-ių), tame tarpe uždraudimo naudotos specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 196-198), kuri panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nes tokios kardomosios priemonės toliau taikyti vilkiko vairuotoju dirbančiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamam kaltinamajam nėra jokio pagrindo.

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusieji I. B., L. B., L. B. baudžiamojoje byloje pareiškė patikslintą ieškinį likusiai neatlygintai 994,98 Eur turtinei ir 849 445,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 140-142), kuriame iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti I. B. kuro išlaidas - 347,68 Eur, maitinimo išlaidas per laidotuves - 257,30 Eur ir maitinimo išlaidas praėjus keturioms savaitės po laidotuvių (Ketvirtynos) - 390,00 Eur, kurias grindė sąskaitomis – faktūromis, kvitais (2 t., b. l. 56, 63-74), bei iš jų pirminiame ieškinyje bendrai prašytos atlyginti 1 000 000 Eur neturtinės žalos, prašė priteisti tokią neturtinę žalą: I. B. – 285000,00 Eur, L. B. – 279445,00 Eur, L. B. – 285000,00 Eur, viso 849 445,00 Eur neturtinę žalą.

Kiti nukentėjusieji (žuvusiojo tėvai ir brolis) civilinių ieškinių byloje nereiškė.

Automobilio „Mercedes Benz Actros 1844“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį darbo metu vairuodamas kaltinamasis R. K. padarė eismo įvykį, savininkas yra AB „Luminor“, o valdytojas – UAB „Vilktukas“. Paminėta transporto priemonė įvykio metu buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“.

Pagal įvykio metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. draudimo įmonė atlygina iki 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Paminėtas įstatymas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Draudimo įmonės atstovo patvirtinimu, šioje byloje transporto priemonės savininkas/valdytojas, buvo sudaręs paminėtą naują draudimo sutartį. Taigi šiuo civilinės atsakomybės draudimo atveju, įvykus draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsirado tik draudimo įmonei (draudikui).

AB „Lietuvos draudimas“ dėl byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusiesiems atlygino tokią turtinę žalą: I. B. laidojimo išlaidas ir už kapo sutvarkymą - 5814,64 Eur ir L. B. – 137, 92 Eur už vartotus medikamentus bei 234,87 Eur už kurą. Atlygino neturtinę žalą: I. B. (sutuoktinė), L. B. (sūnus) ir L. B. (dukra) po 15000 Eur žuvus sutuoktiniui/tėvui, o L. B. dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo – dar 5550 Eur.

Kaltinamasis savo noru I. B. atlygino 10 000,00 Eur žalą už kapavietės sutvarkymą, ta yra iš esmės tą turtinės žalos sumą, kurią draudimo įmonė atlyginti atsisakė.

Už nukentėjusiajam L. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, AB „Lietuvos draudimas“ apmokėjo 4094,58 Eur (1 t. b. l. 79-80). Dokumentų, kiek draudimo įmonė atlygino Ligonių kasai, byloje pateikta nebuvo.

AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad visą būtiną žalą įmonė atlygino, išmokėtos sumos atitinka teismų praktiką ir pasikeitus įstatymams. Nurodė, kad teismų praktikoje priteisiamos būtent būtinosios turtinės išlaidos. Pagerbimai, važiavimai į kapines ir panašiai, nėra būtinosios laidojimo išlaidos. Pagal teismų praktiką išlaidos už Ketvirtynas, metines ir panašiai, nepriteisiamos. Atkreipė dėmesį, kad L. B. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo konstatuotas dėl dubens kaulų lūžių, vadinamo žiedo suardymo. Būtent šis sužalojimas lėmė sunkų sveikatos sutrikdymą. Jeigu būtų tik šlaunikaulio lūžis ir kitokie lūžiai, vadintųsi nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodo, kad atsiradusios papildomos išlaidos dėl tolesnio gydymo, bus nebe neturtinė žala, o turtinė žala. Draudimo įmonė iki šiol sumokėjo apie 10000 Eur ir akivaizdu, kad ateityje dar mokės Ligonių kasoms už papildomą L. B. gydymą. Nurodė, kad ateityje, jei paskirs gydytojas, jie atlygins ir Ligonių kasų neapmokamas reabilitacijos išlaidas. O dėl turtinės žalos, tai ji nėra išmatuojama, nes pergyvenimas yra begalinis. Mano, kad šioje byloje išmokėtos sumos atitinka teismų praktiką ir Finansų ministerijos 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 priimtą poįstatyminį aktą – rekomendacijas dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo. Tame akte yra per kelis metus surinkta teismų praktika dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžių. Todėl prašė patikslinto civilinio ieškinio netenkinti.

Civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovė baigiamųjų kalbų metu nedalyvavo.

Patikslintas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl turtinės žalos.

Akivaizdu, kad sutuoktinį palaidojusi nukentėjusioji I. B. patyrė turtinę žalą. Dalį laidojimų išlaidų, tai yra 5814,69 Eur AB „Lietuvos draudimas“ jai atlygino. 10 000 Eur draudimo įmonės neatlygintos turtinės žalos atlygino pats kaltinamasis. I. B. liko neatlyginta, kaip tai nurodyta patikslintame ieškinyje, viso 994,98 Eur turtinė žala, tai yra išlaidos už kurą, maitinimą per laidotuves ir per žuvusio paminėjimą praėjus keturioms savaitėms po laidotuvių (Ketvirtynos).

Dėl išlaidų kurui.

Nukentėjusieji prie pirminio ieškinio bendrai pateikė 7 kvitus už sumokėtą kurą - kurio vertė viso 347,68 Eur (2 t., b. l. 66-68). Iš nurodytos 347,68 Eur sumos draudimo įmonė nukentėjusiajam L. B. (2 t., b. l. 163) atlygino 234,87 Eur, tai yra neatlygino 112,81 Eur nurodant, kad ši suma nepagrįsta dokumentais. Kokie konkrečiai dokumentai (kvitai) buvo pagrindu draudimo įmonei atsisakyti atlyginti 112,81 Eur - nedetalizuota, apie ją nepasisakė ir draudimo įmonės atstovas. Iš teismui pateiktų ir byloje esančių kuro kvitų matyti, kad kuras buvo piltas 2019 m. vasario/kovo mėn., o paskutinį kartą 2019-04-04, tai tuo laiku, kai buvo laidojamas žuvusysis, o nukentėjusysis buvo gydomas ligoninėje, buvo vežamas būtinai apžiūrai į Kauno klinikas, į reabilitaciją. Atsižvelgiant į tai, kad du mėnesius po įvykio nukentėjusysis dėl sužalojimų buvo gulintis ligonis, dėl to jį buvo būtina vežioti į medicinos ir reabilitacijos įstaigas, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusiųjų prašoma atlyginti likusi neatlyginta suma, tai yra 112,81 Eur, kurią pagrindžia ir pateikti kvitai, nėra susijusi su įvykyje kilusiomis pasekmėmis, yra neprotinga ar nereali, todėl turi būti priteista, kaip to prašė nukentėjusieji - nukentėjusiajai I. B. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Kadangi patikslintame ieškinyje buvo prašoma atlyginti viso 347,68 Eur išlaidas už kurą, tai yra tokią sumą, kurios pagrindimui byloje buvo pateikti paminėti 7 kvitai, o kiti kvitai pateikti nebuvo, darytina išvada, kad patikslintame ieškinyje buvo reikalaujama priteisti tą pačią sumą, kurios dalį draudimo bendrovė jau yra atlyginusi, todėl teismui nusprendus priteisti ir likusią neatlygintą 112,81 Eur sumą už kurą, visos patikslintame ieškinyje nurodytos kuro sumos, tai yra 347,68 Eur atlyginimo/priteisimo klausimas yra išspręstas, o reikalavimas priteisti visą 347,68 Eur sumą už kurą į patikslintą ieškinį įrašytas per klaidą.

Esant tokiai situacijai, ieškinys dalyje dėl reikalavimo priteisti 234,87 Eur kuro išlaidas, kurios jau yra apmokėtos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl maitinimo laidotuvių metu. Išlaidas už gedulingus pietus draudimo įmonė atlygino. Tačiau nukentėjusioji prašė atlyginti ir išlaidas už į šermenis atvykusių žmonių pamaitinimą. Iš 2019 m. vasario 7 d. išrašytos sąskaitos faktūros (2 t., b. l. 72) matyti, kad nukentėjusioji dėl to patyrė 257,30 Eur išlaidas. Sąskaita patvirtina, kad perkamas buvo tik maistas (vieno kąsnio užkandžiai ir kibinai). Sąskaitos data patvirtina, kad toks nukentėjusiosios tvirtinimas realus, išlaidas ji patyrė laidotuvių/šermenų metu, reikalavimas, kaip jau paminėta, yra pagrįstas rašytiniu įrodymu.

Teismo manymu, prašomos priteisti išlaidos maistui šermenų/laidotuvių metu yra realios, ne per didelės, buvo būtinos organizuojant laidotuves, žalos dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl nukentėjusiosios I. B. reikalavimas priteisti turtinę žalą už maistą tuo laiku yra pagrįstas ir tenkintinas, iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisiant 257,30 Eur.

Dėl išlaidų Ketvirtynoms. Nors nukentėjusioji prašė priteisti išlaidas, susijusias su Ketvirtynomis, kurių metu buvo užsakytas maistas ir, kaip nurodė nukentėjusiosios advokatė, tai būtinos išlaidos krikščioniškoje visuomenėje, teismas atmeta reikalavimą priteisti šias 390,00 Eur maitinimo išlaidas kaip nebūtinas, nes pagal teismų praktiką atlyginamos laidojimo ir tiesiogiai su jomis susijusios išlaidos.

Dėl neturtinės žalos.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tokius kriterijus: į įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.) nustatytus kriterijus (pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; taip pat į konkrečios situacijos ypatumus bei faktines aplinkybes bei skirtingų interesų pusiausvyros užtikrinimo principą.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, kt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje asmens gyvybės atėmimo atveju pripažįstama ir įstatyme neišvardintų pilnamečių asmenų teisė į neturtinės žalos atlyginimą ir tokių asmenų sąrašas nėra baigtinis. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo asmenims klausimą, reikia atsižvelgti į šių asmenų santykius su žuvusiuoju (Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75)7 19 punkte suformuluoti teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijai). Esant tokiai teismų praktikai, nagrinėjamoje byloje ieškovai, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar darbingumo, turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos žuvus nukentėjusiųjų artimam giminaičiui ir nukentėjusiajam L. B. eismo įvykio metu patyrus sunkų sveikatos sutrikdymą.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji su žuvusiuoju buvo artimieji giminaičiai - sutuoktinė ir vaikai, kurie nurodė, jog iki sutuoktinio/tėvo žūties jie kartu gyveno/bendravo, buvo remiami, santykiai su žuvusiuoju buvo artimi, geri ir glaudūs, todėl nusikalstama veika sukėlė sunkius padarinius, nes iš jų R. B. žūtis yra neatitaisoma. Artimiausių asmenų netikėta tragiška žūtis iš esmės visada sukelia didelių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, neigiamų emocijų dėl artimo žmogaus praradimo, dėl ryšio su artimu žmogumi nutrūkimo ir tą eismo įvykio, sukelto kaltinamojo, metu žuvus R. B., patyrė nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, todėl neturtinė žala jiems padaryta buvo. To neneigė ir draudimo įmonės atstovas, ką patvirtina ir tai, jog draudimo įmonė civilinį ieškinį pareiškusiems nukentėjusiesiems atlygino po 15 000 Eur neturtinės žalos dėl žuvusio jiems artimo giminaičio.

Be to, kad įvykio metu žuvo nukentėjusiųjų artimas giminaitis, dar buvo sunkiai sužalotas ir žuvusiojo sūnus, taip pat nukentėjusiųjų artimas giminaitis - nukentėjusysis L. B.. Draudimo įmonė nustatė, kad L. B. neturtinė žala dėl jo sužalojimo yra 5550 Eur ir tokią sumą jam išmokėjo.

Neturtinės žalos dydį nustato ne nukentėjusieji, bet teismas, o spręsdamas dėl neturtinės žalos teismas privalo atsižvelgti į jau paminėtus kriterijus.

Žalą padariusio asmens kaltė. Kaltinamasis, už kurio veiksmų pasekmes kilo pareiga atlyginti žalą, padarė ne tyčinį, bet neatsargų nusikaltimą, tai yra kaltinamasis sąmoningai nesiekė tokių pasekmių, kurios nutiko, nesiekė tyčia nukentėjusiesiems sukelti dvasines kančias, dėl įvykio nuoširdžiai gailėjosi ir pergyveno, savo noru nukentėjusiajai I. B., pinigus pasiskolinęs, sumokėjo 10000 Eur žalą, nors įstatymai to daryti jo ir neįpareigojo, taip pat sumokėjo ir nukentėjusiųjų 2000 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, jo vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga.

Už žalą atsakingų asmenų turtinė padėtis. Pareiga atlyginti žalą šiuo atveju tenka tik draudimo įmonei. Byloje nebuvo pateikta duomenų apie sunkią civilinio atsakovo - draudimo bendrovės padėtį, be to, pareigą atlyginti žalą bendrovė prisiėmė sudarydama draudimo sutartį, prisiimdama draudimo riziką.

Turtinės žalos dydis. Draudimo bendrovė nukentėjusiesiems atlygino: 5 814,64 Eur turtinę žalą I. B., po 15 000 Eur neturtinės žalos už žuvusįjį I. B., L. B. ir L. B., o L. B. dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo – dar 5550 Eur neturtinę žalą. Be to, draudimo įmonės atstovas nurodė, kad jie apmokėjo ir ateityje apmokės L. B. gydymo išlaidas, tvirtino, kad už tai jau yra sumokėję apie 10000 Eur. Teismas taip pat nusprendė, kad I. B. papildomai turi būti priteista ir 370,11 Eur turtinė žala, kurią draudimo įmonė apmokėti atsisakė.

Kitos aplinkybės. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad žuvusysis buvo pakankamai stambaus ūkio savininkas ir valdytojas, todėl akivaizdu, kad po jo žūties veiklą turėjo perimti kiti asmenys, turintys tam specialių žinių, kas tikrai nėra nesudėtinga. Tačiau taip pat atsižvelgiama į tai, kad žuvusiojo sutuoktinė, kuri po sutuoktinio žūties vertingą (2 t., b. l. 126-127, 131-136, 155) ūkį paveldėjo, neliko be turto ar pajamų. Nukentėjusiosios dukros L. B. sutuoktinis (2 t. b. l. 59) taip pat yra ūkininkas, tai yra turi specialių žinių vystyti ūkio veiklą, pas jį net įdarbintas nukentėjusysis L. B. (2 t., b. l. 48, 51). Pati nukentėjusioji L. B. nurodė, kad jos šeima rūpinasi ūkio veikla, gyvena kartu su nukentėjusiąja I. B. (2 t., b. l. 58), tai yra ūkio veikla vystoma ir toliau, nebuvo nepelninga ir nėra duomenų, kad būtų tokia tapusi. Akivaizdu, kad iki įvykio buvusios neįgalios (2 t., b. l. 60) I. B. sveikata po įvykio nepagerėjo, dėl pergyvenimų ir su jais atsiradusios pasekmės – galvos skausmo, ji kreipėsi į medikus (2 t., b. l. 50), tačiau taip pat nėra duomenų, kad būtent tokia jos sveikatos būklė, susijusi su patirtu stresu, išliks jai visam laikui ar įtakos jos didesnį neįgalumą. Nukentėjusioji I. B. – žuvusiojo sutuoktinė, gyveno kartu su žuvusiuoju, kuris, jai esant neįgaliai, buvo jos ramstis ir padėjėjas. Abu žuvusiojo vaikai, nors įvykio metu buvo pilnamečiai, tačiau labai artimai bendravo su tėvu, palaikė su juo šiltus ir glaudžius ryšius. Aplinkybė, kad suaugę vaikai jau buvo savarankiškos ir brandžios asmenybės, turinčios savą gyvenimą, savaime niekaip nesumažina jų išgyvento skausmo bei patirtos neturtinės žalos dėl tėvo žūties. Todėl, teismo manymu, visiems nukentėjusiesiems patyrus iš esmės vienodai sunkius emocinius neigiamus padarinius, jų neturtinės žalos dydis neturi būti diferencijuojamas. Tą pripažino ir draudimo įmonė, nukentėjusiesiems išmokėjusi vienodas sumas neturtinės žalos atlyginimui.

Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl artimo žmogaus netekties patirtos kančios ir dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, nukentėjusieji pačias skaudžiausias pasekmes patyrė ir jautė nelaimės metu. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiųjų dėl artimo žmogaus žūties patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę jiems kokias nors ilgalaikes ypač neigiamas pasekmes, kad nukentėjusieji ateityje dėl to nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Dėl nukentėjusiojo L. B. sveikatos sunkaus sutrikdymo.

Teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė ar sveikata gynimo atveju, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra pasekmės, tai yra ir fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.) ar (ir) dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.). Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio pasekmės turi būti įvertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu (pvz. kokią jos įtaką turės nukentėjusiojo profesinei ar kt. veiklai ir t. t.). Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju turi būti įvertintas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos atstatymo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.

Eismo įvykio metu kartu su žuvusiuoju važiavusiam 25 metų amžiaus žuvusiojo sūnui L. B. dėl abipusinių dubens kaulų lūžimų - dešinės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimo, kryžkaulio lūžimo, kurie suardė dubens žiedo vientisumą, dėl kairio šlaunikaulio pergumburinio lūžimo, dešinės pusės sėdynkaulio lūžimo, muštinės žaizdos veide, nosies kaulų lūžimo, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

L. B. klinikose buvo gydomas nuo 2019-02-01 iki 2019-02-15, jis buvo operuotas, jam atlikta kairio šlaunikaulio repozicija (kaulo lūžgalių, lūžimo metu pasislinkusių iš vietos, atitaisymas) ir osteosintezė IMV (operacija, kurios metu sujungiami kaulo lūžgaliai), koja sutvirtinta medicininiais sraigtais ir vinimis. Po stacionaraus gydymosi nukentėjusysis vyko į KMUK būtinoms konsultacijoms. Gydytojo jam buvo rekomenduota atlikti reabilitacinį gydymą. Jis buvo nuvežtas į reabilitaciją Druskininkuose. Reabilitacijoje išbuvo nuo 2019-04-09 iki 2019-04-23. Gydytojo reabilitacijoje jam buvo paskirta kinizeterapija, ergoterapija, masažai, ir dar kitos net 7 procedūros. Išleidžiant rekomenduota reabilitaciją tęsti, pratęstas nedarbingumas.

Taigi nukentėjusysis L. B. ilgą laiką gydėsi, buvo operuotas, du mėnesius buvo gulintis ligonis, reabilitavosi, negalėjo judėti, gyventi aktyvaus socialinio gyvenimo, dirbti, juo turėjo rūpintis kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtina ir rašytiniai įrodymai, darytina išvada, jog nukentėjusysis L. B. dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų patyrė ypatingas fizines kančias, kentė didelius skausmus, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, patyrė nepatogumus dėl sužaloto kūno bei likusiais po sužalojimo nemaloniais fiziniais pokyčiais.

O ir šiuo metu nukentėjusiojo, kuris iki eismo įvykio buvo visiškai sveikas ir darbingas, 198 cm ūgio, sveikata nėra atsistačiusi, jis vis dar yra nedarbingas, jo judėjimo laisvė apribota, nes šlaunyje žaizda negyja, kaip nurodė nukentėjusioji I. B., jos sūnaus organizmas nepriima operacijos metu į organizmą įvestų svetimkūnių, ką patvirtina ir medicinos dokumentų išraše aprašyti duomenys, žaizda linkusi į puvimą, nukentėjusiajam ir toliau skauda, jis geria vaistus, vaikšto dviejų lazdų pagalba, kaip nurodė nukentėjusiojo motina I. B. – sūnui yra sutrumpėjusi koja ir, gydytojų aiškinimu, neaišku, ar jis kada nors galės normaliai vaikščioti, gydytojai nurodo, kad greičiausiai jis visiškai nepasveiks, šlubuos. Nukentėjusysis negali užsiimti aktyvia darbine veikla, tai yra jis negali dirbti ir padėti ūkyje, negali vairuoti transporto priemonių, negali įlipti į kombainą, o tokios būklės negali rūpintis savo šeima, neseniai gimusiu kūdikiu, negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Nukentėjusioji I. B. nurodė, kad jos sūnus L. B. yra emociškai sužlugdytas, jaučiasi nevisavertis, baiminasi, kad jį gali palikti jo draugė, labai pergyvena dėl tokios savo sveikatos būklės, jam vis dar reikalinga reabilitacija, kurią atlikti yra vežiojamas pas privačius gydytojus, kas kainuoja, nukentėjusiajam ateityje bus reikalingos greičiausiai dar dvi operacijos, tačiau nėra jokių garantijų, kad jis visiškai pasveiks, tai yra nukentėjusiojo dėl eismo įvykyje kilusių pasekmių jaučiamos fizinės kančios su jomis susiję dvasiniai išgyvenimai dar nėra pasibaigę ir nėra duomenų, kada jie pasibaigs.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, dėl ko turėtų būti ne tik saugoma, bet ir ginama. Įvykio aplinkybių ir su juo susijusių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiojo eismo įvykyje patirti sužalojimai buvo pakankamai sunkūs (atsižvelgiant į tai, kad iki eismo įvykio jaunas nukentėjusysis buvo geros sveikatos, neturėjo sveikatos problemų) ir kilę bei išlikę sveikatos praradimai šiam jaunam žmogui yra pakankamai reikšmingi.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad kiti byloje nukentėjusiaisiais pripažinti artimi giminaičiai, byloje turėję teisę reikšti civilinius ieškinius, jų nepareiškė, todėl draudimo įmonė dėl to išlaidų neturėjo, atsižvelgdamas į tai, kad jokio dydžio neturtinės žalos suma neatstatys nukentėjusiųjų padėties iki įvykio, tačiau privalėdamas spręsti dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, nustato, kad be draudimo įmonės nukentėjusiesiems išmokėtų 15000 Eur sumų kiekvienam nukentėjusiajam, neturtinei žalai atlyginti, papildomai I. B., L. B. ir L. B. dėl eismo įvykyje žuvusio artimo giminaičio dar atlygintinas neturtinės žalos dydis po 5000 Eur kiekvienam, o L. B. dėl jo sveikatos sutrikdymo, be jam draudimo sumokėtos 5550 Eur neturtinės žalos, papildomai dar atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 10000 Eur.

Teismas mano, jog tokio dydžio neturtinės žalos kompensacijos, atsižvelgiant ir į naujai įsigaliojusį Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, nėra per didelės ar per mažos, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Daiktiniai įrodymai.

Vilkikas „Mercedes Benz Acros 1844“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valstybiniu numeriu EK772, perduoti saugoti UAB (duomenys neskelbtini), paliktini automobilio ir puspriekabės savininkui (-ams).

CD, esančius byloje, palikti saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentu - pažyma apie pašto išlaidas, pripažintinos 37,30 Eur pašto išlaidos, todėl priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

2000,00 Eur proceso išlaidas nukentėjusiesiems kaltinamasis yra atlyginęs.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. K., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiajam (-siems) asmeniui (-ims) ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį, ir baudžiamąją bylą R. K. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis PK, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019-11-20.

Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priteisti iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. B., gim. (duomenys neskelbtini), 370,11 Eur (trijų šimtų septyniasdešimties eurų 11 ct) turtinę ir 5000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) neturtinę žalą, neįskaitant draudimo bendrovės sumokėtos neturtinės žalos sumos.

Priteisti iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. B., gim. (duomenys neskelbtini), viso 15000,00 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų 00 ct) neturtinę žalą, neįskaitant draudimo bendrovės sumokėtos neturtinės žalos sumos.

Priteisti iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. B., gim. (duomenys neskelbtini), 5000,00 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) neturtinę žalą, neįskaitant draudimo bendrovės sumokėtos neturtinės žalos sumos.

Likusioje dalyje patikslintą civilinį ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus – vilkiką „Mercedes Benz Acros 1844“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valstybiniu numeriu EK772, perduotus saugoti UAB „Vilktukas“, palikti automobilio ir puspriekabės savininkui (-ams). CD, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Priteisti iš kaltinamojo R. K. proceso (teismo pašto) išlaidas valstybei – 37,30 Eur (trisdešimt septynis eurus 30 ct) (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).