- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- eII-524-1130/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00378-2026-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pažeidėjas
- P. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. A. (P. A.) (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. vasario 13 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK: 25267216643.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2025 m. vasario 25 d. įvyko eismo įvykis, dėl kurio pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK: 25267216643, kurioje Pareiškėjui už Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 9, 114 punktų pažeidimą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-13532-2025 už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2025 m. vasario 25 d., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė važiuojantį automobilį RENAULT, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) bei nepateikė Lietuvos Respublikoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-13532-2025 Pareiškėjui paskirta 15 eurų dydžio bauda, kuri sumokėta 2025 m. balandžio 11 d.
2026 m. vasario 13 d. Institucija priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK: 25267216643 pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto normą (toliau – Sprendimas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutikdamas su minėtu Sprendimu, padavė teismui skundą, kuriame nurodo, kad 2025 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) LIDL aikštelėje, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo vairuodamas BMW markės automobilį. Kitos transporto priemonės Renault vairuotoja atsitrenkė į jo sustojusį BMW automobilį. Abi pusės, taikiai užpildė eismo įvykio deklaraciją vietoje (priedas Nr. 1), kurioje aiškiai nurodyta, kad kita vairuotoja pripažįsta kaltę. Nors eismo įvyko deklaracijoje prie 12 punkto „Aplinkybė“ Renault vairuotoja nieko nepažymėjo, žodžiu ji paaiškino, jog dėl saulės akinimo ir skubėjimo nepastebėjo jo transporto priemonės. Tuomet nebuvo kviesta policija, nes abi pusės laikė, kad aplinkybės aiškios. Tačiau jau tą pačią dieną su juo susisiekė kitos vairuotojos sutuoktinis, kuris teigė, kad deklaracija neva neatitinka tikrosios įvykio versijos. Jiems jis pasiūlė kreiptis į policiją, jei nesutinka, ką jie ir padarė. Reaguodamas į situaciją, jis kreipėsi į UAB „Lidl Lietuva“ dėl vaizdo įrašo, kuris, jo manymu, galėjo įrodyti, kad išvažiuodamas iš parkavimo vietos jis elgėsi atsargiai ir laukė kuomet eismo situacija taps aiški, o kita transporto priemonė įvažiavo į aikštelę viršydama greitį, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją už kurios buvo kliūtis, t. y, jo vairuojamas BMW automobilis ir nepasirinkusi saugaus greičio atsitrenkė į BMW automobilį, taip pažeisdama KET 32, 127, 128 ir 130 punktus. „Lidl“ atsisakė pateikti įrašą, remdamasi BDAR, tačiau nurodė, kad įrašas saugomas 30 dienų. Kovo 10 d. su juo susisiekė pareigūnas M. K. per Viber programą (priedas Nr. 2), jis paaiškino, kad kita pusė kreipėsi į policija su savo vaizdo registratoriaus įrašu, jam pareiškus, kad su pažeidimu nesutinka, jis pasiūlė atvykti susipažinti su vaizdo įrašu. Kadangi tuo metu buvo išvykęs, o po jo grįžimo pareigūnas M. K. buvo atostogose, susipažinti su įrašu jam pavyko tik kovo 26 d., siųsti vaizdo įrašą elektroninėmis priemonėmis pareigūnas atsisakė. To pačio Viber pokalbio metu, jis pareigūno pirmą kart paprašė kreiptis į LIDL dėl vaizdo įrašo, tačiau pareigūnas atsisakė kreiptis, teigdamas, kad pakanka kitos šalies pateikto riboto įrašo. Kovo 25 d. asmeniškai, kaip paskutinę galimybę, prieš sueinant 30 dienų terminui, kreipėsi į LIDL prisegdamas protokolą ir nurodydamas BDAR 15 straipsnio 1 dalies f punktą kaip pagrindą įrašui gauti, į kurį sekančią dieną gavo neigiamą atsakymą, kad įrašas bus pateiktas valstybinei institucijai pateikus oficialų paklausimą (priedas Nr. 3). Kovo 26 d. atvykus į policiją, pareigūnas jį supažindino su vaizdo registratoriaus įrašu. Pareiškė, kad įrašas yra subjektyvus, kuriame sunku įvertinti Renault judėjimo greitį ir nesimato, kad manevrą pradėjo daug anksčiau, pareigūnas su šiais jo argumentais nesutiko. Tačiau, pareigūnas sutiko, su jo teiginiu, kad net iš vaizdo įrašo matosi jo automobilis ir kad jis yra kliūtis dėl ko vairuotoja turėjo bent pristabdyti prieš perėją ir priešais jo automobilį sustoti. Tačiau vairuotoja to nepadarė ir net nebandė išvengti kliūties, kadangi dėl didelio greičio, spiginančios saulės ir kartu neatsargumo jo nepastebėjo. Turint omenyje šias aplinkybės, tik laimingo atsitiktinumo dėka, nebuvo sužeistas pėsčiasis, kuris tuo metu galėjo eiti per perėją, o buvo atsitrenkta į jo automobilį. Vairuotoja savo neatsargumą patvirtino pasirašydama eismo įvykio deklaracijoje. Nors policijos sprendimas nurodė abipusę kaltę, eismo įvykio deklaracijos negalima ignoruoti kaip įrodymo, kad pirmapradžiai vairuotoja pripažino savo kaltę ir tik išsiskirsčius, ji pakeitė savo nuomonę. Todėl lieka neaišku, kaip iš visiškos kaltės pripažinimo ji atsikratė bet kokios kaltės dėl įvykio. Nepaisant jo aiškaus prieštaravimo būti laikomam pažeidėju (be žodinio prieštaravimo pareigūnui, jis kreipėsi į kitos pusės draudimo bendrovę dėl išmokos (priedas Nr. 4) ir kreipėsi į Lidl įrodymams rinkti (priedas Nr. 3), pareigūnas sprendimą priėmė remdamasis ne visais įrodymais, o tik vienos pusės pateiktu įrašu. Nebuvo vertinamas priežastinis ryšys, kadangi judėjimas atbulomis pats savaime nėra pažeidimas. Jis nesukėlė eismo įvykio vien judėdamas iš parkavimo vietos atbulomis, arba eismo įvykio aplinkybės nepasikeistų, jeigu jis judėtų iš parkavimo vietos važiuodamas priekiu – Renault automobilis būtų atsitrenkęs į priekinę BMW automobilio dalį. Eismo įvykis atsitiko dėl to, kad daliai jo automobilio išlindus iš parkavimo vietos, Renault automobilis atsitrenkė į jį, o ne jis kliudė važiuojantį automobilį kaip nurodo vyriausiasis tyrėjas J. V., 2026 sausio 26 d. sprendime nepradėti tyrimo. Remiantis šia pareigūnų argumentacija, pamačius bet kurioje prekybos centro aikštelėje iš parkavimo vietos atbulomis išvažiuojantį automobilį, galima taranuoti jį ir kita pusė bus pripažinta kalta. Pareigūnai taip pat neįvertino automobilių pažeidimų (priedas Nr. 5), iš kurių matosi, kad jo automobilio galinis buferis nubrauktas šonu pravažiuojant, o ne įspaustas ar sulankstytas atsitrenkiant į Renault automobilį. Analogiškai ir Renault automobilio pažeidimai buvo ne atsirėmimas BMW automobilio, bet braukimas per priekinį buferį ir sparną, Renault automobiliui važiuojant. Pareigūnas M. K. pripažino abiejų šalių kaltę ir pasiūlė sumokėti administracinį nurodymą su abipuse kalte, teigdamas, kad jei šio nurodymo nepriims ir skųs, bus laikomas vieninteliu kaltininku. Tai buvo spaudimo priemonė jam neeskaluoti šio sprendimo apskundimo, kadangi pareigūnas suabsoliutindamas nurodė, kad „kiekvienas čia žino kelių eismo taisykles geriau už mus ir jaučiasi teisus“ pridėdamas, kad jam jau viskas aišku ir, kad abipusė kaltė yra tarsi paslauga jam, nes gaus dalinę išmoką iš draudimo bendrovės už automobilio apgadinimus. Siekdamas išvengti bylinėjimosi, matydamas pareigūno požiūrį, spaudimą dėl pasekmių jeigu skųs sprendimą ir nenorą kreiptis į Lidl dėl papildomo įrodymo, ko pasėkoje neturėjo galimybės gintis, administracinį nurodymą apmokėjo, tačiau ne dėl kaltės pripažinimo, o dėl kompromisinės situacijos vertinimo ir žalos kompensavimo iš draudimo. Iki šiol jam nėra žinoma, kokie KET punktai buvo inkriminuojami Renault vairuotojai, kadangi su jos pažeidimais jis nebuvo supažindintas nei gyvai policijoje, nei policijos rašytiniuose atsakymuose. Jeigu judėjimas per pėsčiųjų perėją, kuomet už jos yra kliūtis, nebuvo vertintas, tai yra dar viena aplinkybė kuri įrodo, kad protokolo surašymo metu, policijai nebuvo žinomos arba tyčia nebuvo vertintos visos aplinkybės. Visa ši istorija apie pasikeitusį jo statusą dėl kaltės tapo žinoma tik 2025 m. lapkričio mėn. gavus regresinį reikalavimą atlyginti visą žalą (priedas Nr. 6), kurią draudimo bendrovė Ergo išmokėjo kitos transporto priemonės valdytojui. Naujos aplinkybės atsirado tuomet, kai Vilniaus AVPK sprendimas, kuriuo buvo nustatyta abipusė kaltė, virto jo vienintelio kalte. Apie tokį sprendimą ir jo pasekmes policija jo neinformavo ir šios aplinkybės tapo žinomos tik po regresinio reikalavimo. Tai nebuvo žinoma protokolo surašymo metu, tačiau dėl tokio pasikeitimo jo atsakomybės laipsnis nebuvo įvertintas objektyviai ir visapusiškai, tyrimas ir tolimesnis vertinimas buvo neišsamus, neįtraukus esminių įrodymų (pvz., „Lidl“ vaizdo įrašo), kita pusė visiškai atleista nuo atsakomybės, nors iš jos pačios pateikto vaizdo įrašo buvo matoma ir pareigūnas M. K. tai patvirtino, kad ji pažeidė KET, kurie ir lėmė kartu su jo tariamu judėjimu atbulomis šį eismo įvykį. Nors pareigūnai vertinę jo skundus nurodė, kad nėra naujų aplinkybių dėl jo padarytų pažeidimų, jis vertina, kad pareigūnai vertina izoliuotai tik jo veiksmus, tačiau šioje situacijoje yra du eismo dalyviai ir jų abiejų veiksmai sąlygoja visumą, kurios pagrindu jam yra inkriminuojamas sunkesnis pažeidimas nei jis padarė iš tikrųjų, t. y. jam yra priskirta visiška kaltė. Jo vertinimu egzistuoja naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios turi reikšmės bylai ir atitinka ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Yra įsitikinęs, kad šios aplinkybės pagrindžia būtinybę atnaujinti procesą tam, kad ši byla būtų išspręsta teisingai, išnagrinėta visa faktinė medžiaga ir užtikrintas objektyvus bei sąžiningas vertinimas įgyvendinant teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus. Jo situacijoje paaiškėjo aplinkybės, turinčios esminę įtaką teisiniam vertinimui: buvo pakeistas eismo įvykio teisinis kvalifikavimas, dėl kurio buvo pripažintas vieninteliu kaltininku, nors pirmapradžiai kita pusė pripažino kaltę, o priimant administracinį nurodymą buvo konstatuota abipusė kaltė. Šis sprendimas buvo priimtas jam nesuteikus realios teisės į veiksmingą apskundimą ir būti išklausytam, nes policijos pareigūnas M. K. atsisakė reikalauti papildomų įrodymų iš Lidl, kuriuos galėjo gauti tik jis, taip pat nurodė, kad kaltė yra abipusė ir pateikė tai kaip kompromisinį abiem pusėms palankų sprendimą ir darydamas spaudimą informavo, kad apskundimo atveju jis bus laikomas vieninteliu kaltininku. Pareigūno žodžiai, kad kaltė yra abipusė – šią aplinkybę patvirtina ir draudimo bendrovės laiškas, kuriame minimas Vilniaus AVPK nutarimas dėl abipusės kaltės (priedas Nr. 4), todėl jo administracinio nurodymo sumokėjimas buvo vykdomas tik su tokiu vertinimu. Jam pirmą kartą kreipusis į Vilniaus AVPK 2025 gruodžio 3 d. (priedas Nr. 7) dėl termino atnaujinimo buvo atsisakyta, apsiribojant procesiniu faktu, kad administracinis nurodymas yra įvykdytas, todėl neva nėra pagrindo atnaujinti terminą (priedas Nr. 8). Pakartotinai kreipusis, nurodžius ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktą kaip pagrindą (priedas Nr. 8), jo nurodytos aplinkybės buvo vertinamos taip, tarsi pats draudimo bendrovės regresinis reikalavimas būtų laikytinas nauja aplinkybe (priedas Nr. 9). Su tokiu vertinimu nesutinka, nes regresinis reikalavimas savaime nėra pagrindas atnaujinti terminą, tačiau tai yra aplinkybė, kurios dėka jam tapo žinoma nauja reikšminga faktinė aplinkybė – kitos eismo įvykio dalyvės atleidimas nuo administracinės atsakomybės. Būtent ši aplinkybė nebuvo žinoma pareigūnams pirminio sprendimo priėmimo metu ir dėl jos iš esmės keičiasi jo bei kitos pusės veiksmų teisinis vertinimas. Skundžiamu atveju jo veiksmai vertinami kaip vienintelė eismo įvykio priežastis, nors pagal priežastinio ryšio logiką jo judėjimas atbulomis pats savaime eismo įvykio nesukėlė, o kitos pusės nesaugūs veiksmai ir KET nepaisymas lėmė susidūrimą. Kita vairuotoja pati pripažino, kad jo nematė ir skubėdama viršijo greitį dėl ko atsitrenkė į jo transporto priemonę ir taip sukėlė eismo įvykį. Su jos parodymais supažindintas nebuvo, todėl neturėjo galimybės jų įvertinti ar pateikti paaiškinimų dėl jų turinio. Aplinkybė, kad judant atbulomis privaloma įsitikinti saugumu, jam buvo žinoma ir jis šią pareigą vykdė. Tačiau konkrečioje situacijoje kitos eismo dalyvės veiksmai ir jos prisipažinimas, kad ji jo nematė ir skubėjo, turi esminę reikšmę vertinant eismo įvykio priežastis. Taip pat nauja reikšminga aplinkybė yra tai, kad kita eismo įvykio dalyvė buvo visiškai atleista nuo administracinės atsakomybės, nors pirminiu pareigūnų vertinimu buvo pripažinta kalta solidariai. Tai iš esmės pakeitė kaltės struktūrą ir jo teisinę padėtį, o kartu ir neteisingas žalos kompensavimas kitai pusei. Atsižvelgiant į tai, izoliuotas tik jo bylos vertinimas, neatsižvelgiant į kitos eismo dalyvės bylos rezultatus, yra nepagrįstas, nes eismo įvykis pagal savo pobūdį yra kelių dalyvių veika, kurios teisinis vertinimas negali būti atliekamas fragmentiškai, dėl ko ir atsiranda pagrindas atnaujinti bylą siekiant ištaisyti akivaizdų ir neteisingą sprendimą.
Skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas kaip vieną iš administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 661 straipsnio 1 dalis numato administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ištyrimo į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad institucija, gavusi tokį prašymą, kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, priima sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą, kuris gali būti skundžiamas. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą arba atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (ANK 661 straipsnio 6 dalis).
Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą, pagal paskirtį ir tikslus, priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais. Įsiteisėjęs sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byla buvo išspręsta, įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.
Nagrinėdamas skundą teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresnysis tyrėjas 2025 m. kovo 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ROIK: 25267216643 P. A. už tai, kad 2025 m. vasario 25 d., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė važiuojantį automobilį RENAULT, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) bei nepateikė Lietuvos Respublikoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, administraciniu nurodymu atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo siūloma iki 2025 m. balandžio 11 d. sumokėti 15 eurų baudą. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, administracinis nurodymas buvo įvykdytas 2025 m. balandžio 11 d. Minėtas protokolas su administraciniu nurodymu išsiųstas Pareiškėjui elektroniniu paštu, kuris yra registruotas valstybės informacinėse sistemose ir registruose. Teismas atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjas administracinį nurodymą įvykdė apmokėdamas baudą, todėl nekyla abejonių, kad apie nusižengimą Pareiškėjui buvo žinoma.
ANK 610 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos <...> savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos <...> nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad administracinis nurodymas neskundžiamas. ANK 610 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmeniui per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, o kai numatyta, – ir grąžinus specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus (išskyrus dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemones) atitinkamai institucijai, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, jei šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju nepriimamas nutarimas skirti administracinio poveikio priemonę, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia. ANK nurodoma, kad administracinis nurodymas sumokėti baudą <...> įvykdomas laiku sumokant nurodyto dydžio baudą į administraciniame nurodyme nurodytą sąskaitą (ANK 669 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju administracinis nurodymas įvykdytas (bauda apmokėta) 2025 m. balandžio 11 d., ir tokiu būdu administracinio nusižengimo byla buvo užbaigta.
ANK kaip vienas iš bylos atnaujinimo pagrindų numatyta tai, jog procesas atnaujinamas, paaiškėjus kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Tik neabejotinai nustačius, jog tokios aplinkybės egzistuoja, institucija, kurios sprendimu byla pradėta, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010, Nr. P438-2016/2011, Nr. P520-28/2012). Proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010).
Teismas susipažinęs ir įvertinęs pateiktą skundo medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. vasario 13 d. sprendime atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių byloje nurodytais motyvais. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, teiktame minėtai institucijai, taip pat ir teismo nagrinėjamame skunde, minimos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis, kad jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos Pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo prašymui pateikti, kadangi paaiškėjo naujos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo tai, kad buvo pakeistas eismo įvykio teisinis kvalifikavimas, dėl kurio jis buvo pripažintas vieninteliu kaltininku, nors pirmapradžiai kita pusė pripažino kaltę, o priimant administracinį nurodymą buvo konstatuota abipusė kaltė. Šis sprendimas buvo priimtas jam nesuteikus realios teisės į veiksmingą apskundimą ir būti išklausytam, nes policijos pareigūnas M. K. atsisakė reikalauti papildomų įrodymų iš Lidl, kuriuos galėjo gauti tik jis, taip pat nurodė, kad kaltė yra abipusė ir pateikė tai kaip kompromisinį abiem pusėms palankų sprendimą ir darydamas spaudimą informavo, kad apskundimo atveju jis bus laikomas vieninteliu kaltininku.
Pareiškėjas termino skundui pateikti nepraleido. Vadovaujantis ANK 661 straipsnio 4 dalimi, <...> Institucijos sprendimas nutraukti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių per septynias kalendorines dienas nuo pranešimo apie jį išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas aukštesniajai institucijai (pareigūnui), o išnagrinėjusios šį skundą aukštesniosios institucijos (pareigūno) sprendimas – per septynias kalendorines dienas nuo sprendimo išsiuntimo ar išdavimo dienos apylinkės teismui. <...> Iš bylos medžiagos matyti, jog skundžiamas Institucijos sprendimas Pareiškėjui elektroniniu paštu išsiųstas 2026 m. vasario 17 d., o jis skundą pateikė 2026 m. vasario 23 d.
Nors pareiškėjas skunde dėl Institucijos sprendimo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodo, kad jis nesutinka, su tuo, kad buvo pakeistas eismo įvykio teisinis kvalifikavimas, tačiau vietoje to, kad būtų atliekamas tolesnis tyrimas, jis administraciniu nurodymu siūlomą baudą sumokėjo, tuo pačiu sutikdamas su jo atžvilgiu surašytu administracinio nusižengimo protokolu. Taigi, šios aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų ar papildomų įrodymų, kurie leistų suabejoti tyrimo objektyvumu ar pagrįstumu. Subjektyvūs pareiškėjo samprotavimai nepagrįsti objektyviais įrodymais, todėl jie negali būti laikomi pagrindu bylai atnaujinti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, įvertinus tai, jog jos iš esmės buvo žinomos ir nagrinėjamo administracinio nusižengimo tyrimo metu, todėl negali būti pripažintos nei naujai paaiškėjusiomis, nei turinčiomis esminę reikšmę bylai. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą, pagal paskirtį ir tikslus, priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais. Įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Taigi, proceso atnaujinimo institutas negali būti taikomas tik kaip dar viena galimybė pasibylinėti. Įvertinus visa tai, darytina išvada, jog nenustatyta nei faktinio, nei teisinio pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.
Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog 2026 m. vasario 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus sprendimas atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių byloje yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį Pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 661 straipsnio 4, 6 dalimis,
nutaria:
atmesti P. A. (P. A.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. vasario 13 d. sprendimo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ROIK: 25267216643.
Nutartis ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.