Kauno apylinkės teismo įsakymas

2011-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-306-673/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2011-11-03
Bylos Nr.
1-306-673/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Kaltinamasis
E. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-306-673/2011Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00823-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2., 1.1.7.2.4., 1.1.8.6.2., 1.1.8.7.1., 1.2.14.1.2.2., 2.1.16.1.8., 2.10.1.3. (S)
Kėdainių rajono apylinkės teismasTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS2011 m. lapkričio 3 d.Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė, gavusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimu įsibraunant į saugomą teritoriją ir saugyklą),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. rugpjūčio 19 d. apie 24 val., E. V., išardęs laikiną aptvarą, įsibrovė į UAB „Kauno keliai“ sargo saugomą technikos aikštelę, esančią Kėdainių r., Šėtos sen., Žemųjų Kaplių k., kur iš aikštelėje stovėjusio vandens laistymo automobilio „Iveco Kardo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „Kauno Keliai“, atsukęs kuro bako varžtą iš bako išleido ir pagrobė 285,44 Lt vertės 70 litrų dyzelinio kuro, bei pagrobė 2400 Lt vertės vibro plokštę „Bomeg BPR 30/38“, iš viso pagrobė 2685,44 Lt vertės turto.

Kaltinamasis E. V. kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai (b.l.45) ir paaiškino, kad 2011-08-19 apie 24 val., pasiėmęs karutį nuėjo prie saugomos aikštelės, žinojo, kad netoliese gyvenantis sargas yra girtas. Rankomis atsukęs tvoros vartus, atkėlė vieną tvoros dalį, pateko į vidų. Su karučiu privažiavo prie vibroplokštės, pakišo karutį po apačia ir užtraukė plokštę ant karučio. Su karučiu plokštę nutempė prie upelio ir ten žolėje paslėpė. Po to, pasiėmė tris talpas ir nuėjęs į tą pačią aikštelę atsuko ten stovėjusio sunkvežimio kuro bako varžtą ir iš bako išleido dyzelinį kurą. Prileido dvi talpas po 20 litrų ir vieną 30 litrų talpą. Kitą dieną kurą su talpomis už 140 Lt pardavė nepažįstamam asmeniui, atvykusiam žvejoti. Vibroplokštę taip pat ketino parduoti. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Žalą atlygino. Sutinka procesą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo skirti švelnesnę bausmę (b.l.58).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.

Liudytojas L. P. parodė, kad 2011-08-22 apie 07.30 val., atvykęs į darbą saugomoje aikštelėje Žemųjų Kaplių kaime, pastebėjo, kad nėra vibroplokštės, kuri buvo palikta prie sargo būdelės. Netrukus atėjo vairuotojas R. P. pasakė, kad iš jo automobilio išleistas dyzelinis kuras (b.l. 14-15). Liudytojas E. P. parodė, kad 2011-08-22 apie 7.30 val., atvykęs į darbą saugomoje teritorijoje, priėjęs prie automobilio Iveco, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad iš kuro bako, atsukus varžtą apačioje, išleista apie 70 litrų kuro (b.l.16-17). Liudytojas R. A. parodė, kad jis dirba UAB „Kvintencija“ apsaugos viršininku. 2011-09-03 apie 17 val., su kolega L. B., saugodamas UAB „Kaplių žuvys“ teritoriją, ėjo aplink ją ir žolėse pastebėjo gulinčią vibroplokštę, apie ką pranešė policijai (b.l.34-35). Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta vietovė ir vibroplokštė, kuri rasta Kėdainių raj., Šėtos sen., Žemųjų Kaplių k. ribose. Po apžiūros vibroplokštė, kuri įvertinta 2400 Lt (b.l.10), paimta ir grąžinta UAB „Kauno keliai“ atstovui (b.l. 28-32, 33). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kėdainių raj., Šėtos sen., Aukštųjų Kaplių kaime, teritorija aptverta tvora, vartai rakinami, teritorijoje apžiūrėta vieta, kur buvo palikta vibroplokštė ir automobilis Iveco (duomenys neskelbtini) tvoroje rasta prakirpta tvoros įtvirtinimo viela, žolėje išmindžiotas takelis (b.l. 3-7). Iš UAB „Kauno keliai“ pažymos matyti, kad E. V. atlygino bendrovei 285,44 Lt už dyzelinį kurą ir bendrovė daugiau pretenzijų neturi (b.l. 13).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Išnagrinėjus prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, darytina išvadą, kad kaltinamasis E. V. aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją ir saugyklą.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę. Vieni iš požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra įsibrovimas į saugyklą ar saugomą teritoriją. Ir saugykla, ir saugoma teritorija – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Šiuo atveju kuro bakas pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis ir patenkant be kliūčių. Įsibrovimu reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Pagal konstrukciją vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą, t.y. kada kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo ar laikymo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti, ar pan. Svarbu, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, atsižvelgiant į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti tolesnį jo likimą, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų akiračio.

E. V. kaltu prisipažino, jo kaltę patvirtino ir ištirti įrodymai, kurie sutampa su kaltinamojo parodymais, tai yra liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, rasto daikto apžiūros protokolai, UAB „Kauno keliai“ pateikti duomenys. Kaltinamasis įsibrovęs į saugomą teritoriją ir kuro baką – saugyklą, pagrobė UAB „Kauno keliai“ priklausantį dyzelinį kurą ir vibroplokštę - svetimą turtą, nusikaltimą pabaigė, nes dyzelinį kurą realizavo, o vibroplokšte paslėpė, turėdamas tikslą realizuoti, tai yra pagrobtu svetimu kaltinamasis turėjo galimybę naudojosi savo nuožiūra. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra jis suprato, kad daro nusikaltimą, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo daromos nusikalstamos veikos turto savininkui bus padaryta žala ir to siekė.

Kadangi be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad E. V., pagrobęs svetimą turtą įsibraunant į saugyklą ir saugomą teritoriją, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas apysunkis nusikaltimas, nusikaltimas tyčinis, baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė; į kaltininko asmenybę: neteistas, baustas, nuobauda galioja, sveikas, nedirba, seniūnijos charakterizuojamas kaip stropumu, darbštumu ir sąžiningumu nepasižymintis (b.l.55).

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pirmą kartą nusikaltusiam kaltinamajam, atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį, pajamų neturėjimą, dėl ko baudos paskyrimas nėra realus, bei atsižvelgiant į tai, kad antra pagal griežtumą bausmė – areštas turėtų būti realiai atliekama areštinėje, gali būti pasiektas paskiriant E. V. laisvėje atliekamą laisvės apribojimo bausmę, laisvės apribojimo terminą nustatant mažesnį, nei galimos skirti bausmės vidurkis ir skiriant jam įpareigojimą (BK 48 str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b.l.46-47), palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Turto konfiskavimas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., iš E. V. valstybės naudai konfiskuotini iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, tai yra 140 litų, gauti pardavus pagrobtą kurą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje (svetimo turto pagrobimas įsibraunant į saugyklą ir saugomą teritoriją, ir nuteisti – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant E. V. per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje.

Išaiškinti, kad E. V. privalo: be teismo ar bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Konfiskuoti iš E. V. iš nusikalstamos veikos gautus 140 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų) valstybės naudai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Laima Šablevičienė