Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-24 · Civilinė byla Nr. 2S-992-230/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-02-14Marijampolės apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-05-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-24
Bylos Nr.
2S-992-230/2013
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04247-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Suinteresuotas asmuo
A. M., V. M.
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-992-230/2013Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04247-2012-7
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Zaržeckienė(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 129.1; 129.5; 129.6; 122.2; 122.3; 122.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. M. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-500-399/2013 pagal pareiškėjo V. J. skundą suinteresuotiems asmenims V. M., A. M., antstolei S. Ž. dėl antstolės veiksmų.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (ieškotojas) pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0076/09/02865 teismo prašė panaikinti antstolės S. Ž. 2012-09-25 patvarkymą dėl piniginių lėšų saugojimo depozitinėje sąskaitoje, kuriuo iš skolininkų V. M. ir A. M. išieškotas pinigines lėšas nuspręsta saugoti antstolės S. Ž. depozitinėje sąskaitoje iki bus išsiaiškinta, kokie vykdymo veiksmai gali būti atlikti ir kokie ne, kitoje valstybėje paskelbus fizinio asmens nemokumo procedūrą. Antstolė skundžiamame patvarkyme nurodė, kad nuo 2009-11-30 vykdo Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2088-374/2009 dėl skolos išieškojimo iš V. M. ir A. M. išieškotojo V. J. naudai. 2012-08-16 antstolė gavo skolininkų prašymus nutraukti visus išieškojimus, kadangi 2012-07-24 Latvijos Respublikos Talsu rajono teismas paskelbė skolininkų V. M. ir A. M. nemokumo procedūrą. Kadangi vykdomojoje byloje nebuvo ir skolininkai nepateikė duomenų, kad kokia nors jų verslo ar kitokių ekonominių interesų vieta būtų Latvijos Respublikoje, o abu skolininkai gyvenamąją vietą nuo 2008-04-30 deklaravę Lietuvos Respublikoje, antstolė skolininkų prašymus atmetė ir pasiūlė pateikti šias aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, todėl sprendė, kad būtų tikslinga iš skolininkų išieškotas pinigines lėšas saugoti antstolio depozitinėje sąskaitoje, kol susidariusi situacija bus galutinai aiški.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į antstolę prašydamas panaikinti 2012-09-25 patvarkymą dėl lėšų saugojimo depozitinėje sąskaitoje. Nurodė, kad patvarkymas laikyti išieškotas lėšas depozitinėje sąskaitoje iki antstolė imsis priemonių išaiškinti situaciją grubiai pažeidžia pareiškėjo interesus, yra nemotyvuotas ir pagrįstas tik antstolės nuomone. Aplinkybė, kad Latvijos Respublikos teismas yra paskelbęs skolininkų nemokumo procedūros pradžią nėra pagrindas pervesti išieškotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą, atidėti vykdymo veiksmus ar sustabdyti vykdomąją bylą, nes skolininkų nemokumo procedūros pradėjimas nepatenka į CPK 625-627 straipsniuose nurodytą baigtinį vykdymo veiksmų sustabdymo ir atidėjimo atvejų sąrašą.

Antstolė S. Ž. 2012-10-23 patvarkymu netenkino skundo ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0076/09/02865 persiuntė Marijampolės rajono apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino antstolės S. Ž. 2012-09-25 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0076/09/02865 dėl piniginių lėšų saugojimo depozitinėje sąskaitoje. Pirmosios instancijos teismas vykdomosios bylos medžiaga nustatė, kad Latvijos Respublikos Talsu rajono teismas 2012-07-24 sprendimu paskelbė V. M. bankroto procesą, bankroto administratore paskyrė M. S.. Antstolės kontoroje 2012-08-21 gautas administratorės M. S. raštas, kuriame prašoma sustabdyti procedūras, susijusias su V. M., nuimti draudimus nuo banko sąskaitų bei sustabdyti piniginių lėšų atskaitymą. Analogiškas sprendimas dėl bankroto proceso paskelbimo yra priimtas to paties teismo 2012-07-23 ir A. M. atžvilgiu, administratoriumi paskirta M. B.. Antstolės kontoroje 2012-08-28 gautas administratorės M. B. prašymas sustabdyti visas A. M. iškeltas bylas, nutraukiant skolininko turto pardavimo procesus, pinigines lėšas pervesti atgal skolininkui ir apie tai pranešti administratoriui bei nuimti skolininko turto areštus. Skolininkė V. M. 2012-08-16 pateikė antstolei prašymą nutraukti visus išieškojimus iš jos darbo užmokesčio VĮ Marijampolės miškų urėdijoje, kadangi Latvijos Respublikos Talsu rajono teismas paskelbė V. M. nemokumo procesą. 2012-09-07 antstolė raštu atsisakė tenkinti prašymą. Teismas nurodė, kad antstolė 2012-09-25 patvarkyme visiškai nepasisako, kad buvo gauti abiejų skolininkų administratorių prašymai (reikalavimai) bei dėl jų antstolė nėra priėmusi patvarkymų, nors visus klausimus vykdymo procese antstolis turi spręsti motyvuotu patvarkymu. Antstolės 2012-09-07 raštas atsisakyti nutraukti išieškojimus yra atsakymas V. M., o ne patvarkymas priimtas LR CPK 613 str. tvarka. Teismas nustatė, kad antstolė nesiėmė jokių veiksmų dėl skolininkų administratorių pateiktų reikalavimų, t. y. nepriėmė patvarkymų sustabdyti arba nestabdyti vykdymo veiksmų, tai reiškia neatliko procesinių veiksmų, kuriuos turėjo atlikti. Be to, visiškai neaišku, kaip antstolė tikėjosi išsiaiškinti, kokie vykdymo veiksmai gali arba negali būti atliekami, paskelbus fiziniam asmeniui nemokumo (bankroto) procesą. 2012-09-25 patvarkyme įvardintas teiginys „paskelbus fizinio asmens, kurio veikla toje valstybėje kelia abejonių, nemokumo procedūrą“ nepagrįstas jokiais motyvais ir argumentais, antstolė nenurodo, kuri Talsu rajono teismo sprendimų dalis ir kodėl jai kelia abejones. Antstolė turėjo teisę kilus neaiškumams, remdamasi CPK 589 straipsniu, kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką, įstatymo arba kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti, tačiau šia teise nepasinaudotojo. Todėl teismas darė išvadą, kad antstolei S. Ž. nepriėmus patvarkymo sustabdyti vykdomąją bylą ir/ar perduoti ją bankroto (nemokumo) proceso administratoriui, ji turėjo atlikti vykdymo veiksmus, taigi ir išmokėti išieškotas sumas išieškotojui vykdymo procese. Kadangi antstolės 2012-09-25 patvarkymas dėl piniginių lėšų saugojimo depozitinėje sąskaitoje nemotyvuotas ir nepagrįstas, teismas pareiškėjo skundą tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuoti asmenys V. M. ir A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Nesutinka su teismo išvada, kad antstolei nepriėmus patvarkymo sustabdyti vykdomąją bylą ir/ar perduoti ją bankroto (nemokumo) proceso administratoriui, antstolė turėjo atlikti vykdymo veiksmus, tarp jų ir išmokėti išieškotas sumas išieškotojui. Šį argumentą apeliantai grindžia tuo, jog teismas šią išvadą padarė išimtinai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teise: LR CPK 753 – 759 straipsniais, reglamentuojančiais išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarką, bei LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 64-69 straipsniais. Tačiau pareiškėjų nemokumo procesai (bankroto bylos) buvo paskelbti Latvijos Respublikoje. ES valstybės narės teismo sprendimo iškelti bankroto bylą ir teismo sprendimų iškeltoje bankroto byloje pripažinimas ir vykdymas kitoje ES valstybėje narėje reglamentuojamas 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau nurodoma Reglamentas). Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išskyrus atvejus, kai Reglamentas numato ką kita, bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta tokia byla teisė. Kadangi pareiškėjų nemokumo procesai (bankroto bylos) buvo paskelbti Latvijos Respublikoje, jų nemokumo procesams ir jų pasekmėms taikytina ne kurios nors kitos valstybės narės, o būtent Latvijos Respublikos teisė, kurią pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti, aiškinti ir nustatyti jos turinį ex officio. Pagal Latvijos Respublikos teisę antstolė priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą patvarkymą, tik antstolė netinkamai nurodė išieškotų lėšų saugojimo terminą, kadangi išieškotas lėšas antstolė privalo saugoti ne iki situacijos išaiškėjimo, o iki paskirtų suinteresuotų asmenų nemokumo administratorių atitinkamų nurodymų/pavedimų dėl išieškotų lėšų pervedimų įvykdymo. Kadangi antstolė nėra priėmusi patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo, o pareiškėjas nėra pareiškęs skundo dėl antstolės neveikimo, teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad antstolė privalėjo iš suinteresuotų asmenų išieškotas sumas išmokėti pareiškėjui. Teismas nustatė, kad antstolė privalėjo priimti atitinkamą patvarkymą dėl vykdomosios bylos (ne)sustabdymo ir/ar jos (ne)perdavimo bankroto (nemokumo) proceso administratoriui. Tačiau ši aplinkybė nelemia ir negali lemti išvados, kad antstolė turėjo atlikti vykdymo veiksmus. Be to, teismas iš viso nepasisakė, kokį patvarkymą iš dviejų nurodytų antstolė privalėjo priimti, tačiau tik teismui nustačius, kad antstolė privalėjo priimti būtent patvarkymą vykdomosios bylos nestabdyti ir/ar jos neperduoti bankroto (nemokumo) proceso administratoriui, galima būtų daryti pagrįstą išvadą, kad antstolė turėjo atlikti vykdymo veiksmus, t. y. vykdymo procese iš suinteresuotų asmenų išieškotas sumas išmokėti pareiškėjui.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nesutinka su skundo argumentais, kad nagrinėjant skundą turėjo būti taikomas Latvijos Respublikos Nemokumo įstatymas, o ne LR Civilinio proceso kodeksas bei Sprendimų vykdymo instrukcija, kadangi apeliantai nepateikė teismui jokių įrodymų, kuriais remiantis teismas privalėjo manyti, jog antstolės patvarkymas atitinka Latvijos Respublikos Nemokumo įstatymą bei Reglamentą dėl bankroto bylų. Nurodo, kad išieškojimas turėjo būti vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso normas, o ne pagal Latvijos Respublikos Nemokumo įstatymą. Jokių procesinių sprendimų, tame tarpe sprendimų dėl jau priimtų sprendimų dėl skolininkų bankroto vykdymo, dėl lėšų, išieškomų iš V. M. darbo užmokesčio, bankroto bylą iškėlęs teismas nepriėmė. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti skundą dėl antstolės veiksmų ex officio pagal Latvijos Respublikos teisę, taip pat neturėjo pagrindo pagal Reglamento 4 straipsnio 2 punktą atlikti procedūras, kurias atlikti privalo bankroto bylą iškėlęs teismas. Pareiškėjo paduoto skundo apimtis apsprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo svarstyti ir vertinti, kuriems asmenims turi būti paskirstomos išieškotos lėšos, antstolė tik negalėjo saugoti išieškomas lėšas depozitinėje sąskaitoje, kol paaiškės situacija, o turėjo veikti pagal įstatymą. Apeliantai teigdami, kad antstolė privalėjo sustabdyti vykdomąją bylą ir/ar ją perduoti vykdyti bankroto administratoriui, tik savaip interpretuoja teismo nutartį. Skolininkai ir bankroto bylas administruojantys administratoriai antstolės veiksmų (neveikimo) neskundė, todėl spręstina, kad tokie jos veiksmai yra teisėti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0079/09-02865 vykdo skolos iš skolininkų V. M. ir A. M. išieškojimą išieškotojo V. J. naudai. Latvijos Respublikos Talsu rajono teismas 2012-07-23 sprendimu paskelbė A. M. bankroto procesą ir paskyrė administratorių. To paties teismo 2012-07-24 sprendimu paskelbtas V. M. bankroto procesas ir paskirtas administratorius (b. l. 20-27). Antstolė 2012-09-25 priėmė patvarkymą išieškotas iš skolininkų V. M. ir A. M. pinigines lėšas saugoti antstolės depozitinėje sąskaitoje iki bus išsiaiškinta, kokie vykdymo veiksmai gali būti atlikti ir kokie ne, kitoje valstybėje paskelbus fizinio asmens, kurio veikla toje valstybėje kelia abejonių, nemokumo procedūrą (vykdomosios bylos Nr. 0076/09-02865 medžiaga).

Pareiškėjas (išieškotojas) pateikė skundą dėl antstolės 2012-09-25 patvarkymo dėl piniginių lėšų saugojimo depozitinėje sąskaitoje motyvuodamas tuo, kad jis yra teisiškai nepagrįstas, nemotyvuotas, prieštaraujantis įstatymams ir pažeidžiantis jo, kaip kreditoriaus, interesus. Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino ir skundžiamą patvarkymą panaikino. Teismas nurodė, kad antstolei nepriėmus patvarkymo sustabdyti vykdomąją bylą ir/ar perduoti ją bankroto (nemokumo) proceso administratoriui, antstolė turėjo atlikti vykdymo veiksmus, tarp jų ir išmokėti išieškotas sumas išieškotojui. Apeliantai nurodo, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes ji padaryta, vadovaujantis vykdymo procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančiomis teisės normomis. Jų nuomone, kadangi skolininkams Latvijos Respublikos teismo sprendimu yra paskelbtos nemokumo procedūros, skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ne Lietuvos Respublikos teisę, o remiantis 2000 m. gegužės 29 d. Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 4 straipsnio 1 dalimi, turėjo taikyti Latvijos Respublikos teisę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti skundo argumentai negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį. Byloje yra nagrinėjamas antstolės 2012-09-25 patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 613 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Patvarkyme antstolis privalo nurodyti motyvus, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas (CPK 613 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog antstolės 2012-09-25 patvarkymas nepagrįstas jokiais teisiniais motyvais ir argumentais. Antstolė, priėmusi skundžiamą patvarkymą, iš esmės sustabdė (arba atidėjo) tolimesnius vykdymo veiksmus tam nesant jokio teisinio pagrindo ir tuo pažeidė išieškotojo interesus, kas sudaro pagrindą šiuos antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad antstolei nepriėmus patvarkymo sustabdyti vykdomąją bylą ir/ar perduoti ją bankroto (nemokumo) proceso administratoriui, antstolė privalėjo atlikti vykdymo veiksmus. Antstolės nuoroda patvarkyme į tai, kad ji yra atmetusi skolininkų prašymus nutraukti visus išieškojimus, kadangi Latvijos respublikos Talsu rajono teismas 2012-07-24 paskelbė skolininkų nemokumo procedūras, ir jiems pasiūliusi pateikti įrodymus, jog skolininkų verslo ir kitokių ekonominių interesų vieta yra Latvijos Respublikoje, negali būti pripažinta pagrįsta aplinkybe, pateisinančia vykdymo veiksmų neatlikimą. Todėl apeliantų skundo argumentai dėl taikytinos teisės neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nes, kaip minėta, byloje keliamas antstolės priimto patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, t. y. pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko antstolio procesinės veiklos kontrolę vadovaudamasis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 594 straipsnis). Apeliantų skundo argumentai, grindžiami ES Reglamento ir Latvijos teisės taikymu, galėtų turėti reikšmės sprendžiant skolininkų ir bankroto administratorių pateiktus prašymus dėl išieškojimo nutraukimo ar procedūrų sustabdymo, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi antstolės patvarkymai dėl šių prašymų nėra priimti ir šioje byloje skundžiami. Pažymėtina, kad ir suinteresuotų asmenų skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad antstolė privalėjo išieškotas sumas išmokėti pareiškėjui, taip pat neturi jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi pirmosios instancijos teismas tik nurodė, kad nepriėmus patvarkymo sustabdyti vykdomąją bylą ir/ar perduoti ją bankroto proceso administratoriui turėjo būti atliekami vykdymo veiksmai, tarp kurių ir teismo nurodytas - vykdymo veiksmas - išieškotų sumų išmokėjimas išieškotojui. Tačiau pirmosios instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą patvarkymą, tiesiogiai nenurodė antstolei atlikti būtent šį veiksmą, nes teisė (ir pareiga) priimti tam tikrus sprendimus dėl tolimesnių vykdymo veiksmų atlikimo šiuo atveju bus antstolės kompetencijoje ir juos ji privalės atlikti paisydama įstatymų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl antstolės veiksmų teisėtumo pagal pareiškėjo faktinį skundo pagrindą, tinkamai ištyrė šio klausimo išsprendimui turinčias reikšmės aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė reikšmingus faktus ir iš esmės tinkamai pagrindė savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai aiškino ir taikė antstolių veiksmus reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolia Indreikienė