Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant Kauno apskrities VPK Jonavos PK atstovui Rimantui Marčinskui, išnagrinėjęs V. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – administracinio arešto – pakeitimo į viešuosius darbus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. birželio 25 d. apie 19.52 val., Jonavos r., sodų bendrijoje „Stumbras“, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi pasibaigus teisės vairuoti atėmimo laikui neįvykdė vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų, vairuodamas O. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į J. K. gyvenamojo namo tvorą, kurią apgadino. Padaręs turtinę žalą, kai nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, policijai apie įvykusį eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” 9, 14,133 ir 234 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. Kauno apygardos teismo prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimu paskirtą areštą į viešuosius darbus. Nurodo, kad kaltę pripažįsta pilnai, gailisi dėl pažeidimo. Teigia, kad turi neįgalią seserį, kuriai reikalinga pastovi priežiūra, tačiau be jo daugiau nėra kam ją prižiūrėti. Pažymi, jog taip pat turi mamą, kuri yra garbaus amžiaus ir visiškai nevaikščiojančiai seseriai negali padėti.

V. V. apeliacinis skundas netenkintinas

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl V. V. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jo kaltės nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmeniui, padariusiam kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Atsižvelgiant į V. V. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sankcijas, sunkesniuoju iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų laikytinas teisės pažeidimas įtvirtintas 130 straipsnio 1 dalyje, kurio padarymas asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Iš šio straipsnio sankcijos matyti, kad ji įstatymų leidėjo suformuluota kaip alternatyvi, t. y. teismui, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį ir pan., paliekama teisė spręsti, kokią administracinę nuobaudą – baudą ar administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo – skirti asmeniui, padariusiam minėtą administracinį teisės pažeidimą.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas apeliantui administracinį areštą, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinės teisės pažeidimus, jam skirtos baudos nesumokėtos, jų skyrimas pažeidėjui įtakos nedaro), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (ATPK 32 str. 5, 6 p.) ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. V. V. padaryti pažeidimai yra pavojingi, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrus administracinį areštą, nebus kam prižiūrėti neįgalią apelianto seserį, neturi esminės reikšmės sprendžiant administracinės nuobaudos paskyrimo pastarajam klausimą. Pažymėtina, kad apelianto sesuo buvo neįgali ir pažeidimo padarymo metu, tačiau tai nesulaikė jo nuo pažeidimo padarymo, t. y. jis ne tik nuspręsdamas pasišalinti iš eismo įvykio vietos, bet dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, galėjo ir turėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė apeliantui griežtesnę administracinę nuobaudą, t. y. administracinį areštą. Kitos rūšies administracinės nuobaudos – baudos paskyrimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neužtikrintų ATPK 20 straipsnio nuostatose įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.