Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-04 · Civilinė byla Nr. 2A-789-467/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-04
Bylos Nr.
2A-789-467/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-03845-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Fortesta Invest“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gebos ekostatyba“
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-789-467/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03845-2012-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10.; 121.14.; 121.18.; 121.21.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fortesta Invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gebos ekostatyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fortesta Invest“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Gebos ekostatyba“ 2012 m. kovo 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Fortesta Invest“ 18 542 Lt skolos, 841,66 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2011 m. lapkričio 8 d. buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui automobilinį kraną ir kitą statybinę techniką. Atsakovas už automobilinio krano ir statybinės technikos nuomą sutartyje numatytais terminais pagal išrašytas bei apmokėjimui pateiktas PVM sąskaitas-faktūras su ieškovu pilnai neatsiskaitė. Įsiskolinimo suma yra 18 542 Lt. Kadangi nuomos sutartyje buvo numatyta, kad už laiku nesumokėtą nuomos mokestį atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, dėl to atsakovas turi sumokėti 841,66 Lt delspinigių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui UAB „Gebos ekostatyba“ iš atsakovo UAB „Fortesta Invest“ 18 542 Lt skolos, 841,66 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 741 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas pateikė prieštaravimus ir prašė preliminarų sprendimą panaikinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo nuomojamo krano operatorius 2012 m. gruodžio 19 d. nutraukė darbą ir pranešė atsakovui, kad išeina planinių kasmetinių atostogų, o kito operatoriaus ieškovas neturi. Tokius ieškovo veiksmus atsakovas vertina kaip netinkamą sutarties vykdymą, kas sąlygojo atsakovui nuostolių atsiradimą. Atsakovas faksu išsiuntė ieškovui pretenziją, išdėstydamas minėtas aplinkybes, ir nurodė, kad ieškovas neinformavo atsakovo apie operatoriaus išleidimą atostogų, dėl to atsakovas patyrė didelių nuostolių dėl statybos darbų prastovos. Atsakovas patyrė 2 dienų savo 6 darbuotojų prastovą, statybinių klojinių prastovą, buvo priverstas nuomotis kitą statybinį kraną, kurio nuoma kainavo beveik 1,5 karto brangiau. Ieškovas, žinodamas apie kilusį ginčą, nesiekė jo išspręsti taikiai, pasielgė nesąžiningai, nes pareiškė ieškinį dokumentinio proceso tvarka, žinodamas, kad atsakovas negalės pareikšti priešieškinio. Teismui priėmus preliminarų sprendimą, atsakovas 2012 m. balandžio 12 d. ieškovui sumokėjo 2000 Lt susidariusiai skolai sumažinti. Atsakovas nesutinka su 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimu, nes procesinės palūkanos atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją ir iš esmės yra ne kas kita, kaip skolininko atsakomybės forma, todėl ir palūkanų ir netesybų išieškojimas kartu reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui. Be to ieškovo ir atsakovo pasirašytoje sutartyje 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimo dieną yra pakankamai dideli, viršija ne tik Lietuvos Aukščiausiojo teismo aprobuotą 0,02 proc. delspinigių dydį, bet ir ieškovo patirtus realius nuostolius.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovui buvo suteiktos visos gruodžio mėnesiui numatytos krano nuomos paslaugos. Atsakovo atstovas buvo įspėtas apie krano operatoriaus atostogas nuo 2012 m. gruodžio 20 d., prieštaravimų atsakovas nepareiškė, tai patvirtina Mechanizmų nuomos ir skolų suderinimo aktai. Atsakovo atsikirtimai neturi įtakos pareigai atsiskaityti už įvykdytus darbus, nes nurodyta aplinkybė atsirado vėliau ir negali turėti įtakos pareigai mokėti už anksčiau suteiktas paslaugas. Atsakovas nurodė, jog patyrė darbuotojų prastovos sąnaudų, bet nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas taip pat neįrodė, kad dėl kito krano nuomos patyrė nuostolių, nepateikė teismui įrodymų, kad statybos darbų užsakovai jam pateikė pretenzijas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu preliminarų sprendimą pakeitė ir priteisė iš atsakovo 16 542 Lt skolos, 841,66 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3091 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad pats ieškovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir dėl ieškovo kaltės atsakovas patyrė nuostolių, kaip neįrodytus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pripažino susidariusio įsiskolinimo dydį, nes po atsakovo pretenzijos pateikimo, atsakovas su ieškovu pasirašė skolų suderinimo aktus ir tuo metu jokių pretenzijų dėl nuostolių ieškovui nereiškė. Kadangi atsakovas pripažino, kad visos skolos ieškovui nesumokėjo, tik po teismo preliminaraus sprendimo priėmimo, 2012 m. balandžio mėnesį ieškovui sumokėjo 2000 Lt, todėl šioje dalyje preliminarų sprendimą pakeitė ir sumažino atsakovo skolą iki 16 542 Lt. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad 0,05 procento dydžio sutarti delspinigiai yra per dideli, motyvuodamas tuo, jog sutarties šalys yra verslo subjektai, vienas nuo kito nepriklausomi, sutartį pasirašė laisva valia, delspinigių dydžio klausimą turėjo svarstyti sutarties pasirašymo metu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Fortesta Invest“ prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas, iš anksto nepranešęs atsakovui, vienašališkai atsisakė toliau vykdyti savo prievoles pagal sutartį. Atsakovui, užsiimančiam statybos verslu, ieškovo įsipareigojimų tinkamas vykdymas turėjo esminės reikšmės, o ieškovas, būdamas verslo subjektu ir užsiimantis statybinės technikos nuoma, privalėjo tai įvertinti dar sutarties pasirašymo metu. Kadangi, remiantis nuomos sutarties 1 dalies 1 punktu, atsakovas iš ieškovo nuomojosi automobilinį kraną su operatoriaus paslaugomis, o ieškovo darbuotojui (operatoriui) išėjus kasmetinių atostogų, ieškovas neatsiuntė kito darbuotojo, galinčio vykdyti šias funkcijas, iš esmės išsinuomoto turto naudoti pagal paskirtį buvo neįmanoma. Todėl atsakovas vertina šią situaciją kaip išsinuomoto turto neperdavimą atsakovui, suteikiantį atsakovui teisę skaičiuoti netesybas sutarties VI dalies 4 punkto pagrindu. Atsakovas 2011 m. gruodžio 20 d. faksu išsiuntė ieškovui pretenziją ir nurodė, kad nebuvo informuotas apie ieškovo darbuotojo (operatoriaus) atostogas ir negalėjo tam pasiruošti, todėl patiria didelius nuostolius dėl statybos darbų prastovos. Ieškovo taip pat buvo pareikalauta nedelsiant ištaisyti susidariusią padėtį, tačiau jis veiksmų nesiėmė, tuo iš esmės vienašališkai be pateisinamų priežasčių atsisakydamas vykdyti savo sutartines prievoles bei nesiimdamas jokių veiksmų dėl žalos sumažinimo. Atsakovas, remdamasis CK 6.58 straipsniu, sustabdė prievolės vykdymą ieškovui, t.y. mokėjimus už statybinės įrangos nuomą iki bus išsiaiškintos visos aplinkybės ir atsakovo patirti nuostoliai. Ieškovas, prašydamas priteisti ieškinyje nurodytas sumas, žinojo, kad dėl atsiradusios skolos yra kaltas pats ieškovas, bei neįrodė, kad savo įsipareigojimus pagal sutartį jis yra įvykdęs laiku ir tinkamai bei turi teisę į sutartyje nurodytą atlygį. Ieškovo teisė reikalauti atlyginimo pagal sutartį ir atsakovo teisė į nuostolių atlyginimą dėl esminio sutarties pažeidimo yra ieškovo ir atsakovo priešpriešinės prievolės pagal sutartį, o aplinkybė, kad nurodytos šalių prievolės atsirado ne tuo pačiu metu, nepaneigia atsakovo teisės pasinaudoti teise sustabdyti prievolės vykdymą ieškovui. Ieškovas neginčijo, kad iš esmės vienašališkai nuo 2011 m. gruodžio 20 d. atsisakė vykdyti sutartinius įsipareigojimus atsakovui. Skolų suderinimo akte atsakovas patvirtino, kad jam yra pateiktos akte nurodytos sąskaitos, tačiau nėra nurodyta, kad atsakovas pripažįsta, jog atsakovas neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų ieškovui, o ieškovas neturi jokių prievolių atsakovui. Ieškovo reikalavimas priteisti visus jo paskaičiuotus delspinigius negalėjo būti tenkinamas, kadangi delspinigiai paskaičiuoti neteisingai. Be to yra pagrindas sumažinti delspinigius, nes ieškovas pats yra laikytinas neįvykdžiusiu savo sutartinių prievolių, ko jis iš esmės šioje byloje neginčijo; atsakovas jau yra įvykdęs dalį prievolių ieškovui pagal sutartį, o likusių prievolių vykdymą yra teisėtai sustabdęs; sutartyje nustatyti delspinigiai yra per dideli, nes ieškovo reikalaujama priteisti delspinigių suma viršija ieškovo faktiškai patirtų nuostolių dydį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Gebos ekostatyba“ prašo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo teiginiai, kad ieškovas be pateisinamos priežasties nutraukė paslaugų tiekimą, dėl ko atsakovas patyrė nuostolių, neatitinka tikrovės. Nuomos sutartis, sąskaitos-faktūros, mechanizmų nuomos aktai, skolų suderinimo aktas, lentelė dėl atsiskaitymo pagal nuomos sutartį, aiškiai patvirtina neatsiskaitymo faktą ir aplinkybes. Negavęs apmokėjimo už jau suteiktas paslaugas, ieškovas pagrįstai ir teisėtai nutraukė paslaugų teikimą. Ginčo dėl suteiktų paslaugų fakto ir jų vertės tarp šalių nėra, šalys pasirašė skolų suderinimo aktą. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei prieš tai atsakovas neteikė piniginių reikalavimų ieškovui. Atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, kad dėl krano nuomos sutarties nutraukimo jis turėjo nuomotis kitą brangesnį kraną, dėl ko patyrė nuostolius. Apeliaciniame skunde pateikti neva patirti atsakovo nuostoliai nepagrįsti dokumentais bei tinkamais paskaičiavimais. Taip pat neteisinga atsakovo pozicija ir dalyje dėl delspinigių priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatyto bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Fortesta Invest“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.

Civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas UAB „Gebos ekostatyba“ su atsakovu UAB „Fortesta Invest“ 2011 m. lapkričio 8 d. pasirašė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui automobilinį kraną ir kitą statybinę techniką (b.l. 4-7). Ieškovas už suteiktas automobilinio krano ir kitos statybinės technikos nuomos paslaugas išrašė mechanizmų nuomos aktus bei PVM sąskaitas-faktūras GEB Nr.0000188, Nr.0000194, Nr.0000200 (b.l. 8-13). Atsakovas 2011 m. gruodžio 20 d. pareiškė pretenziją, kad ieškovui priklausančio nuomojamo krano operatorius nutraukė darbą, pranešdamas, jog išeina kasmetinių atostogų, apie šią aplinkybę atsakovas nebuvo informuotas ir negalėjo pasiruošti, todėl šiuo metu patiria didelius nuostolius dėl statybų darbų prastovos (b.l. 41). Šalys 2012 m. vasario 21 d. pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo atsakovas patvirtino, kad yra skolingas ieškovui 23 042 Lt (b.l. 15). Ieškovas 2012 m. sausio 10 d. ir 2012 m. vasario 21 d. pateikė atsakovui priminimus, o 2012 m. kovo 1 d. pareiškė pretenziją dėl 20 542 Lt skolos grąžinimo (b.l. 18). Ieškovas 2012 m. kovo 21 d. kreipėsi į teismą dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs atsakovo argumentus, kad pats ieškovas netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir dėl ieškovo kaltės atsakovas patyrė nuostolių, kaip neįrodytus, padarė išvadą, kad atsakovas pripažino susidariusio įsiskolinimo dydį, pasirašydamas skolų suderinimo aktus, todėl ieškinį iš esmės tenkino. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, tačiau apeliacinės instancijos teismas tenkinti skundo neturi pagrindo.

CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylos aplinkybių bei įrodymų ir nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimus, neatsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pats nevykdė sutartinių reikalavimų ir to šioje byloje nepaneigė. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas sutartyje įsipareigojo už išsinuomotą techniką su ieškovu atsiskaityti per 14 kalendorinių dienų po sąskaitos pateikimo. Sutarties VI dalies 1 punkte buvo numatyta, kad už nuomos mokesčio nesumokėjimą sutartyje nustatytu laiku, atsakovas turi mokėti 0,05 procento delspinigių už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovo atsakovui suteiktas automobilinio krano ir kitos statybinės technikos nuomos paslaugas pagrindžia rašytiniai įrodymai - mechanizmų nuomos aktai bei ieškovo išrašytos ir pateiktos atsakovui 2011-11-30, 2011-12-12, 2011-12-23 PVM sąskaitos-faktūros. Iš jų matyti, jog atsakovui pareiga sumokėti už automobilinio krano nuomą ir darbus kilo dar iki šalių sutarties nutraukimo. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog iki sutarties nutraukimo ieškovas netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, priešingai, 2012 m. vasario 21 d. pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriame pripažino atsakovo skolą ieškovui. Todėl, nors atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad skolų suderinimo akte nėra nurodyta, jog atsakovas pripažįsta, kad neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų ieškovui, o ieškovas neturi jokių prievolių atsakovui, iš esmės yra teisingi (tokios sąlygos suderinimas akte iš tikrųjų nėra numatytas), tačiau jie nepaneigia paties atsakovo skolos ieškovui fakto, kuris suderintas abiejų šalių šiuo aktu. Dėl to pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog atsakovas, pasirašydamas skolų suderinimo aktą, pretenzijų dėl nuostolių ieškovui nereiškė, pagrįstai sprendė, kad atsakovas pripažino susidariusio įsiskolinimo dydį.

Apeliantas skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neįrodė aplinkybės, jog dėl ieškovo kaltės patyrė nuostolių. Tačiau toks apelianto nesutikimas nėra pagrįstas įrodymais (CPK 178 str.). Be to nagrinėjamoje byloje šis klausimas iš esmės ir nebuvo nagrinėjamas, nes atsakovas jokių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo nėra pareiškęs. Nėra duomenų, kad tokius reikalavimus atsakovas būtų reiškęs ieškovui ir kitoje kokioje nors byloje. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalaujama priteisti skola susidarė iki šalių sutarties nutraukimo, o atsakovas skolų suderinimo aktu pripažino susidariusio įsiskolinimo dydį, atsakovo argumentai dėl patirtų nuostolių nenagrinėtini.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų (baudos, delspinigių) tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 str. 3 d.). Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, taip pat jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.70 str. 1 d., 6.245 str. 3 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73 str., 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-86/2010; 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-502/2009, kt.). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos: netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-443/2008; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-224/2010, 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-502/2009, 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-12/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju šalių sutartos netesybos (delspinigiai) nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros, nėra neprotingai didelės ar neatitinkančios sąžiningos verslo praktikos. Sutarties šalys yra verslininkai, todėl nei vienai jų netaikytinas silpnesnės šalies kriterijus. Atsakovas, sudarydamas ir pasirašydamas aptariamą sutartį, sutiko su jos sąlygomis, tuo pačiu ir su sutartyje numatytu delspinigių dydžiu, ir žinojo, kad pažeidus sutartį bus skaičiuojami joje nustatyto dydžio delspinigiai. Laisva valia prisiimdamas sutartines prievoles atsakovas, kaip verslu užsiimantis juridinis asmuo, turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti prisiimamų įsipareigojimų turinį bei apimtį ir įvertinti jų nesilaikymo pasekmes. Atsakovas, nuomodamas automobilinį kraną, laisva valia pasirinko ieškovą bei sudarė susitarimą su šia įmone suderinus visas sąlygas, be kita ko, ir dėl sutartinės atsakomybės masto. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš sutartinę prievolę pažeidusio atsakovo tik netesybas ir nereikalavo nuostolių atlyginimo, todėl neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių fakto ir dydžio. Dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies taikymo, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašo tik netesybų, teismas, manydamas, jog prašomos priteisti netesybos yra pernelyg didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į visas reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu ir siekiu užtikrinti, kad netesybų prašanti šalis be pagrindo nepraturtėtų jų sąskaita. Kaip jau nurodyta, įgyvendinant CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytą galimybę mažinti netesybas, nurodytų išaiškinimų kontekste spręstina dėl delspinigių dydžio jų santykyje su pagrindinės prievolės įvykdymu. Nagrinėjamu atveju, atsakovas įvykdė dalį prievolės 2012 m. balandžio 12 d., t.y. jau po civilinės bylos iškėlimo sumokėjo ieškovui 2000 Lt. Tai, kad atsakovas įvykdė tik nedidelę dalį prievolės, o likusios neįvykdytos prievolės dalies ir netesybų sumos santykis atitinka šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, abi šalys yra verslininkai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nėra pagrindo mažinti priteistų delspinigių dydžio.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam atsirado pareiga atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai yra pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto dydžio, pagrindo netenkinti prašymo nėra (CPK 98 str.), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Fortesta Invest“ atsakovo UAB „Gebos ekostatyba“ naudai 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Andrutė KalinauskienėRita KisielienėAlma Urbanavičienė