Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-753-185/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-27
Bylos Nr.
1S-753-185/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kategorijos
Nr. 1S-753-185/2014
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant:prokurorui Arvydui Grambai,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-08-05 nutarties, kuria įtariamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, t. y. nuo 2014-08-05 iki 2014-09-05,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. įtariamas tuo, kad 2014-08-03 apie 8.20 val., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, atėjo į parduotuvę, esančią Anykščių r., (duomenys neskelbtini) mstl. ir grasindamas pavartoti fizinį smurtą, t. y. grasindamas peiliu reikalavo atiduoti kasos aparate buvusius pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes kasos aparate nebuvo pinigų, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d.

Įtariamasis G. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka, sulaikytas 2014-08-03 10.30 val.

Skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-08-05 nutartimi įtariamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, t. y. nuo 2014-08-05 iki 2014-09-05.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis G. K. prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę švelnesne kardomąja priemone. Nurodo, kad jis nusikaltimo kaip tik nebaigė dėl aplinkybių, kurios visiškai priklausė nuo jo valios. Įėjės į parduotuvę neturėjo net menkiausios minties pavartoti fizinį smurtą kokio nors asmens atžvilgiu. Pardavėjai rodydamas peilį taip, kad ji jį matytų, prašė atidaryti kasos aparatą pakeltu balso tonu, tačiau jo kalboje nebuvo necenzūrinių žodžių ar tiesioginių grasinimų pardavėjai jos atžvilgiu pavartoti fizinį ar kokį nors kitokį smurtą. Nurodo, kad jis kasos aparate tikėjosi rasti jam reikiamą pinigų sumą - 180 Lt. Šios sumos jam reikėjo sumokėti teismo paskirtai baudai už padarytą nesunkų turtinį nusikaltimą. Pardavėjai atidarius kasos aparatą pamatė, kad jame galėjo būti apie 50-60 Lt, tiksliai nežino, nes pinigų nepasisavino. Tada pardavėja jam pasiūlė savo asmeninius 100 Lt. Tačiau jis atsisakė paimti pinigus iš pardavėjos ir kasos aparato dėl aplinkybių, kurios visiškai priklausė nuo jo valios, t. y. jis savo noru atsisakė padaryti nusikaltimą, nors tų pinigų jam būtų visiškai užtekę. Jis galėjo įvykdyti nusikaltimą, pasiimti pinigus, tačiau suvokė galimas pasekmes. Yra ne toks žmogus, kuris gali pasisavinti svetimus pinigus. Nurodo, kad labai gailisi dėl tokių savo vaikiškų veiksmų, kurie iš dalies parodė jo nesubrendimą. Iki šios vasaros neturėjo net menkiausio kontakto su teisėsauga. Visada buvo doras ir paisė visuomenėje priimtų normų. Be to, jis aktyviai dalyvauja neformaliose veiklose, kultūriniuose, meno renginiuose – groja gitara, rengia skautų stovyklas, žygius, moko kitus asmenis groti gitara. Suprasdamas savo veiksmus, suvokdamas nusikaltimo rizikos padarinius, supranta savo bandyto padaryti nusikaltimo pasekmes ir dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Yra dvyliktokas ir labai nori mokyklą baigti laisvėje. Gyvena dviese su mama, todėl motinai reikalinga jo pagalba buityje. Per trumpą laiką suprato savo klaidas, kokios pasekmės galėjo būti, jeigu šią nusikalstamą veiką būtų padaręs iki galo. Nori grįžti į normalų gyvenimą. Pataisos namuose yra laikomas nežmoniškomis sąlygomis, jam trūksta privatumo, jaučia nuolatinę didelę įtampą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kaip matyti iš įtariamojo G. K. skundo, jis savo kaltę pripažįsta, tačiau mano, kad jo veiksmuose galimai yra aplinkybių, šalinančių jo atsakomybę. Atkreiptinas įtariamojo dėmesys į tai, kad aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo skyrimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, o kartu ir taikyti jam kardomąsias priemones, tačiau nesprendžia nusikalstamos veikos kvalifikavimo, asmens kaltės klausimo iš esmės ir vertinimo šiais klausimais neatlieka. Taip pat aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo taikymo, sprendžia tik tai, ar suėmimas taikomas pagrįstai, tačiau nesprendžia kardomųjų priemonių pakeitimo klausimo. Todėl įtariamojo prašymas paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę negali būti tenkinamas.

Susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad duomenys, esantys įvykio vietos apžiūros protokole, nukentėjusiosios parodymuose, paties įtariamojo apklausos protokole, yra pakankami manyti, jog G. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, suėmimas įtariamajam G. K. paskirtas dviem pagrindais, numatytais BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d.

Atsižvelgęs į bylos aplinkybes aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nurodytais pagrindais suėmimas įtariamajam paskirtas pagrįstai. Įtariamojo G. K. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis aktyviai dalyvauja neformaliose veiklose, kultūriniuose, meno renginiuose, kad suprato savo veiksmus, suvokė nusikaltimo rizikos padarinius ir padarė išvadas dėl savo blogo elgesio, kad padeda mamai buityje, nori baigti dvyliktą klasę, jį apibūdina teigiamai. Tačiau tai nėra vienintelės svarbios aplinkybės nagrinėjamoje byloje, apibūdinančios įtariamąjį ir jo galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad G. K. yra įtariamas sunkaus nusikaltimo nuosavybei padarymu. Baudžiamasis įstatymas už šios nusikalstamos veikos padarymą numato tik vienintelę bausmės rūšį – realią laisvės atėmimo bausmę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. K. šią nusikalstamą veiką planavo iš anksto, be to, ją padarė tuoj po nuosprendžio įsiteisėjimo ankstesnėje byloje, kurioje jis buvo pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą nuosavybei (sukčiavimą), už kurį jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Šios aplinkybės rodo, kad įtariamasis nededa pastangų taisytis, nepaklūsta visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms ir jas pažeidžia siekdamas sau materialinės naudos, nes tiek aptariama, tiek ir ankstesnė nusikalstamos veikos sietinos su įtariamojo legalių pajamų neturėjimu. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio G. K. apklausos protokolo, būdą, kaip gauti pinigų, jis sieja su neteisėta veikla, šiuo atveju apiplėšimu. Todėl darytina išvada, kad būdamas laisvėje bei norėdamas patenkinti savo poreikius įtariamasis gali ir toliau daryti naujas nusikalstamas veikas. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, paminėtos aplinkybės, apibūdinančios tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek už ją gresiančios bausmės pobūdį ir sunkumą, taip pat įtariamojo asmenybė, jo elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo šiame pradiniame ikiteisminio tyrimo etape pirmosios instancijos teismui suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d. Pagrįstą manymą, kad būdamas nesuimtas įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, o neturėdamas lėšų pragyvenimui – ir daryti naujas nusikalstamas veikas sustiprina ir ta aplinkybė, kad G. K. kitą dieną po apylinkės teismo skundžiama nutartimi jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, t. y. 2014-08-06, save areštinėje sužalojo, o po medikų ir Anykščių psichikos centro specialisto apžiūros sodinamas į tarnybinį automobilį nuo konvojaus pabėgo ir slėpėsi iki tos dienos 17.50 val., kol buvo surastas ir sulaikytas policijos pareigūnų.

Taigi pirmiau paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šiame ikiteisminio tyrimo etape nesuvaržius įtariamojo G. K. laisvės, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų kardomosioms priemonėms keliamų tikslų pasiekti nebuvo galima, todėl apylinkės teismo nutartis dėl suėmimo paskyrimo įtariamajam yra pagrįsta, jos keisti skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 130 str.,

nutarė:

Įtariamojo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-08-05 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus