Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Irena Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00440-2011-9

2012 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. V., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Iš V. V. priteista Valstybinei ligonių kasai 56,95 Lt gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2011-07-23, apie 20 val., tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tyčia, kavinės barmenės D. Z. akivaizdoje užpuolė kavinės lankytoją O. K.. Siekdamas viešai pažeminti O. K. dėl menkavertės priežasties, V. V. ne mažiau kaip vieną kartą smogė O. K. alaus bokalu į galvą, tuo padarė muštinę žaizdą galvoje, O. K. sveikatą sutrikdė nežymiai. Šiais įžūliais V. V. veiksmais padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala O. K., išgąsdinta šiuos veiksmus mačiusi D. Z., taip sutrikdyta visuomenės rimtis.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. tvirtina, jog, gindamas kitą asmenį nuo realiai jam iškilusios grėsmės – įsisiautėjusio O. K., atliko veiksmus neperžengdamas būtinosios ginties ribų.

Nuteistojo V. V. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apylinkės teismas nuteistojo V. V. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. kvalifikavo teisingai.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. V. parodė, jog jis įvykio dieną į kavinę atvyko su dviem asmenimis. Prie baro užsakinėjo alų, kavą. Tada prie jo priėjo nukentėjusysis O. K., kuris buvo išgėręs. Nukentėjusiojo teigimu, V. V. buvo užėmęs jo vietą. V. V. nuomone, jis kavinėje turėjo teisę stovėti ten, kur nori. V. V. su nukentėjusiuoju susižodžiavo. Barmenė D. Z. nukentėjusįjį ramino, o V. V. pasiūlė atsisėsti prie staliuko. V. V. sėdint prie staliuko, su juo sėdėjęs asmuo, su kuriuo jis kartu atėjo į kavinę, išėjo į lauką. Nukentėjusysis taip pat išėjo į lauką. Ten įvyko kažkoks incidentas. Asmeniui grįžus prie V. V. staliuko, jie bendravo toliau. Po kurio laiko iš lauko sugrįžo nukentėjusysis. Nukentėjusysis šaukė necenzūriniais žodžiais ant V. V. pašnekovo, trenkė šiam delnu per pakaušį. Tada V. V. atsistojo ir paėmė nukentėjusiajam už rankos, kad šis nesimuštų, paklausė, kas per problemos. Dėl ko nukentėjusysis ir su V. V. buvęs asmuo susibarė, V. V. nesuprato. Kai V. V. paėmė nukentėjusiajam už rankos, jie abu susikibo, nukentėjusysis V. V. pargriovė ir ant jo užvirto. Po to atbėgo D. Z., kiti žmonės, kurių buvo daug, ir juos išskyrė. Kai V. V. atsistojo, buvo išsikruvinęs. Jis paklausė, kiek skolingas už užsakymą, sumokėjo pinigus ir iš kavinės išėjo. Prie jo pribėgo tie du asmenys, su kurias buvo atvažiavęs, ir paprašė pavežėti. Iš pradžių V. V. juos vežti atsisakė, bet, pagalvojęs, kad jiems nebūtų blogiau, pavežė juos iki centro (b. l. 123–124).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis O. K. parodė, kad įvykio dieną buvo bare (duomenys neskelbtini), sėdėjo prie baro, buvo išėjęs į tualetą, o kai sugrįžo, prie jo kėdės stovėjo nuteistasis V. V.. O. K. paprašė, kad nuteistasis leistų jam atsisėsti į savo vietą. Nuteistasis paklausė, ar jam mažai vietos. Taip viskas ir pasibaigė. Po 10–15 minučių nukentėjusysis išėjo į lauką parūkyti, o grįžęs į vidų, priėjo prie V. V. staliuko, kur jis sėdėjo su kitais asmenimis, atsistojo ir pasakė, ar jam mažai vietos. V. V. atsistojo ir jie susigrūmė, nuvirto ant žemės, tada kažkas trenkė jam (O. K.) bokalu (b. l. 123).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. Z. parodė, kad kavinėje, prie baro, tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas. Galėjo būti, kad nukentėjusysis, sėsdamasis ant kėdės, alkūne kliudė nuteistąjį, nes nuteistasis nukentėjusiojo paklausė, kodėl užkliudė, ar netelpa. Nukentėjusysis kelis kartus atsiprašė. D. Z. paprašė nuteistąjį eiti prie staliuko. Vėliau nukentėjusysis buvo išėjęs į lauką. Jam grįžus, nukentėjusioji D. Z. O. K. veiksmų nematė, tačiau nuteistasis pirmasis nuo žodžių perėjo prie veiksmų. D. Z. matė, kaip nuteistasis trenkė O. K. bokalu per galvą, paskui jie susikibo ir prasidėjo muštynės. Į nuteistojo V. V. klausimą D. Z. atsakė, jog šis yra pasikeitęs, jis buvo be barzdos, jo neatpažįsta kaip ir su juo buvusių asmenų, todėl nėra įsitikinusi, ar bokalu trenkė nuteistasis. Ikiteisminio tyrimo metu ji nuteistąjį atpažino, nes bokalu trenkė jaunesnio amžiaus vyriškis, o kiti buvo vyresni. D. Z., padavėja V. ir V. P. pribėgo prie besimušančių ir pradėjo juos skirti. Po muštynių D. Z. nebedirbo, sėdėjo prie nukentėjusiojo ir laukė, kol atvažiuos greitoji, šaldė jo žaizdą (b. l. 112).

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. D. prisiminė, kad asmuo nukentėjusiojo O. K. klausė, ar jam maža vietos. O. K. atsiprašė, tuo viskas ir baigėsi. Kas pradėjo muštynes, vėliau ji nematė. Kai ji atsisuko, nukentėjusysis ir nuteistasis gulėjo ant žemės. Dėl muštynių kavinę uždarė, nors dar būtų reikėję dirbti valandą laiko (b. l. 112–113).

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. M. parodė, kad dar prie kavinės išgirdo garsus, merginų spiegimą. Įėjęs į vidų pamatė, kad kažkas užvirtęs ant nukentėjusiojo. Šį užvirtusį asmenį jis nustūmė ir laikė nukentėjusįjį, kad nebekovotų. Vienas asmuo puolė nukentėjusįjį, norėjo smogti. Liudytojas nuvežė nukentėjusįjį į ligoninę (b. l. 113).

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako už baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius, formaliai atitinkančius veikos padarymą, jeigu neperžengė būtinosios ginties ribų ir veikė gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi įstatymas, suteikdamas galimybę ir teisę asmeniui gintis, nustato ir sąlygas, kurioms esant būtinoji gintis galima ir tampa atsakomybę šalinančia aplinkybe. Visų pirma kėsinimasis turi būti pavojingas ir tiesiogiai gresiantis arba pradėtas. Tai reiškia, kad pavojus besiginančiojo sveikatai gresia akivaizdžiai ir realiai. Antra, gynyba – besiginančiojo veiksmai – yra teisėti, jei atitinka kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Taigi reikalavimus gynybai lemia kėsinimosi pobūdis ir pavojingumas.

Iš aptartų aplinkybių matyti, jog iš pradžių kavinėje žodinis konfliktas tarp V. V. ir O. K. įvyko dėl to, kad nukentėjusysis, norėdamas atsisėsti į savo vietą, užkliudė nuteistąjį. Nukentėjusioji D. Z., liudytoja V. D. patvirtino, jog nukentėjusysis nuteistojo dėl to, kad galėjo šį kliudyti, atsiprašė. V. V. teigimu, vėliau, jiems sėdint prie staliuko, nukentėjusysis šaukė necenzūriniais žodžiais ant jo pašnekovo, trenkė šiam delnu per pakaušį, todėl jis atsistojo ir paėmė nukentėjusiajam už rankos, kad šis nesimuštų, paklausė, kas per problemos. V. V. parodymai, kad O. K. sudavė kažkuriam iš su V. V. kartu sėdėjusių asmenų per pakaušį niekuo nepatvirtinti, nes joks kitas asmuo, išskyrus nuteistąjį, jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį nesiėmė. Jokia reali grėsmė, pavojus sveikatai ar gyvybei jokiam asmeniui nekilo, todėl V. V. ką nors ginti ir vartoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą neturėjo jokios priežasties ir pagrindo. Tai, jog jam ar su juo kartu sėdėjusiems asmenims būtų grėsęs koks nors pavojus, neparodė ir nuteistasis. Priešingai, iš jo parodymų matyti, kad nuteistasis V. V. prieš O. K. smurtinių veiksmų ėmėsi pirmasis. V. V. neigė trenkęs nukentėjusiajam bokalu per galvą, tačiau pats parodė, jog jis su nukentėjusiuoju susikibo tada, kai jis nukentėjusiajam paėmė už rankos. Nukentėjusioji D. Z. patvirtino, jog matė, kad fizinių veiksmų ėmėsi nuteistasis, trenkė O. K. bokalu per galvą, paskui jie susikibo ir prasidėjo muštynės. Teisiamajame posėdyje D. Z. nuteistojo dėl jo pasikeitusios išvaizdos neatpažino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad po žodinio konflikto nuteistasis trenkė O. K. bokalu per galvą (b. l. 23).

Asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu nukentėjusioji D. Z. atpažino V. V. kaip asmenį, kuris kavinėje (duomenys neskelbtini) trenkė tuščiu alaus bokalu per galvą O. K. (b. l. 25–26).

Netikėti nukentėjusiosios parodymais, jog bokalu per galvą trenkė nuteistasis, nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad muštynės kilo V. V. iniciatyva. Iš nuteistojo pasakymo, jog jis kavinėje turėjo teisę stovėti ten, kur jis nori, matyti, kad nuteistasis buvo nusiteikęs prieš nukentėjusįjį po to, kai šis jį užkliuvo prie baro, todėl nukentėjusiojo priėjimas prie V. V. staliuko buvo tik menkavertė priežastis, davusi pretekstą nuteistajam viešai pažeminti nukentėjusįjį O. K.. Aplinkybė, jog po muštynių V. V. atsisakė pavežti kartu su juo atvažiavusius asmenis, parodo, kad šie asmenys jam tiek ir terūpėjo, o O. K. sumušė atsiradus menkavertei priežasčiai dėl asmeninių ambicijų.

Esant aptartoms aplinkybėms, nuteistojo nusikalstamą veiką vertinti kaip būtinąją gintį (BK 28 str.) nėra jokio pagrindo.

Plungės rajono apylinkės teismo 2012-06-07 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.