Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-219-900/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-01-30
Bylos Nr.
1-219-900/2013
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00255-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
H. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-219-900/2013Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00255-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2.; 1.2.9.9.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 30 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant Ugnei Patkauskienei, Janinai Morkūnienei ir Rasai Jonaitienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Morkūnaitei,kaltinamajam H. B.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 164 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. B., žinodamas, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas 2005 m. vasario 9 d. nutartimi priteisė iš jo išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ne mažiau kaip po 1 MGL iki sūnaus J. B. pilnametystės, nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. vengė pareigos pagal minėtą teismo nutartį mokėti lėšas vaiko išlaikymui, dėl ko susidarė 10 475 Lt skola.

Ikiteisminio tyrimo metu (30-31 b. l.) ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad nuo 1990 m. iki 2000 m. su I. V. vedė bendrą ūkį, nors susituokę nebuvo. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. B.. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2005 m. vasario 9 d. nutartimi priteisė iš jo sūnaus išlaikymui po 125 Lt/mėn., iki sūnus taps pilnamečiu. Nuo 2005 m. vasario iki 2006 m. kovo mėnesio jis pervedė į I. V. sąskaitą 1 375 Lt sūnaus išlaikymui. 2007 m. vasario – gegužės mėnesiais dirbo UAB „P.“. Neinformavo darbdavio apie priteistą išlaikymą sūnui. Kai buvo atleistas iš UAB „P.“, darbo biržoje nesiregistravo, niekur nedirbo, jokių pajamų neturėjo, todėl išlaikymo nemokėjo. Darbo biržoje nesiregistravo, nes neturėjo lėšų kelionėms iš Š. k., kur gyvena, į Šiaulius. Susirasti darbo savo pastangomis nepavyko. Turi sveikatos problemų, du kartus buvo lūžęs stuburas. Jam nuosavybės teise priklausanti ½ buto dalis areštuota. Pragyvenimui skolinasi pinigų iš motinos L. M.. Ji gauna apie 800 Lt pensiją. Atsidėkodamas padeda mamai nudirbti lauko darbus. Kai sūnus ateidavo aplankyti, duodavo jam daržovių. Su gimtadieniu sūnaus nesveikindavo, nes neturėjo pinigų dovanoms. Apgailestauja, kad susidarė skola už išlaikymą. Šiuo metu yra užsiregistravęs darbo biržoje.

Ikiteisminio tyrimo metu (11-12 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje apklausta liudytoja I. V. (kuri, patikslinus kaltinimą, įgijo nukentėjusiosios statusą) parodė, kad su kaltinamuoju gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 1990 m. 1994 m. susilaukė sūnaus J. B.. Kai sūnui buvo 5-6 m., su H. B. išsiskyrė, nes šis nedirbo, mėgdavo išgerti. Kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Teismo nutartimi iš kaltinamojo buvo priteistas sūnui išlaikymas periodinėmis išmokomis po 125 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Kadangi kaltinamasis nepirko sūnui dovanų, nepadėjo aprūpinti mokyklinėmis prekėmis, nemokėjo išlaikymo, ji 2008 m. sausį kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir netrukus pradėjo gauti lėšas vaikui išlaikyti. Būdamas mažas, sūnus labai norėjo bendrauti su tėvu, todėl dažnai nueidavo pas močiutę (H. B. motiną), pas kurią gyveno kaltinamasis. H. B. aplankyti sūnaus neateidavo, nes pyko, kad ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Dabar sūnus pilnametis, šiuo metu išvykęs į užsienį užsidirbti pragyvenimui. I. V. žiniomis, kaltinamasis niekur nedirba, jį išlaiko motina.

Teisiamajame teismo posėdyje apklausta antstolė G. Vasiliauskaitė parodė, kad nuo 2005 m. vykdė iš H. B. priteisto išlaikymo išieškojimą. 2006 m. areštuotas H. B. turtas. H. B. motina L. M. du kartus sumokėjo už sūnų H. B. jo sūnaus (savo anūko) išlaikymui po 1 000 Lt. 2006 m. lapkričio 7 d. H. B. pateikė mokėjimo dokumentą, kad sumokėjo 250 Lt. Jis nurodė, kad didesnės pinigų sumokėti negali, nes neturi pajamų. 2007 m. kovo 20 d. antstolė persiuntė UAB „P.“ vykdomąjį dokumentą, tačiau 2007 m. gegužės mėnesį H. B. atleistas iš darbo už pravaikštas. Išieškojimo iš areštuotos ½ buto dalies nevykdė, nes skola tuo metu siekė 3 000 Lt, o išieškojimą į nekilnojamąjį turtą galima nukreipti tik tada, kai skola didesnė kaip 7 000 Lt (CPK 631 str. 1 d. 6 p.; 663 str. 3 d.). Kiekvieną mėnesį ji tikrino skolininko turtinę padėtį: informaciją apie sąskaitas bankuose, turimą (ne)kilnojamąjį turtą, VSDFV duomenis apie įdarbinimą. Pajamų ar kitokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, H. B. neturėjo. 2012 m. spalio 30 d. vykdomoji byla užbaigta išieškotojos I. V. prašymu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis nepilnametis J. B. (14-15 b. l.) parodė, kad tėvas nepirko jokių mokyklinių prekių, nemokėjo už jo būrelius, treniruotes, nesveikino su gimimo diena. Su tėvu santykių nepalaiko. Kiek žino, tėvas išlaikymo nemokėjo.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis įrodo, kad 2005 m. vasario 9 d. teismas patvirtino civilinės bylos šalių I. V. ir H. B. taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui J. B. priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Lt iki sūnaus J. B. pilnametystės (21 b. l.).

Antstolės G. Vasiliauskaitės 2011 m. balandžio 26 d. pažyma Nr. S-2070 apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą patvirtina, kad H. B. išlaikymą J. B. pagal išieškotojai I. V. Šiaulių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-45-641 mokėjo du kartus: 2005 m. lapkričio mėn. (sumokėta 1 125 Lt) ir 2006 m. vasario mėn. (sumokėta 250 Lt). Bendra išlaikymo skola nuo 2005 m. vasario mėn. iki 2012 m. balandžio 26 d. sudaro 10 475 Lt (23-24 b. l.).

Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SADM 2012 m. balandžio 12 d. prašymo Nr. (4.2.) D2-10392 (3 b. l.), I. V. prašymo išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (6 b. l.), Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie SADM direktoriaus 2008 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. 1.35-1933 dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo (8 b. l.) matyti, kad I. V. 2008 m. sausio 25 d. kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją dėl išmokos J. B. skyrimo. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie SADM direktorius 2008 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. 1.35-1933 nusprendė nuo 2008 m. sausio 25 d. J. B. kiekvieną mėnesį iš Vaikų išlaikymo fondo mokėti 125 Lt dydžio išmoką.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 16 d. pranešime Nr. (1.16)S-20082 (37 b. l.) nurodyta, kad H. B. nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2012 m. gegužės 16 d. jokių išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto negavo (37 b. l.). Su šiuo pranešimu pateiktoje 2012 m. gegužės 16 d. pažymoje Nr. I-1496 apie asmens valstybinį socialinį draudimą (38 b. l.) nurodyta, kad H. B. valstybiniu socialiniu draudimu draustas nuo 2007 m. vasario 13 d. iki 2007 m. gegužės 4 d., draudėjas – UAB „P.“.

UAB „P.“ 2012 m. gegužės 3 d. pranešime Nr. 05-01 teigiama, kad H. B. dirbo bendrovėje kiemsargiu 0,5 etato nuo 2007 m. vasario 13 d. iki 2007 m. gegužės 4 d. Antstolės G. Vasiliauskaitės patvarkymas vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo gautas 2007 m. balandžio mėnesį. Iš 2007 m. balandžio mėnesio H. B. 168,48 Lt darbo užmokesčio į antstolės D. Vasiliauskaitės depozitinę sąskaitą pervesti 84 Lt (39 b. l.).

Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 15 d. pranešime Nr. (4.35)S6-464 (40 b. l.) nurodyta, kad H. B. Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje nuo 2005 m. vasario 9 d. registruotas nebuvo. Paskutinės registracijos laikotarpis – nuo 2002 m. lapkričio 21 d. iki 2003 m. spalio 2 d.

Iš VšĮ Šiaulių r. PSPC G. medicinos punkto pateiktos kaltinamojo asmens sveikatos istorijos nustatyta, kad jis 2002 m. patyrė 7-to krūtininio, 1-mo lumbalinio slankstelio kompresinius lūžius, 2003 m. plyšo kairės kojos čiurnos raiščiai, lūžo kairės kojos II-III padikauliai, uždėtos gipso langetės. 2009 m. diagnozuotas stuburo iškrypimas (deformacija) dėl buvusio slankstelio lūžio.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamasis, žinodamas apie pareigą mokėti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 125 Lt kas mėnesį, nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 26 d. šios pareigos vengė. Neteisėtas neveikimas pasireiškė tuo, jog kaltinamasis dėl nepateisinamų (subjektyvių) priežasčių nesiregistravo darbo biržoje kaip pasiruošęs ir ieškantis darbo, nedėjo aktyvių pastangų įsidarbinti, dirbdamas UAB „P.“ nustatyta forma (periodinėmis išmokomis) nemokėjo visos išlaikymo sumos (po 125 Lt/mėn.).

Iš bylos matyti, kad pareiga išlaikyti sūnų kaltinamajam nustatyta ne Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 9 d. sprendimu, kaip nurodyta kaltinamajame akte, o Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, kurioje kaltinamasis ir jo sūnaus motina I. V. susitarė dėl sūnaus J. B. išlaikymo sąlygų (21 b. l.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismo sprendimu laikomas bet kuris teismo ar teisėjo priimtas dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-269/2004), todėl tai, kad kaltinamasis turėjo teikti lėšas sūnaus išlaikymui pagal teismo dokumentą, pavadintą nutartimi, neprieštarauja BK 164 straipsnio dispozicijos sąvokai ,,teismo sprendimas“ ir nešalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinimas tikslinamas, pripažįstant, kad pareiga išlaikyti sūnų kaltinamajam nustatyta Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartimi.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą: 1986–1987 m. ir 1989 m. diagnozuotas lėtinis alkoholizmas su aukšta tolerancija, I stadijos abstinencinis sindromas (56 b. l.). Veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį, 131 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnio 1 dalį (50-51 b. l.), yra neteistas (42 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir apgailestauja jį padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už vengimą išlaikyti vaiką gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį.

Sutikimo dirbti viešuosius darbus kaltinamasis nedavė, todėl ši bausmės rūšis negali būti svarstoma (BK 46 str. 1 d.). Areštas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str.), juo labiau ilgalaikis laisvės atėmimas šiuo atveju būtų neadekvati bausmė (BK 55 str.). Įvertinus kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pobūdį, nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos dydį parenkant mažesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 48 str. 2 d., 61 str. 1-2 d.).

Valstybinis kaltintojas, siūlydamas skirti laisvės apribojimo bausmę, be kita ko, prašė skirti kaltinamajam įpareigojimą būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p.). BK 48 straipsnio 7 dalis suteikia galimybę teismui vietoj BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką teisiamojo elgesiui. Kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis užsiregistravo darbo biržoje, jam skiriamas įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu būti registruotam darbo biržoje arba (pradėti) dirbti. Įpareigojimas būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val. neskiriamas, nes, teismo įsitikinimu, toks įpareigojimas nepadės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (32-33 b. l.) – taikytina tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

H. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laiką būti registruotam darbo biržoje arba (pradėti) dirbti.

H. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja Alma Berniūnaitė