Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-28 · Administracinė byla Nr. I-481-283/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-28
Bylos Nr.
I-481-283/2012
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00204-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė, Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
Gvidui Ungailiui, G. U.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
Kategorijos
  • 2.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-481-283/2012Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00204-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 74 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS2012 m. gruodžio 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjui Gvidui Ungailiui,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams A. K. ir A. M.,

trečiojo suinteresuoto asmens medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) atstovui K. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. U. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui medžiotojų būreliui (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. U. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Panevėžio RAAD) administracinį sprendimą, suformuluotą 2012 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl medžiotojų būreliui (duomenys neskelbtini) (toliau – MB (duomenys neskelbtini)) išduoto Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete (toliau – Leidimas) panaikinimo (b. l. 2-4, 18-20). G. U. skunde teigė, kad jis 2012 m. liepos 2 d. kreipėsi pareiškimu į Panevėžio RAAD, nurodydamas, kad MB (duomenys neskelbtini) sistemingai nevykdo Leidimo 13 punkto bei pažeidžia pareiškėjo teisę, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – Medžioklės įstatymas) 13 straipsnio 1 dalis, ir prašydamas panaikinti šiam medžioklės plotų vieneto naudotojui išduotą Leidimą. Atsakydamas į atsakovo 2012-07-30 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas 2012-08-01 pateikė žemės sklypų planus ir prašė nebevilkinti sprendimo panaikinti MB (duomenys neskelbtini) išduotą Leidimą priėmimo. Teigė, kad, gavus skundžiamą administracinį aktą, pareiškėjui tapo aišku, jog atsakovas nevykdė savo pareigų, neatliko priskirtų funkcijų ir gauto pareiškimo visiškai neištyrė. Pareiškėjas teigė, kad jo nurodyti duomenys sudarė pagrindą pradėti Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo tvarkos (toliau – Tvarka) 19 punkte nurodytą tyrimą ir taikyti jame numatytą sankciją. Teismo posėdyje G. U., iš esmės remdamasis skunde nurodytais argumentais, prašė tenkinti jo skundą. G. U. papildomai paaiškino, kad dėl dalyvavimo medžioklėse su MB (duomenys neskelbtini) vadovu iš pradžių buvo susitarta gera valia, tačiau po 2012 m. balandžio 1 d. susitarimas buvo pažeistas ir pareiškėjo į medžiokles nebekvietė. Mano, kad dėl pareiškėjo dalyvavimo MB (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete turi būti sudarytas raštiškas susitarimas, o dėl to kilusį ginčą privalėjo spręsti Panevėžio RAAD.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio RAAD atsiliepimu bei atsakovo atstovai A. K. ir A. M. teismo posėdyje prašė G. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Panevėžio RAAD atsiliepime nurodė, kad G. U. skundo teiginiai apie tai, kad MB (duomenys neskelbtini) nesuteikia jam galimybės kartu medžioti, yra visiškai nepagrįsti. Panevėžio RAAD buvo pateikti medžioklės lapai, kuriuose esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2012 m. sausio 28 d., kovo 22 d., kovo 29 d. ir balandžio 10 d. dalyvavo MB (duomenys neskelbtini) organizuotose medžioklėse. Panevėžio RAAD pažymėjo, kad Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje privačios žemės sklypo savininko, turinčio medžiotojo bilietą, teisės turinys ir apimtis yra nustatoma šio asmens ir medžioklės plotų vieneto naudotojo susitarimu. Atsakovas teigė, kad jam nėra priskirta funkcija spręsti klausimus, susijusius su privačios žemės sklypo savininko, turinčio medžiotojo bilietą, teisės, susitarus su medžioklės plotų vieneto naudotoju, kartu medžioti. Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyto susitarimo šalys yra laisvos ir dispozityvios apsispręsti, pasirinkti ir gera valia susitarti dėl paminėtos teisės įgyvendinimo. Kadangi sudarant susitarimą tarp privačios žemės sklypo savininko ir medžioklės plotų vieneto naudotojo susiklosto civilinio pobūdžio santykiai, atsakovas neturi jokių teisių į juos įsiterpti ir juos įtakoti, o kilę ginčai spręstini teismine tvarka. Taip pat Panevėžio RAAD teigė, kad atsakovas nėra priėmęs jokio sprendimo dėl leidimo. G. U. skundžiamas raštas yra atsakymas į pareiškėjo paklausimą, todėl turi informacinį pobūdį ir nėra administracinis aktas, skundžiamas teismine tvarka (b. l. 25-27).

Teismo posėdyje Panevėžio RAAD atstovas A. K., grįsdamas atsakovo poziciją, kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) tėra atsakymas į pareiškėjo paklausimą, papildomai nurodė, kad jis buvo parengtas tiriant G. U. skundą, tačiau juo tebuvo pateikta informacija, o teisinių pasekmių pareiškėjui jis nesukelia. Dėl šios priežasties toks dokumentas nėra administracinis sprendimas ir negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Atsakovo atstovas A. M. papildomai nurodė, kad jam buvo pavesta išnagrinėti G. U. 2012 m. liepos 2 d. prašymą. Atstovas patvirtino, kad iki to laiko G. U. nepažinojo, tirdamas skundą su pareiškėju bendravo tik raštiškai. Nagrinėjant G. U. prašymą, buvo gauti duomenys apie pareiškėjo dalyvavimą MB (duomenys neskelbtini) organizuojamose medžioklėse. Be to, į Panevėžio RAAD buvo pakviestas ir MB (duomenys neskelbtini) vadovas K. K. K. K. pareiškė, jog MB (duomenys neskelbtini) rašytinio susitarimo dėl G. U. dalyvavimo medžioklėse nepasirašys, tačiau patvirtino, kad pareiškėjui bus suteikta teisė dalyvauti būrelio medžioklėse. A. M. pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, susitarimas tarp G. U. ir MB (duomenys neskelbtini) galėjo būti sudaromas tiek žodžiu, tiek raštu. Nurodė, kad sprendžiant dėl pareiškėjo teisės dalyvauti medžioklėse, būtina atsižvelgti į tai, kad medžioklės vyksta tam tikrais laikotarpiais: žiemą jos vyksta aktyviai, pavasarį, kai gimsta gyvūnų jaunikliai, jos praktiškai nutrūksta, o atsinaujina nuo birželio 1 d. A. M. teigė, jog G. U. nepagrįstai tvirtina, kad paprašius informacijos apie jam priklausančius žemės sklypus, buvo vilkinamas jo prašymo nagrinėjimas. Atstovas nurodė, kad taip buvo siekiama nustatyti žemės sklypų paskirtį ir jų buvimo vietą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad šie sklypai yra nedideli, jie yra prie pat Velžio ir Velželio gyvenviečių. Tai leidžia abejoti, ar juose apskritai yra medžiojama, kadangi Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės draudžia šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų šeimininkai tam neprieštarauja. A. M. nurodė, kad, surinkus duomenis apie pareiškėjo valdomus žemės sklypus, jo dalyvavimą medžioklėse, ir juos išanalizavus, buvo priimtas sprendimas MB (duomenys neskelbtini) išduoto Leidimo nenaikinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo MB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas K. K. teismo posėdyje prašė G. U. skundą atmesti kaip nepagrįstą. MB (duomenys neskelbtini) teigė, kad Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta G. U. teisė gali būti įgyvendinama tik pareiškėjui susitarus su MB (duomenys neskelbtini). Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad G. U. dalyvavo 2012 m. sausio, kovo ir balandžio mėnesiais vykusiose medžioklėse. Pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias dalyvauti ir vėliau vykusiose medžioklėse. G. U. dėl dalyvavimo medžioklėse gera valia nesitarė, priešingai, ėmė kelti reikalavimus, kad šiuo klausimu būtų sudarytas raštiškas susitarimas. MB (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, civilinėje byloje Nr.3K-3-143/2011m. spręsdamas iš esmės analogišką ginčą dėl kito žemės sklypų savininko dalyvavimo MB (duomenys neskelbtini) organizuojamose medžioklėse, 2011 m. kovo 29 d. nutartyje išaiškino, kaip ir kokia apimtimi yra įgyvendinama Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta teisė. MB (duomenys neskelbtini) tvirtina, kad G. U. padėtis yra tokia pati kaip ir nurodytoje byloje dalyvavusio ieškovo E. J. (b. l. 43). Teismo posėdyje MB (duomenys neskelbtini) atstovas K. K. papildomai nurodė, kad po balandžio mėnesį vykusios bebrų medžioklės, G. U. nebepakvietė į MB (duomenys neskelbtini) medžiokles, nes gegužės - birželio mėnesiais aktyviai nemedžiojo. MB (duomenys neskelbtini) buvo gavęs pareiškėjo raštiško susitarimo tekstą, tačiau jis nebuvo pasirašytas. Pagal G. U. pasiūlytas sąlygas, jis siekė turėti būrelio nariui lygiavertes teises, nors jo valdomi žemės sklypai sudaro nežymią MB (duomenys neskelbtini) naudojamų medžioklės plotų, be to, juose medžioklės nėra vykdomos, nes ten nėra miško ar krūmų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio RAAD 2004-01-04 trečiajam suinteresuotam asmeniui MB (duomenys neskelbtini) išdavė Leidimą, suteikiantį teisę 10 509,59 ha plote medžioti bei naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ( b. l. 31-32, 33). Į MB (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienetą patenka ir G. U. privačios nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) ( b. l. 10, 49-52). G. U. 2012-07-02 pareiškimu kreipėsi į Panevėžio RAAD, prašydamas panaikinti MB (duomenys neskelbtini) išduotą Leidimą (b. l. 9). Panevėžio RAAD 2012 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) G. U. pranešė, kad išnagrinėjo gautus duomenis apie pareiškėjo dalyvavimą MB (duomenys neskelbtini) surengtose medžioklėse, ir nurodė, kad šie duomenys įrodo, jog medžioklės plotų vieneto naudotojas vykdo savo pareigas, numatytas Leidimo 13 punkte, todėl pagrindo naikinti MB (duomenys neskelbtini) išduotą Leidimą nėra ( b. l. 6).

Byloje nagrinėjamas ginčas, kilęs dėl viešojo administravimo subjektui – Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui – priskirtų viešojo administravimo funkcijų vykdymo.

Sprendžiant klausimą dėl administracinių funkcijų vykdymo, atsižvelgiama, kad šioje srityje taikomoms viešosios teisės normoms yra būdingas imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, pasireiškiantis tuo, jog viešųjų teisinių santykių subjektų veikla yra griežtai reglamentuota teisės normų, jų teisės ir pareigos aiškiai apibrėžtos. Be to, šis teisinis reguliavimo metodas įpareigoja viešojo administravimo funkcijas vykdančią instituciją veikti vadovaujantis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Vienas iš jų - Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas viršenybės (teisėtumo) principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto įgaliojimai turi būti nustatyti įstatymuose, o jo veikla turi atitikti jo reikalavimus, o atlikdamas administracinius veiksmus, susijusius su asmens teisėmis ir laisvėmis, šis subjektas negali peržengti jam įstatymu suteiktos kompetencijos ribų (3 straipsnio 1 punktas). Aukščiau išvardintos nuostatos taikytinos ir Panevėžio RAAD, viešojo administravimo funkcijas vykdančiam subjektui.

Panevėžio RAAD veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. D1-55 redakcija) patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatai (toliau - Nuostatai). Atsakovo veiklos tikslus ir funkcijas reglamentuojančios teisės normos yra išdėstytos Nuostatų II-ojo skyriaus 10-11 punktuose. Nuostatai numato, kad tarp Panevėžio RAAD veiklos tikslų yra ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymas (10.1 punktas), valstybės politikos racionalaus gamtos išteklių naudojimo srityje įgyvendinimas pagal priskirtą kompetenciją (10.2 punktas). Įgyvendindamas nurodytus veiklos tikslus, atsakovas yra įpareigotas kontroliuoti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Nuostatų 11.1.1 punktas); išduoti leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, licencijas medžiojamiems gyvūnams sumedžioti ir medžioklės lapus (11.2.16 punktas), vykdyti kitas teisės aktuose numatytas funkcijas (11.3 punktas).

Pagal Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą, turi teisę, susitaręs su medžioklės plotų naudotojais, šio įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka kartu su medžioklės plotų naudotojais medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Įgyvendinant šią įstatymo nuostatą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 512 patvirtintoje Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete formoje buvo nustatyta medžioklės ploto naudotojo pareiga užtikrinti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytą privačios žemės, miško ar vandens telkinio sklypų, įtrauktų į medžioklės plotų vienetą, savininkų teisę susitarus kartu su medžioklės plotų naudotoju medžioti medžioklės plotų vienete (13 punktas). Nurodyta pareiga yra numatyta ir MB (duomenys neskelbtini) išduoto Leidimo 13 punkte (b. l. 31). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 512 patvirtintos Tvarkos 4 punktas nustato, kad leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduoda, jo galiojimą pratęsia, sustabdo arba išduotą leidimą panaikina Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio administruojamoje teritorijoje yra medžioklės plotų vienetas, t. y. konkrečiu atveju – Panevėžio RAAD. Tvarkos 18.1 punkte nustatyta, kad išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete yra panaikinamas tuo atveju, jei medžioklės plotų naudotojas nesilaikė medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, šiurkščiai arba sistemingai juos pažeisdamas. Paaiškėjus šios Tvarkos 18 punkte nurodytoms aplinkybėms, regiono aplinkos apsaugos departamentas prireikus atlieka tyrimą ir sprendimą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete panaikinimo priima per 30 dienų. Toks sprendimas įforminamas regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu, informuojant apie tai atitinkamos savivaldybės administraciją ir medžioklės plotų naudotoją, kuriam išduotas šis leidimas buvo panaikintas (Tvarkos 19 punktas). Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Fizinių ir juridinių asmenų prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose reglamentuoja Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Be to, atsakovo veiklai, tiriant G. U. pareiškimą ir priimant dėl jo administracinį sprendimą, taikytinos Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintos nuostatos, skirtos užtikrinti viešojo administravimo subjekto veiksmų ir priimamo administracinio sprendimo objektyvumą ir proporcingumą, nepiktnaudžiavimą valdžia (3 straipsnio 2, 3 4 punktai), taip pat priimamo individualaus administracinio akto pagrindimą objektyviais duomenimis ir teisės normomis, motyvuotą poveikio priemonių taikymą (8 straipsnio 3 dalis).

G. U. 2012 m. liepos 2 d. pareiškime nurodė, jog MB (duomenys neskelbtini) nereaguoja į jo prašymą sudaryti susitarimą dėl medžioklės kartu su medžioklės plotų naudotoju, vengia bei atsisako sudaryti Medžioklės įstatymo nustatytą privalomą susitarimą dėl medžioklės kartu su šiuo medžiotojų būreliu ir taip pažeidžia pareiškėjo įstatymo nustatytą teisę. Pareiškėjas teigė, kad MB (duomenys neskelbtini) privalo užtikrinti jo, kaip žemės sklypų savininko, teisę susitarus medžioti kartu su medžioklės plotų naudotoju ir negali vengti sudaryti tokį susitarimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Panevėžio RAAD, gavęs tokį G. U. pareiškimą, buvo įpareigotas patikrinti, ar MB (duomenys neskelbtini) nėra padaręs Tvarkos 18.1 punkte nurodytų šiurkščių arba sistemingų medžioklę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, už kuriuos gali būti taikoma medžioklės plotų naudotojui numatyta sankcija - Leidimo panaikinimas.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio RAAD, tirdamas G. U. skundą, 2012-07-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) paprašė MB (duomenys neskelbtini) pateikti duomenis apie susitarimą su pareiškėju dėl medžioklės MB (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, o nesant tokio susitarimo, pranešti to priežastis ir pateikti patvirtinančius dokumentus (b. l. 29). Be to, atsakovas 2012-07-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) G. U. pranešė, kad Panevėžio RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, iš MB (duomenys neskelbtini) paprašė duomenų apie susitarimą dėl pareiškėjo dalyvavimo medžioklėje. Tuo pačiu raštu atsakovas paaiškino pareiškėjui, kad iš jo pateiktos pažymos matyti tik jam priklausančių žemės sklypų, patenkančių į MB (duomenys neskelbtini) medžioklės plotus, unikalūs numeriai, ir paprašė pateikti duomenis apie šių žemės sklypų plotus ir paskirtį (b. l. 8). MB (duomenys neskelbtini) 2012-07-31 raštu atsakovui pranešė, kad G. U. buvo pateikęs raštišką 2012 m. sausio 14 d. susitarimą dėl galimybės medžioti kartu su medžiotojų būrelio nariais, bei nurodė, kad šis susitarimas buvo nepasirašytas, tačiau pareiškėjui buvo suteikta galimybė medžioti kartu su būrelio nariais. Šiai aplinkybei patvirtinti trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė medžioklės lapus (b. l. 30, 34-35). G. U., atsakydamas atsakovui, pateikė prašomus dokumentus ir 2012-08-01 pareiškimą, nurodydamas, jog Panevėžio RAAD, prašydamas duomenų apie žemės sklypus, patenkančius į MB (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienetą, vilkina pareiškėjo 2012-07-02 pareiškimo tyrimą. Pareiškėjas akcentavo, jog faktas, kad MB (duomenys neskelbtini) pažeidžia Leidimo 13 punktą, yra akivaizdus, todėl pareikalavo nedelsiant priimti sprendimą dėl Leidimo panaikinimo (b. l. 7).

Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis įtvirtina privačios žemės sklypo savininko, turinčio medžiotojo bilietą, teisę, susitarus su medžioklės plotų naudotojais, šio Įstatymo ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka kartu su medžioklės plotų naudotojais medžioti visuose medžioklės plotų vienetuose, į kuriuos patenka jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dalių atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai , 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra nurodęs, kad valstybė, reguliuodama medžioklės ir su ja susijusius santykius, turi priedermę išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės ir asmens interesų, užtikrinti viešąjį interesą ir išvengti nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad privačių žemės sklypų, miškų, vandens telkinių savininkas, turėdamas teisę valdyti, naudoti nuosavybę ir ja disponuoti, negali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintų gyvūnijos apsaugos ir racionalaus naudojimo, atkūrimo ir gausinimo imperatyvų, o visuomeniškai reikšmingi tikslai suponuoja būtinumą jų paisyti, kai sprendžiama dėl privačių asmenų teisių ir teisėtų interesų, jų neriboti daugiau, nei būtina šiems tikslams pasiekti. Taip pat teismas vadovaujasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo aiškinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartyje yra išaiškinęs, kad medžioklės ypatumai lemia, jog, sprendžiant klausimą dėl šioje teisės normoje įtvirtintos teisės, išskirtinė reikšmė yra teikiama medžiotojų susitarimui, t. y. privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą (laisvas medžiotojas) ir medžiotojų būrelio ar klubo nariai, naudojantys medžioklės plotų vienetą, siekdami bendrų Medžioklės įstatymo bei kitų su šia veikla susijusių teisės aktų normose nustatytų tikslų, palaikydami medžioklės tradicijas, vertybes ir idealus, tarpusavio supratimu ir gera valia sprendžia ir susitaria dėl Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės įgyvendinimo apimties ir sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, pagal CK 6.156 straipsnio nuostatas, teisės medžioti turinys ir apimtis nustatomi žemės savininko (medžiotojo) ir medžioklės plotų vieneto naudotojo (medžiotojų klubo, būrelio) susitarimu, kurį sudarančios šalys yra laisvos ir dispozityvios pasirinkti, apsispręsti ir susitarti dėl jos sąlygų (civilinė byla Nr. 3K-143/2011). Tokiu būdu, atsižvelgus į nurodytą Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą, daroma išvada, kad G. U. teisė medžioti MB (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama tik susitarus su medžioklės plotų naudotoju; pareiškėjo susitarimas su medžioklės plotų naudotoju yra civilinį pobūdį turintis valinis aktas, kurio pagrindas yra šalių suderinta valia, neprieštaraujanti imperatyviesiems įstatymų reikalavimams. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. U. ir MB (duomenys neskelbtini) gera valia nepasiekus žodinės ar rašytinės formos susitarimo dėl Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės medžioti turinio ir apimties, dėl šios teisės įgyvendinimo kilęs ginčas gali būti sprendžiamas tik teismine, o ne administracine tvarka. Dėl šios priežasties teismas pagrįstais pripažįsta Panevėžio RAAD argumentus, kad atsakovui teisės aktai nėra priskyrę pareigos spręsti kilusį ginčą dėl privačios žemės sklypo savininko, turinčio medžiotojo bilietą, teisės dalyvauti medžioklės plotų naudotojo organizuojamose medžioklėse įgyvendinimo apimties ir sąlygų.

Byloje esančių medžioklės lapų Nr. 393356, Nr. 393362, Nr. 363364 duomenys bei proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad G. U. kartu su MB (duomenys neskelbtini) medžiotojais dalyvavo 2012-01-28 medžiojant šernus, plėšrūnus, pilkuosius kiškius, o 2012-03-22, 2012-03-29 ir 2012-04-10 – bebrus (b. l. 34-36). Taip pat byloje nustatyta, kad po to tarp G. U. ir MB (duomenys neskelbtini) kilusio ginčo dėl pareiškėjo teisės medžioti kartu su medžioklės plotų naudotoju teismine tvarka nesprendė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Panevėžio RAAD surinkti duomenys apie G. U. žemės sklypus ir jo dalyvavimą MB (duomenys neskelbtini) medžioklėse sudarė pagrindą atsakovui konstatuoti, jog MB (duomenys neskelbtini) vykdė Leidimo 13 punkte nurodytas medžioklės plotų naudotojo pareigas ir nenustatė pagrindo naikinti trečiajam suinteresuotam asmeniui išduotą Leidimą.

Teismas, remdamasis byloje nustatytų duomenų visetu, sprendžia, kad Panevėžio RAAD 2012 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) yra individualus administracinis aktas, kuriame atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, išreiškė savo valią Tvarkos 18.1 punkto taikymo klausimu. Atsakovas, priimdamas nurodytą administracinį aktą, veikė pagal teisės normų nustatytus reikalavimus, jam suteiktos kompetencijos ribų neperžengė, jo priimtas ginčijamas individualus administracinis aktas yra pagrįstas surinktais faktiniais duomenimis ir teisės normomis. Atsižvelgus į tai, kad į administracinį teismą G. U. skundu kreipėsi per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio nustatytą terminą, ta aplinkybė, jog ginčijamame administraciniame akte nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, nelaikytina esminiu pažeidimu, sudarančiu savarankišką pagrindą skundžiamą aktą pripažinti neteisėtu.

Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad bylos nagrinėjimo metu pagrindų dėl kurių G. U. skundžiamas individualus administracinis aktas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas, nenustatyta. Atmetus pareiškėjo skundą, netenkintinas jo prašymas atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo G. U. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui medžiotojų būreliui (duomenys neskelbtini) atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliaciniu tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjos: Dalytė ZlatkuvienėNijolė ČekanauskienėDalia Pranckienė