- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-28
- Bylos Nr.
- eA-753-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01015-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- E. I.
- Atsakovas
- Varėnos rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. I. skundą atsakovui Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja E. I. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. vasario 24 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. PSD-601-(20.10.) (toliau – ir Sprendimas), Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. 21R1-104 (AG1-77/12-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Varėnos rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) spręsti prašymą dėl tikslinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) išmokėjimo iš naujo.
2. Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvas G. S. I. (gimęs (duomenys neskelbtini) buvo neįgalus nuo 2009 m., jam buvo nustatytas specialusis priežiūros, po to ir slaugos poreikis. Iki 2020 m. rugsėjo 30 d. jam buvo paskirta tikslinė kompensacija – buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 2020 m. spalio 1 d. tikslinė kompensacija nebuvo pratęsta, kadangi Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojas su gydytojų komisija atlikinėjo visus būtinus veiksmus, siekiant visus reikalingus medicininius dokumentus pateikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Alytaus teritoriniam skyriui. Tikslinės kompensacijos procedūra užsitęsė dėl COVID-19 pandemijos, didelio gydytojų užimtumo, kurie tvirtino, jog visus medicininius dokumentus užpildys ir išsiųs NDNT. (duomenys neskelbtini) G. S. I. mirė. 2020 m. gruodžio 4 d. buvo gautas NDNT 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas, jog G. S. I. nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 2020 m. gruodžio 9 d. visi iš NDNT gauti dokumentai elektroniniu paštu buvo išsiųsti Skyriaus specialistei pagal jos 2020 m. rugsėjo 24 d. atsiųstą pranešimą, kuriame buvo nurodyta, jog siekiant pratęsti ir gauti tikslinę kompensaciją, būtina pateikti NDNT pažymą. Skyrius Sprendimu atsisakė išmokėti tikslinę kompensaciją, kadangi iki G. S. I. mirties dienos kompensacija jam nebuvo paskirta ir mokama. Sprendimas buvo apskųstas Komisijai, tačiau Komisijos sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas.
3. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas (toliau – ir Įstatymas) suteikia galimybę kompensaciją išmokėti už buvusius mėnesius, nors asmuo tuo metu ir nebuvo kompensacijos gavėju, t. y. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, jog tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti tikslinę kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki prašymo skirti tikslinę kompensaciją gavimo savivaldybės administracijoje dienos. Nėra numatyta jokių išimčių, kodėl kompensacija negalėtų būti išmokėta už buvusius mėnesius, jei teisė gauti kompensaciją nustatoma atbuline data, kaip ir šiuo atveju. Tiek G. S. I., tiek jį slaugę asmenys negalėjo ir neturėjo jokio teisinio pagrindo iki asmens mirties dienos prašyti mokėti tikslinę kompensaciją, neturėdami NDNT sprendimo, kuris suteikia teisę gauti tikslinę kompensaciją. Teisė gauti kompensaciją atsirado tik slaugomam ligoniui mirus, kadangi procedūra užtruko dėl valstybės institucijų ilgo veikimo. Įstatymas suteikia teisę kompensuoti tokias išlaidas nuo teisės gauti tikslinę kompensaciją atsiradimo dienos. Aplinkybė, kad G. S. I. mirė nesulaukęs valstybinių institucijų sprendimų, nesudaro pagrindo manyti, jog kompensacija už praeitus mėnesius nepriklauso. Įstatymo paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją išlaidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius. NDNT nustatė, jog G. S. I. sveikatos būklė atitiko pirmojo lygio specialųjį nuolatinės slaugos poreikį nuo 2020 m. spalio 1 d., todėl jis nuo šios datos įgijo teisę gauti tikslinę kompensaciją, tačiau jos laiku negavo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Kompensacija turi būti išmokėta jį slaugiusiam asmeniui, kuris realiai patyrė tokias išlaidas. Prašymas yra nukreiptas į buvusias išmokas, kurios priklausė nuo teisės gauti tikslinę kompensacijos dienos, o ne į būsimas išmokas, t. y. turi būti išmokėta tikslinė kompensaciją už praėjusį laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) jį slaugiusiam asmeniui.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos tėvui G. S. I. slaugos išlaidų tikslinė kompensacija buvo skirta iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Besibaigiant paskyrimo terminui, 2020 m. rugsėjo 24 d. G. S. I. Skyrius išsiuntė raštą Nr. PSD-3349(20.10.), kuriuo informavo apie išmokos mokėjimo termino pasibaigimą ir prašė pateikti išmokai pratęsti reikalingą (privalomą) NDNT Alytaus teritorinio skyriaus išduotą pažymą. G. S. I. (duomenys neskelbtini) mirė jau nebūdamas tikslinės kompensacijos gavėju. Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, kuri reikalinga skiriant tikslinę kompensaciją, NDNT Alytaus teritorinis skyriaus išduota 2020 m. gruodžio 1 d. Nr. SP-3327, t. y. jau po asmens mirties. Apie tai, kad tikslinė kompensacija asmeniui mirus negali būti skiriama ir išmokama, pareiškėja informuota 2020 m. gruodžio 18 d. elektroniniu paštu. Tikslinė kompensacija G. S. I. buvo skirta iki sprendimo dėl atitinkamo specialiojo poreikio nustatymo galiojimo termino pabaigos (2020 m. rugsėjo 30 d.). Pasibaigus tikslinės kompensacijos skyrimo laikotarpiui, tikslinės kompensacijos mokėjimas buvo nutrauktas nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai pasibaigė tikslinės kompensacijos skyrimo laikotarpis. Prašymas dėl kompensacijos mokėjimo pratęsimo nebuvo priimtas ir tikslinė kompensacija negalėjo būti paskirta, kadangi NDNT Alytaus teritorinio skyriaus sprendimas dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo G. S. I. priimtas 2020 m. gruodžio 1 d., t. y. po jo mirties.
II.
6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjos E. I. skundą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Skyriaus 2019 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 20.10/77 G. S. I. buvo paskirta slaugos išlaidų tikslinė kompensacija nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d. 2020 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. PSD-3349 (20.10.) Skyrius informavo G. S. I., kad 2020 m. spalio 1 d. baigiasi paskirtos slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos išmokos mokėjimo terminas, nurodė pateikti mokėjimui pratęsti reikalingą NDNT išduotą pažymą. NDNT Alytaus teritorinis skyrius, atsakydamas į G. S. I. 2020 m. spalio 26 d. prašymą, 2020 m. gruodžio 1 d. teikė atsakymą Nr. R-3327 ,,Dėl atlikto specialiųjų poreikių vertinimo ir jų lygio nustatymo“, kartu išduodamas tam tikrus dokumentus, t. y. neįgaliojo pažymėjimą Nr. NP1367374, Rekomendacijas RPP Nr. 3173, Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą Nr. SP Nr. 3327 ir sprendimus Nr. STS-4631 ir Nr. STS-4632. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 9 d. elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) pateikė dokumentus slaugos išlaidų tikslinei kompensacijai gauti, t. y. NDNT 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. STS-4631 ,,Dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo G. S. I.“, NDNT 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. STS-4632 ,,Dėl G. S. I. specialiųjų poreikių“ bei NDNT 2020 m. gruodžio 1 d. Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą Nr. SP-3327, kurioje nurodyta, kad G. S. I. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Siunčiamame elektroniniame laiške pareiškėja taip pat nurodė aplinkybę, kad G. S. I. mirė (duomenys neskelbtini) Skyrius Sprendimu nurodė, kad tikslinė kompensacija negali būti išmokėta, kadangi ši kompensacija iki G. S. I. mirties paskelbimo dienos jam nebuvo paskirta ir mokama. Priimdamas ginčijamą Sprendimą atsakovas vadovavosi Įstatymo 5 straipsnio 4 ir 11 dalimi.
8. Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo, Kreipimosi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. A1-39 (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas ir pažymėjo, kad įstatymų leidėjas konkrečiai ir aiškiai apibrėžė subjekto kriterijus, su kuriuo susiejo teisę gauti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, t. y. teisę gauti slaugos tikslinę kompensaciją turi asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Nuolatinės slaugos poreikio nustatymo faktas ir momentas yra esminis kriterijus, suteikiantis specialaus nuolatinės slaugos poreikio reikalingam asmeniui (jo įgaliotam asmeniui) teisę kreiptis dėl tikslinės kompensacijos skyrimo, t. y. tam tikros teisės įgijimas priežastiniu ryšiu susijęs su konkrečiam asmeniui nustatyta nuolatinės slaugos poreikio aplinkybe.
9. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi sprendė, kad įstatymo leidėjas numato subjektinės teisės įgyvendinimo galimybę, esant nutrauktam tikslinės kompensacijos mokėjimui, pakartotinai įvertinus bei nustačius asmens specialiuosius poreikius, asmeniui (kuriam reikalingi specialieji poreikiai) ar jo įgaliotam asmeniui, vėl kreiptis dėl tikslinės kompensacijos suteikimo (atnaujinimo), pateikiant prašymą ir jį pagrindžiančių duomenis.
10. Teismas nurodė, kad 2019 m. sausio 24 d. sprendimu G. S. I. buvo paskirta slaugos išlaidų tikslinė kompensacija nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d., t. y. pareiškėjas naudojosi teise gauti tikslinę kompensaciją. Sprendime aiškiai nurodytas tikslinių kompensacijų pabaigos momentas – 2020 m. spalio 1 d., todėl G. S. I. (jo interesams atstovaujantis asmuo), siekdamas vėl pasinaudoti tikslinės kompensacijos teise (ją pratęsti), turėjo teikti prašymą, patvirtinantį jo valios išraišką dėl kompensacijos gavimo, ir Tvarkos apraše nurodytus dokumentus, patvirtinančius egzistuojantį slaugos poreikio faktą bei lygį (šiuo atveju pratęsiant buvo būtina NDNT išduota pažyma).
11. Teismas vertino, kad asmeniui, turinčiam teisę gauti tikslinę kompensaciją, ar jį atstovaujančiam asmeniui teikiant prašymą ir dokumentus dėl tikslinės kompensacijos skyrimo (pratęsimo) išlieka svarbus esminis momentas, t. y., kad asmuo, turintis teisę gauti šią kompensaciją, valios išreiškimo momentu (teikdamas prašymą), atitiktų asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, kriterijų. Tokiu atveju nutrauktas tikslinės kompensacijos mokėjimas atnaujinamas ir tikslinė kompensacija išmokama už visą praėjusį laikotarpį, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių nuo tos dienos, kurią buvo pateiktas prašymas pratęsti tikslinės kompensacijos mokėjimą ir visi reikiami dokumentai.
12. Teismas nurodė, kad pasibaigus Skyriaus 2019 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 20.10.77 G. S. I. nustatytam tikslinės kompensacijos mokėjimo terminui, tikslinės kompensacijos mokėjimas nuo 2020 m. spalio 1 d. buvo nutrauktas, dėl to ginčo nėra. G. S. I. 2020 m. spalio 26 d. NDNT Alytaus teritorinio skyriui teikė prašymą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, į tarnybą kreipėsi pasibaigus nustatytam tikslinės kompensacijos mokėjimo terminui. NDNT Alytaus teritorinio skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. pažymoje Nr. SP Nr. 3327 nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Teismo vertinimu, ši pažyma yra dokumentas, patvirtinantis tikslinės kompensacijos gavėjo pagrįstą teisę į tikslinės kompensacijos išmoką. Tačiau G. S. I., kuriam nustatytas specialus poreikis ir kuris tikslinės kompensacijos gavėju buvo iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (iki nutraukiant mokėjimą), (duomenys neskelbtini) mirė. Nuo 2020 m. spalio 1 d., kai buvo nutrauktas tikslinės kompensacijos mokėjimas, iki mirties momento jis ar jo interesams atstovaujantis asmuo neįgyvendino Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytos teisės kreiptis į Skyrių dėl tikslinės kompensacijos skyrimo (pratęsimo), pateikiant prašymą ir / ar jį pagrindžiančius įrodymus (šiuo atveju – NDNT išduotą pažymą). Todėl teismas sprendė, kad mirties momentu asmuo, turėjęs teisę į tikslinę kompensaciją, nebuvo įgyvendinęs teisės tikslinei kompensacijai gauti ir nebuvo tapęs faktiniu jos gavėju.
13. Teismas nurodė, kad mirusiojo negauta praėjusio mėnesio tikslinė kompensacija ir tikslinė kompensacija už tą mėnesį, kurį tikslinės kompensacijos gavėjas mirė, išmokama tuo atveju, kai mirusysis iki mirties buvo tikslinės kompensacijos gavėjas. Kadangi faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog nei G. S. I., nei kiti įstatyme numatyti asmenys jo vardu Administracijai prašymo pratęsti tikslinės kompensacijos mokėjimą bei kitų dokumentų iki G. S. I. mirties nebuvo pateikę, atitinkamai tikslinė kompensacija G. S. I. už 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesius nebuvo paskirta bei apskaičiuota (nepriimtas joks administracinis aktas dėl tikslinės kompensacijos išmokėjimo), todėl mirusysis 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesiais nebuvo tikslinės kompensacijos gavėjas Įstatymo nuostatų prasme.
14. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo 5 straipsnio 11 dalies, Tvarkos aprašo 20 punkto nuostatas, aplinkybę, kad G. S. I. mirė nebūdamas tikslinės kompensacijos gavėju, sprendė, jog ir pareiškėja E. I. (jo dukra) neįgijo teisės gauti tikslinės kompensacijos išmokos už 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesius.
15. Teismas, įvertinęs Komisijos Sprendimą, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas nenustatė pagrindų panaikinti ginčijamo administracinio akto, nes atsakovas priėmė pagrįstą sprendimą dėl tikslinės kompensacijos išmokos G. S. I. teisių perėmėjai E. I..
16. Teismas, nenustatęs pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą, netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl tikslinės kompensacijos išmokėjimo.
III.
17. Pareiškėja E. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Administraciją iš naujo nagrinėti prašymą dėl tikslinės kompensacijos išmokėjimo už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki (duomenys neskelbtini)
18. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas – taikė jas siaurai ir nepasisakė, kuo skiriasi tikslinės kompensacijos išmokėjimas už buvusius mėnesius gyvam asmeniui nuo mirusio asmens. Tokiu atveju kaip šioje byloje Įstatymo nuostatos negali būti smulkmeniškai aprašytos, todėl teismams palikta teisė įstatymus aiškinti vadovaujantis loginiu, sisteminiu, nuoseklumo požiūriu, neturi būti apsiribojama aiškinimu paraidžiui. Asmuo negali paspartinti valstybės institucijų veiklos, kad dokumentai būtų išduoti greičiau ir negalėjo realizuoti teisės gauti kompensaciją, nors realiai ji ir priklausė pagal faktinę situaciją. Įstatyme numatytas pakankamas terminas (6 mėn.), kuris sudaro galimybę gauti kompensaciją už buvusius mėnesius, o aplinkybė, jog ligonis, nesulaukęs dokumentų, mirė, nesudaro pagrindo teigti, kad jam už buvusius mėnesius nepriklauso kompensacija, nes jis prieš mirtį nepaliko prašymo išmokėti jam pagal įstatymą priklausančią išmoką. Pareiškėjos vertinimu, šie teismo argumentai formalūs, neatitinka Įstatymo tikslo ir prasmės. Situacija, kuomet po ligonio mirties valstybinės įstaigos atsisako išmokėti išmoką, sudaro įspūdį, jog delsimas išduoti reikalingus dokumentus sutaupo valstybės lėšas, nes tokiais atvejais ne visi sunkūs ligoniai sulaukia jų, o mirtis anuliuoja teisę į kompensaciją.
19. Pareiškėja pažymi, kad Skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. PSD-3349 (20.10.) buvo nurodyta pateikti mokėjimui pratęsti reikalingą tik NDNT išduotą pažymą, o duomenų apie būtinybę pateikti prašymą pratęsti tikslinės kompensacijos mokėjimą nėra. Teismas dėl šio aspekto nepasisakė. Pareiškėja kelia klausimą, ar tuo atveju, jei prašymas būtų buvęs pateiktas, situacija būtų pasikeitusi ir išmoka būtų priklausiusi. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad G. S. I. jau daug metų buvo šios tikslinės kompensacijos gavėju, tai nebuvo situacija, kuomet pirmą kartą buvo prašoma išmokėti kompensaciją. Todėl teisės gauti kompensacijos gavėjams buvo žinomas tik faktas, jog reikia pristatyti NDNT išduotą pažymą, ką ir nurodė Skyrius savo rašte.
20. Pareiškėja pažymi, kad neturėjo jokio teisinio pagrindo kreiptis su prašymu į Administraciją pratęsti tikslinės kompensacijos mokėjimą be NDNT pažymos. Viena vertus teismas pasisako, jog iki slaugomo ligonio mirties nebuvo įgyvendinta teisė kompensacijai gauti, tačiau kita vertus, teismas pasisakė, jog teisei įgyvendinti (dėl kompensacijos gavimo) būtini ir kiti dokumentai, patvirtinantys, jog asmuo turi teisę gauti tikslinę kompensaciją. Todėl neaiški teismo išvada dėl teisės nerealizavimo, t. y. prašymo išmokėti tikslinę kompensaciją nepateikimo iki asmens mirties, kai yra nustatytas faktas, kad NDNT išduota pažyma buvo gauta tik po slaugomo ligonio mirties.
21. Pareiškėja nurodo, kad Įstatymo paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius. NDNT savo sprendime nustatė, jog G. S. I. sveikatos būklė atitiko pirmojo lygio specialųjį nuolatinės slaugos poreikį nuo 2020 m. spalio 1 d. Tai reiškia, jog teisę gauti tikslinę kompensaciją G. S. I. įgijo nuo 2020 m. spalio 1 d. Įstatyme nėra sąlygų, ar išimčių, kurios būtų susijusios su asmens mirtimi, o pagrindiniai kriterijai, kurių pagrindu mokama kompensacija yra šie: asmuo, kuris šiuo atveju turėjo nustatytą pirmojo lygio specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, bei išlaidos, patirtos tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius.
22. Pareiškėja remiasi Tvarkos aprašo 15 punktu, kuriame nustatyta, kad tikslinė kompensacija pradedama mokėti nuo kito mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį priimtas sprendimas mokėti paskirtą tikslinę kompensaciją, pirmos dienos, kartu išmokant už praėjusius laikotarpius, kai asmuo turėjo teisę gauti tikslinę kompensaciją, asmeniui apskaičiuotas, bet neišmokėtas tikslinės kompensacijos sumas. G. S. I. iki mirties buvo asmuo, kuris pagal NDNT sprendimą buvo asmuo, kuris turėjo teisę gauti kompensaciją, tačiau jos laiku negavo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Todėl kompensacija turi būti išmokėta jį slaugiusiam asmeniui, kuris realiai patyrė tokias išlaidas.
23. Pareiškėjos vertinimu, Įstatymas suteikia galimybę kompensaciją išmokėti už buvusius mėnesius, nors asmuo ir nebuvo tuo metu kompensacijos gavėju (6 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nėra numatyta jokių išimčių, kodėl kompensacija negalėtų būti išmokėta už buvusius mėnesius, jei teisė gauti kompensaciją nustatoma atbuline data kaip ir šiuo atveju. Teisė gauti kompensaciją atsirado slaugomam ligoniui mirus, kadangi tokia procedūra užtruko dėl valstybės institucijų ilgo veikimo. Pareiškėjos teigimu, neaišku, ar vien ta aplinkybė, jog prašymas nebuvo pateiktas iki G. S. I. mirties, eliminuoja teisę gauti kompensaciją, ar visgi, mirus kompensacijos gavėjui, nesvarstytini jokie kompensavimo klausimai už buvusius mėnesius, nors visi dokumentai patvirtina teisę į tikslinės kompensacijos gavimą iki mirties datos.
Šalies argumentai
24. Pareiškėja nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į aplinkybes dėl procedūrų, susijusių su tikslinės kompensacijos išmokėjimu. Pats ligonis, siekdamas gauti reikalingą NDNT išduotą pažymą, negali paveikti valstybinių institucijų, kad jos laiku išduotų tokį dokumentą. Be to, Medicininė komisija, ruošianti visus dokumentus NDNT, veikė pagal tuo metu esančias galimybes COVID-19 pandemijos laikotarpiu, o NDNT Alytaus teritorinis skyrius nedelsiant priėmė sprendimą tik tuomet, kai buvo pranešta, jog G. S. I. mirė. Faktinių aplinkybių visuma rodo, kad G. S. I. 2020 m. spalio, lapkričio mėnesiais iki mirties buvo faktinis ir realus tikslinės kompensacijos gavėjas, tai nustatyta Specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje Nr. SP 3327 ir sprendime Nr. STS-4631 ir Nr. STS-4632, ir įgijo teisę gauti kompensaciją. Prašymas buvo nukreiptas į buvusias išmokas, kurios priklausė nuo teisės gauti tikslinę kompensacijos dienos, o ne į būsimas išmokas. Todėl vertintina, jog prašymas išmokėti tikslinę kompensaciją už praėjusius laikotarpius nuo 2020 m. spalio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) turėjo būti priimtas ir turėjo būti išmokėta tikslinė kompensacija slaugiusiam asmeniui. Įstatymas suteikia galimybes išmokėti kompensaciją už buvusius laikotarpius, kadangi valstybinės institucijos neužtikrina ligonių būklės įvertinimo laiku.
25. Pareiškėjos vertinimu, tikslinė kompensacija nuo 2020 m. spalio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) turi būti išmokėta už G. S. I. ir po mirties jo artimam giminaičiui, kuris pirmas kreipėsi, kadangi: jis buvo asmeniu, kuriam buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; kompensacija turėjo kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius; nuo 2020 m. spalio 1 d. įgijo teisę gauti tikslinę kompensaciją; pakartotinai įvertinus G. S. I. specialiuosius poreikius, kompensacijos mokėjimas turėjo būti atnaujintas iki jo mirties ir išmokėtas asmeniui, kuris atitinka įstatymo nuostatas.
Atsiliepimas
26. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
27. Administracija nurodo, kad Įstatymo 5 straipsnio 11 dalyje yra nustatyta, jog mirus tikslinės kompensacijos gavėjui, jį laidojusiam asmeniui, kuris pirmas kreipiasi, išmokama mirusio tikslinės kompensacijos gavėjo negauta praėjusio mėnesio tikslinė kompensacija ir tikslinė kompensacija už tą mėnesį, kurį tikslinės kompensacijos gavėjas mirė. Kitos tikslinės kompensacijos gavėjui priklausančios apskaičiuotos tikslinės kompensacijos sumos, kurios jam nebuvo išmokėtos dėl mirties, išmokamos mirusiojo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, ir (ar) mirusįjį pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą. G. S. I. mirė nebūdamas tikslinės kompensacijos gavėju ir sprendžiant klausimą dėl kompensacijos skyrimo nėra laikomas tikslinės kompensacijos gavėju.
28. Administracija pažymi, kad viešojoje teisėje leidžiama atlikti tai, kas tiesiogiai leista (pavesta) įstatymu. Todėl atsakovas, vykdydamas pavestas funkcijas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Įstatymo nuostatomis, nuosekliai ir tinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus, ir teisėtai bei pagrįstai priėmė sprendimą. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą bei priėmė teisėtą bei teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Byloje ginčas kilo dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021 m. vasario 24 d. sprendimo „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. PSD-601-(20.10.) bei reikalavimo įpareigoti Administraciją spręsti prašymą dėl tikslinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) išmokėjimo iš naujo teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nes G. S. I. mirė nebūdamas tikslinės kompensacijos gavėju, todėl ir pareiškėja E. I. (jo dukra) neįgijo teisės gauti tikslinės kompensacijos išmokos už 2020 m. spalio ir lapkričio mėnesius. Teismas konstatavo, kad nuo 2020 m. spalio 1 d., kai buvo nutrauktas tikslinės kompensacijos mokėjimas, iki mirties momento G. S. I. ar jo interesams atstovaujantis asmuo neįgyvendino Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytos teisės kreiptis į Administracijos Skyrių dėl tikslinės kompensacijos skyrimo (pratęsimo), pateikiant prašymą ir / ar jį pagrindžiančius įrodymus (šiuo atveju NDNT išduotą pažymą), todėl mirties momentu asmuo, turėjęs teisę į tikslinę kompensaciją, nebuvo įgyvendinęs teisės tikslinei kompensacijai gauti ir nebuvo tapęs faktiniu jos gavėju.
32. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad buvo netinkamai siaurai aiškintos Įstatymo nuostatos, be pagrindo neatsižvelgta į Įstatymo paskirtį ir tikslą, be pagrindo netaikytas sisteminis Įstatymo nuostatų aiškinimas, neatsižvelgta į ilgą procedūrų trukmę, Administracijos elgesį informuojant, kad reikia tik NDNT pažymos, ir į faktinę situaciją, kad G. S. I. atitiko teisės aktų reikalavimus tikslinei kompensacijai gauti.
33. Įstatymo 5 straipsnio 11 dalis nustato, kad mirus tikslinės kompensacijos gavėjui, jį laidojusiam asmeniui, kuris pirmas kreipiasi, išmokama mirusio tikslinės kompensacijos gavėjo negauta praėjusio mėnesio tikslinė kompensacija ir tikslinė kompensacija už tą mėnesį, kurį tikslinės kompensacijos gavėjas mirė. Kitos tikslinės kompensacijos gavėjui priklausančios apskaičiuotos tikslinės kompensacijos sumos, kurios jam nebuvo išmokėtos dėl mirties, išmokamos mirusiojo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą, ir (ar) mirusįjį pergyvenusiam sutuoktiniui, pateikusiam nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą.
34. Tvarkos aprašo 20 punktas nustato, kad mirus asmeniui, apskaičiuotos tikslinės kompensacijos sumos, kurios jam priklausė ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos vadovaujantis Tikslinių kompensacijų įstatymo 5 straipsnio 11 dalimi.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau įvardintų teisės aktų nuostatas, įrodymais byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes (šios nutarties 7 punktas), daro išvadą, kad Administracija pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl tikslinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) jai išmokėjimo. Atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl formalaus teisės aktų aiškinimo, paneigtų Įstatymo tikslų, nes tiek pavienės teisės aktų nuostatos, tiek sisteminis teisės aktų aiškinimas lemia, kad kreiptis dėl mirusio tikslinės kompensacijos gavėjo negautos praėjusio mėnesio tikslinės kompensacijos ir tikslinės kompensacijos už tą mėnesį, kurį tikslinės kompensacijos gavėjas mirė, išmokėjimo galima tik tuo atveju, jei miręs asmuo buvo tikslinės kompensacijos gavėjas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad mirties momentu G. S. I., turėjęs teisę į tikslinę kompensaciją, nebuvo įgyvendinęs teisės tikslinei kompensacijai gauti (jis ar jo atstovai nebuvo pateikę prašymo ir kitų dokumentų), taip pat nebuvo tapęs faktiniu jos gavėju (nebuvo priimto sprendimo skirti tikslinę kompensaciją). Taigi pareiškėja neturi teisės reikalauti išmokėti jai G. S. I. tikslinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki (duomenys neskelbtini)
36. Argumentai dėl ilgos NDNT pažymos išdavimo G. S. I. trukmės, dėl Administracijos elgesio informuojant G. S. I. atstovę nagrinėjamoje byloje neturi jokios teisinės reikšmės, todėl yra atmetami. Šioje byloje sprendžiama tik dėl pareiškėjos teisių ir pareigų apimties, iniciavus procedūrą dėl tikslinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) išmokėjimo, o ne dėl kitų asmenų teisių ir pareigų kitose procedūrose (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
37. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos E. I. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.