Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, kuria subendrintos Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. ir 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių ir 6 (šešių) dienų – iš dalies pridėta paskirtos bausmės dalis – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo – ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (du) metai 3 (trys) mėnesiai ir 6 (šešios) dienos laisvės atėmimo. Bausmės pradžią M. J. skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. vasario 15 d.

Iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, M. J. paskirta kardomoji priemonė suėmimas, suimant jį teismo salėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), kairėje rankoje ir šoninėje kelnių kišenėje, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai laikė du paketėlius, kurių viename buvo 0,1525 g augalinės medžiagos, o joje 0,0066 g (4,3 %) grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – AB-CHMINACA, kitame paketėlyje buvo 0,1375 g augalinės medžiagos, o joje 0,0027 g (0,2 %) grynos psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – AB-CHMINACA, iki 2017 m. birželio 23 d. apie 12.00 val. šias medžiagas rado ir paėmė pareigūnai dalinės kratos metu.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 15 d. nuosprendyje konstatuota, kad M. J. neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į nustatytą vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybes, į tai, kad M. J. ne kartą teistas, nusikaltimą padarė neatlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas įvertino ir tai, kad pataisos įstaigoje M. J. charakterizuojamas kaip netinkamai atliekantis laisvės atėmimo bausmę.Nuteistasis M. J., savo apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti bylą ir sumažinti paskirtą bausmę, taip pat paskirti jam bausmę atlikti į tokius pataisos namus, kuriuose yra reabilitacijos centrai ir kurie padėtų įveikti priklausomybę nuo narkotikų. Nuteistasis prašo jo nebausti, o skirti gydymą. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad Kaišiadorių teismo prašė, jog jam skirtų gydymą, kadangi nusikaltimą padarė pataisos namuose, yra priklausomas nuo narkotikų. Nurodo, jog kreipėsi į pataisos namų administraciją su prašymais, kad padėtų atsikratyti priklausomybės, bet pagalbos jam nesuteikė. Nuteistojo teigimu, jis nėra kaltas dėl to, kad pataisos namuose narkotikų yra daugiau nei laisvėje ir jų įsigyti gali kiekvienas nuteistasis. Iš dalies yra kalta ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija, nes jie leidžia jog narkotikai patektų į pataisos namus ir nesiima priemonių, kad narkotinių medžiagų būtų kuo mažiau ar visai nebūtų. Darbuotojai nesugeba sukontroliuoti padėties, tačiau gaudo ligonius, kurie yra priklausomi nuo narkotikų, o ne tuos, kurie platina. Baudžiami yra tie, kurie yra priklausomi nuo narkotikų ir nesuteikiama jokia pagalba. Skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad nuo pat pirmosios apklausos neneigė, jog tai yra narkotinė medžiaga, nustatyta lengvinanti aplinkybė, kad pilnai prisipažino, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, ir sumažinti paskirtą bausmę. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. J. ir jo gynėjas advokatas R. Aikevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė D. Rutkauskaitė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas prašo sumažinti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat prašo paskirti bausmę atlikti į tokius pataisos namus, kuriuose būtų galimybė gydytis nuo priklausomybės narkotikams. Teisėjų kolegija įvertinus bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir argumentus daro išvadą, kad nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, nes nuteistajam paskirta bausmė nei teisingumo, nei teisėtumo principų nepažeidžia.Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog skirdamas apeliantui bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nauja nusikalstama veika padaryta laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad M. J. pataisos namų charakterizuojamas kaip netinkamai atliekantis laisvės bausmę, per visą laisvės atėmimo bausmės laiką jis trylika kartų baustas drausmine tvarka, nuobaudos galiojančios, skatintas nebuvo (b l. 36-37). Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis apelianto teisinę padėtį lengvinančiomis bei sunkinančiomis aplinkybėmis. M. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, buvo nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog M. J. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skundžiamu nuosprendžiu buvo parinkta teisinga šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, ir paskirtas tinkamas jos dydis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju yra proporcinga ir adekvati, ji atitinka padarytos veikos pavojingumą bei paties M. J. asmenybę. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis M. J. bausmė galėtų būti švelninama BK 62 straipsnio 1, 2 dalies ar 54 straipsnio 3 dalies pagrindais. Jo pasikartojantys nusikalstami veiksmai neleidžia daryti išvados, jog pastarasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. M. J. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, todėl bausmė jam individualizuota tinkamai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir jį reikia gydyti, taip pat nesuteikia pagrindo švelninti bausmės.Be to, teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Įstatymo taikymo klaidos apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir apylinkės teismui atliekant šios bausmės bendrinimą, prie Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi subendrintos, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas taikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. bausmes sudėjo ne visiškai, bet iš dalies.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 63 straipsnyje nustatyta, kad teismas nuosprendžiu nustato kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, remdamasis BK 50 straipsniu. BVK 65 straipsnyje reglamentuoti konkrečios pataisos įstaigos nustatymo pagrindai, kuriame nurodoma, kad įstaigos rūšį parenka kardomojo kalinimo vietos administracija. Iš šio reglamentavimo matyti, kad nei pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, nei šiuo atveju nagrinėjantis apeliacinį nuteistojo skundą apeliacinės instancijos teismas, negali parinkti konkrečios pataisos įstaigos, teismas skirdamas bausmę nustato tik jos rūšį. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymima, kad apeliantas turi teisę kreiptis į įstaigos administraciją, kurioje atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dėl bausmės atlikimo sąlygų pagerinimo ar pakeitimo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. J. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.