Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-510 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu E. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalies, 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 30 d.

Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 8 d. Bausmės pabaiga – 2029 m. vasario 21 d. 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2025 m. birželio 23 d.

Programose laikoma, jog nuteistasis padarė pakankamą pažangą nusikalstamo elgesio rizikos valdymo kontekste. Nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 7 kartus už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinėse reabilitacinėse programose bei už įgytas dvi specialybes. Nuo rudens studijuoja trečią specialybę. Visiškai nebaustas. Vykdomųjų dokumentų dėl skolos neturi. Nuo 2019 m. dalyvavo įvairiose programose, konkursuose, veiklose, 2025 m. sausio vasario mėnesiais sėkmingai baigė aprobuotą elgesio pataisos programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Socialinės darbuotojos teigimu, motyvuotas spręsti problemas, detaliai geba analizuoti pasekmes. 2025 m. balandžio 29 d. dalyvavo nuotolinėje psichologės paskaitoje. 2025 m. gegužės 13 d. – MRU studentų paskaitoje „Kaip kalbėti, kad būtum išgirstas“, 2025 m. gegužės 14 d. – mediacijos proceso pristatyme. 2025 m. birželį skirta piniginė išmoka už gerą mokymąsi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje. Bet Komisija nenurodė teigiamų faktinių aplinkybių, nors nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos planus, visą laiką dirbo, neigiamų nuostatų į darbą nereiškia, nepasižymėjo asocialių grupių subkultūros palaikymu. Įgijo avalynės užtraukėjo ir suvirintojo specialybes, toliau mokosi ir siekia įgyti suvirintojo specialybę. Gauna legalias pajamas, kurias deklaruoja, bendrauja su šeima, bendradarbiais ir draugais.

E. R. maksimaliai įvairiausiais būdais stengėsi įrodyti, jog yra vertas Komisijos nutarimo, kuriuo jam būtų taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Komisija visiškai neatsižvelgė į lygtinio paleidimo tikslus, prioritetus, teismų praktiką, visiškai nevertino teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nurodytų socialinio tyrimo išvadoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo manymu, jo atveju egzistuoja BVK 82 straipsnyje įtvirtintas tiek formalusis, tiek materialusis teisinis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos nutarimas neatitinka aktualios teismų praktikos. Teismų praktikoje egzistuoja asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas esant blogesnei faktinei situacijai (aukštesnei rizikai, neskatinti asmenys, neįvykdę resocializacijos planų asmenys ir pan.). Komisija visiškai nevertino socialinio bendravimo su šeima, vaiku ir artimaisiais, jog E. R. visą laiką turi garantuotą darbą, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir gyvenamąją vietą, kurioje gali būti taikoma intensyvi priežiūra. Nutarime neakcentuojama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas rodo teigiama linkme besikeičiantį mąstymą ir elgesio būdą.

E. R. įkalinimo įstaigoje mokėsi, dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose, visada dirbo. Nors turi tik 40 procentų darbingumą. Šiuo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra įvykdęs rekomendacijas ir šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau Komisija, tikėtina sąmoningai neįvertino šių aplinkybių viseto, neatsižvelgė į teismų praktiką ir padarė visiškai priešingas išvadas.

Pateiktoje medžiagoje nėra užfiksuotų neigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų, tačiau teigiamai E. R. apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus ir galima teigti, kad jis savo elgesį ir gyvenimo būdą pakeitė pakankamai ir esmingai, todėl toliau nėra prasmės laikyti Pusiaukelės namuose, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

Atkreipia dėmesį, jog dar 2012 m. E. R. tapo kaulų čiulpų donoru savo broliui R. R., kadangi šiam buvo nustatyta onkologija. 2017 m. rugsėjo 17 d. R. R. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ir prašė E. R. pripažinti rūpintoju, tačiau dėl baudžiamojo proceso šis prašymas buvo atmestas. E. R., paleistas lygtinai, galės didesnį dėmesį skirti broliui ir juo rūpintis. Prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos su intensyvia priežiūra.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Nuteistojo E. R. skundas netenkintinas

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

BVK 4 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus kalėjimo pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 83 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Nuteistasis E. R., įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą, Komisijos svarstymo metu dar nebuvo atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies (dviejų trečdalių), tačiau skundo nagrinėjimo dienai šis terminas jau yra suėjęs. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. E. R. nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip žema tiek Alytaus pataisos namuose, tiek Vilniaus kalėjime.

Tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla, matyti, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą už keturis nusikaltimus: vieną labai sunkų, du apysunkius, vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, jog teismas galėtų patikėti, kad nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.

Nors įkalinimo bausmę E. R. atlieka pirmą kartą, iš viso jis yra teistas tris kartus, nusikalstamas veikas pradėjo darytis būdamas ganėtinai jauno amžiaus (nuo 21 metų), nusikaltimai sunkėjo. Praeityje jam skirtos švelnesnės bausmės prevencinio poveikio neatliko, nuostatų laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių nesuformavo. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. E. R. praeities teistumai rodo, kad paskirtos ir atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamos veikos padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje vesti visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą. Tai sudaro pagrindą teismui nuteistojo manymą, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti labai atsargiai.

Nuteistasis akcentuoja, jog Komisija turi orientuotis į jo elgesį ir pasiekimus laisvės atėmimo bausmės metu, kurie, jo manymu, yra nepriekaištingi ir liudija visišką pasiruošimą socialinės reabilitacijos siekti laisvėje. E. R. iš tiesų per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas drausmine tvarka, 7 kartus skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą intervencinėse programose, siekia naujų įgūdžių – įgijo dvi specialybes, mokosi trečios. Kita vertus, pastaruosius dvejus su puse metų bausmės atlikimo paskatinimai buvo reti (priešpaskutinis paskatinimas 2022 m. gruodžio 22 d., 2025 m. birželį skirta piniginė išmoka už gerą mokymąsi). Pusiaukelės namuose per pastaruosius vienerius metus fiksuoti du pažeidimai: patikrinimų metu asmuo nerastas nurodytoje pietavimo vietoje, nakties metu neatsiliepė į tikrinančių pareigūnų skambučius. Nuobaudos neskirtos. Darytina išvada, kad nuteistasis struktūruotoje aplinkoje, žinodamas, jog jo socialus ir pavyzdingas elgesys jam bus naudingas, geba apriboti savo elgesį bei poreikius ir elgtis disciplinuotai, tačiau mažiau struktūruotoje aplinkoje stebimas mažiau disciplinuotas elgesys.

Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Tačiau socialinio tyrimo išvada, kurią iš esmės akcentavo ir Komisija, nerodo, kad nepaisant gero elgesio, nuteistojo pastangos koreguoti savo mąstymą, vertybines nuostatas būtų buvusios įtikinamos.

Sprendimą dėl lygtinio paleidimo lemia ne tik taikytų socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, o jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, liudijantis, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, kad praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Šių priemonių rezultatai specialistų yra įvertinami ir apibendrinami socialinio tyrimo išvadoje, kurioje nurodytais argumentais ir rėmėsi Komisija, priimdama neigiamą verdiktą.

Socialinio tyrimo išvadoje pateikiamos nuteistojo charakteristikos turi būti nepriekaištingos, kad teismas patikėtų, kad šios nuostatos bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, o nuteistojo teiginiai, kad jis laisvėje nebepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, nėra deklaratyvaus pobūdžio. Psichologų manymu, nuteistasis abstrakčiai suvokia savo nusikalstamo elgesio motyvus bei jį sąlygojusias problemas, bet jam trūksta įgūdžių nusikalstamo elgesio analizei. Be to, psichologinio vertinimo metu pastebėta, jog E. R. save vertina itin teigiamai, neišskirdamas jokių savo trūkumų, neįžvelgia poreikio tobulėti, be to vengia išsamiau analizuoti nusikaltimus lėmusias aplinkybes bei asmenines savybes. Neatpažino tų pačių klaidų kartojimo problemos savęs vertinimo anketoje. Atsižvelgiant, kad po pirmųjų teistumų E. R. tinkamų išvadų nepadarė ir įsitraukė į dar sunkesnes nusikalstamas veikas, nuteistojo mąstymo ir elgesio klaidos turėjo sąveiką su nusikalstama veika, tokios nuostatos įtikinamų asmenybės pokyčių nerodo. Pagal tai, kad nuteistasis vengia išsamiai analizuoti nusikaltimų aplinkybes, stokojo empatijos nuo nusikaltimo galėjusiems nukentėti žmonėms, psichologų vertinimu, leidžia teigti, kad nuteisto nuostatos į bendruomenę, visuomenę yra dviprasmiškos, nepaisant deklaruojamo noro į ją įsilieti ir laikytis visuotinai priimtų elgesio normų.

Šiuo aspektu teismas vertina, ar įvyko esminių pokyčių po paskutiniojo svarstymo dėl lygtinio paleidimo. Nuteistasis dalyvavo penkiose priemonėse, skirtose valdyti aktualias kriminogenines sritis, tačiau jų rezultatai specialistų nėra taip optimistiškai vertinami, kaip nurodoma skunde. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis tęsė dalyvavimą įstaigos kultūriniuose renginiuose, psichologo paskaitose, siekiant spręsti mąstymo ir elgesio problemas, tačiau specializuotoje elgesio keitimo programoje papildomai nedalyvavo. Iš esmės jis rinkosi priemones, orientuotas į pasyvų stebėjimą (paskaitas, pristatymą), o ne priemones su aktyviu asmens įsitraukimu ir individualiu darbu. Nesutikdamas su psichologo pozicija, teismui pateikė Vilniaus kalėjimo 2025 m. birželio raštą, kad jis dalyvavo ne tik socialinio tyrimo išvadoje nurodytose priemonėse, bet 2025 m. sausio vasario mėnesiais baigė aprobuotą elgesio pataisos programą „Elgesys-pokalbis -pasikeitimas“, jo pasiekimai socialinio darbuotojo buvo teigiamai įvertinti. Tačiau resocializacijos skyriaus specialistas, 2025 m. gegužę individualaus pokalbio metu atlikdamas nuteistojo vertinimą, reikšmingų pokyčių nepastebėjo. Nurodė, kad šis vis dar nesugeba pažymėti nė vienos problemos, sąveikavusios su jo nusikalstamu elgesiu, nors kriminogeninius veiksnius įvardijo. Specialistė davė išvadą, kad mąstymo ir elgesio sritis vis dar išlieka aktuali dėl išsamesnės probleminių sričių analizės stokos. Ji pripažino, kad asmuo deda pastangas jo atpažįstamoms problemoms valdyti, šiuo metu (t. y. atliekant bausmę bausmės atlikimo vietose) kriminogeninis veiksnys, susijęs su mąstymo ir elgesio problemomis, suvaldomas, tačiau teismui kyla abejonių, kad nuteistojo įgūdžių ir gebėjimų užteks tai daryti laisvėje, ypač atsižvelgiant, kad prie asmens dinaminių kriminogeninių veiksnių priskiriamas pernelyg geras savęs vertinimas, kriminogeninių veiksnių analizės, vadinasi, ir suvokimo, stoka.

Teismas abejoja, kad nuteistojo nuostatos yra išimtinai orientuotos į visuomenei priimtinų vertybių puoselėjimą. Nuteistasis akcentuoja savo tvirtus ryšius su šeima, poreikį ja rūpintis ir ją išlaikyti, savo išsilavinimą, siekį realizuoti save darbinėje veikloje laisvėje, užtikrintą darbo ir gyvenamąją vietą laisvėje, tačiau absoliučiai visos šios aplinkybės ir sąlygos egzistavo ir iki įkalinimo, tačiau netapo faktoriais, sulaikančiais pareiškėją nuo neteisėtų veikų.

Vertinant E. R. būsimo elgesio perspektyvą, teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įvyko ženklūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Taip pat pažymėtina, kad aptartų aplinkybių kontekste E. R. neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis (trečdalis) yra palyginti didelė, nuteistojo paleidimas į laisvę neatlikus trečdalio bausmės šiuo konkrečiu atveju neatitiktų visuomenės intereso, kad labai sunkų nusikaltimą padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinio paleidimo taikymas šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje gali suformuoti klaidingą nuteistojo požiūrį dėl per švelnaus baudžiamumo ir paskatinti jį nusikalsti ir ateityje.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-510, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5-7 dalimis,

nutaria:

nuteistojo E. R. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. LK-N-510 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.