Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Campheads“ ieškinį atsakovei E. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 31 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinį, taip pat ieškovės likviduojamos UAB „Campheads“ reikalavimams užtikrinti nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą E. Š. kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, priklausančiam jai nuosavybės teise, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, esančias pas ją, trečiuosius asmenis ar kredito įstaigose, ne didesnei kaip 71 373,07 Eur sumai.

2. Byloje 2025 m. lapkričio 18 d. gautas atsakovės atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė nurodė, kad 2025 m. lapkričio 12 d., susikūrus paskyrą EPP (Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale), tapo žinoma apie 2025 m. spalio 31 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovės nuomone, atskirąjį skundą ji teismui pateikė nepraleisdama nustatyto termino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl 2025 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir grąžinti E. Š. 57 Eur žyminį mokestį.

4. Teismas nustatė, kad atskirasis skundas yra paduotas praleidus įstatymo numatytą septynių dienų terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalies reglamentavimu pažymėta, kad nutartis atsakovei įteikta 2025 m. lapkričio 3 d., paskutinė nutarties apskundimo diena – 2025 m. lapkričio 10 d. Atsakovė atskirąjį skundą pateikė 2025 m. lapkričio 17 d. 20 val. 10 min., byloje skundas užregistruotas 2025 m. lapkričio 18 d. 8 val. 20 min. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad ji EPP sistemos paskyrą susikūrė tik 2025 m. lapkričio 12 d., todėl skundas paduotas nepraleidus teismo nustatyto termino. Teismas nustatė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog atsakovės pirmasis prisijungimas prie EPP sistemos buvo dar 2025 m. balandžio 6 d.

5. Teismas, remdamasis LITEKO duomenimis, nustatė, kad atsakovė yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju – yra EPP vartotoja ir nuo 2025 m. balandžio 6 d. turi aktyvuotą LITEKO VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemio paskyrą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis konkrečioje byloje ir (ar) deaktyvavusi paskyrą. Procesiniai dokumentai atsakovei pagrįstai buvo siunčiami per LITEKO VEP posistemį ir, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikomi atsakovei tinkamai įteiktais 2025 m. lapkričio 3 d.

6. Teismas padarė išvadą, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, t. y. įstatymų nustatyta tvarka. Nesant duomenų apie paskyros deaktyvavimą EPP sistemoje, atsakovė turi pareigą domėtis gaunamais dokumentais, todėl nurodoma priežastis, jog apie bylą sužinota tik 2025 m. lapkričio 12 d. susikūrus EPP paskyrą, nelaikyta svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2025 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutarties pateikti. Nesant svarbių priežasčių atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir konstatavus, jog atskirasis skundas paduotas praleidus terminą, atskirąjį skundą atsisakyta priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti 2025 m. lapkričio 17 d. atsakovės atskirąjį skundą dėl 2025 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir atsakovės atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Esminiai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Atsakovė, nors ir susikūrė EPP paskyrą 2025 m. balandžio 6 d., niekada nėra dalyvavusi ieškovo, atsakovo ar trečiojo asmens teisėmis nė vienoje byloje. Be to, atsakovė negavo jokios žinutės elektroniniu paštu, kuria būtų informuota apie procesinius įvykius, todėl atsakovė prie EPP sistemos jungėsi tik 2025 m. lapkričio 12 dieną, t. y. po to, kai 2025 m. lapkričio 11 d. vakarą elektroniniu paštu gavo antstolio patvarkymą dėl turto arešto. Šią 2025 m. lapkričio 12 d. sužinojimo apie iškeltą bylą datą, atsakovė nurodė ir prašyme teismui dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo. Taip atsakovė informavo teismą, kad apie bylą sužinojo 2025 m. lapkričio 12 d. Iš teismo priimtos rezoliucijos, kuria terminas atsiliepimui į ieškinį buvo pratęstas iki 2025 m. gruodžio 13 d. (nustatant ne 14 dienų terminą nuo procesinių dokumentų įteikimo, o 30 dienų), atsakovė suprato, kad teismas sutinka su faktu, jog atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2025 m. spalio 12 d.

7.2. Atsakovė nėra įgudusi informacinių technologijų vartotoja, 2025 m. lapkričio 12 d. savo veiksmus ji suprato kaip naujos paskyros kūrimą. Atsakovė neturi advokato, neturi juridinio išsilavinimo, neturi jokių neįvykdytų įsipareigojimų, teisminių procesų, todėl turto areštas atsakovei buvo visiškai netikėtas.

7.3. Atskirojo skundo padavimo termino praleidimas nepaneigia suinteresuoto asmens teisminės gynybos teisės. Atsakovė, būdama įsitikinusi, kad atskirąjį skundą pateikė laiku, dokumente neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, tačiau teismas nutartyje klausimą dėl termino atnaujinimo išsprendė, iš esmės nežinodamas termino praleidimo priežasčių ir nevertindamas faktinės aplinkybės, kad atsakovė nuo 2025 m. balandžio 6 d. prie EPP neprisijungė iki 2025 m. lapkričio 12 d. (kadangi nesitikėjo, jog jai gali būti iškelta byla, jokios žinutės į el. paštą negavo), ir formaliai ne tik atsisakė atskirąjį skundą priimti, bet ir pasisakė dėl termino atnaujinimo galimybės nebuvimo.

7.4. Apeliantė pažymi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punkto reglamentavimą, kad proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Apeliantė nurodo, kad ji sistemos pranešimo 2025 m. spalio 31 d. ir vėliau el. paštu negavo.

7.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė, sužinojusi apie procesą, nedelsdama ėmėsi veiksmų, t. y. pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti ir, praėjus mažiau nei 7 dienoms (nuo faktinio sužinojimo apie iškeltą bylą), pateikė atskirąjį skundą dėl 2025 m. spalio 31 d. teismo nutarties. Teismas neįvertino, kad termino praleidimas nėra tyčinis, aplaidus atsakovės veiksmas ir labai žymus, dėl ko negalėtų būti atnaujintas. Atsakovei buvo užkirstas kelias į 2025 m. spalio 31 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo įvertinimą apeliacine tvarka, svarbių įrodymų apie savo turtinę padėtį pateikimą. Formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus termino atsakovei atskirajam skundui paduoti, pažeista teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo netenkinti atsakovės 2025 m. lapkričio 31 d. atskirojo skundo ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį nepakeistą. Esminiai atsiliepimo argumentai:

8.1. Siekiant, kad procesas būtų operatyvus ir atsakovė nepiktnaudžiautų savo teisėmis, būtina laikytis įstatyme nustatyto termino. 2025 m. lapkričio 21 d. atskirajame skunde atsakovė iš esmės pripažino, jog 2025 m. lapkričio 17 d. atskirajame skunde buvo teismui nurodžiusi tikrovės neatitinkančią aplinkybę apie paskyros sukūrimo EPP pradžią. Atsakovės bandymas byloje remtis tikrovės neatitinkančia aplinkybe suponuoja, jog reikia itin kritiškai vertinti visas kitas jos įvardinamas aplinkybes. Kadangi, pagal CPK 142 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę pratęsti atsiliepimo į ieškinį terminą iki 60 dienų ir teismo duotas terminas po lapkričio 3 d. įteikimo nebuvo viršytas, atsakovės samprotavimai, jog atsiliepimo į ieškinį termino pratęsimas galėjo būti interpretuotas kaip teismo sutikimas su tuo, kad procesiniai dokumentai jai buvo įteikti 2025 m. lapkričio 12 d. (laikant, jog citatoje turėta omenyje ne spalio 12 d., o lapkričio 12 d.) yra nepagrįstos.

8.2. Atsakovė buvo pakankamai įgudusi, kad 2025 m. balandžio 6 d. susikurtų EPP paskyrą. Atsakovė, susikurdama paskyrą, turėjo galimybę ir pareigą susipažinti su naudojimosi paskyra taisyklėmis. Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Aplinkybė, kad atsakovė susikūrė paskyrą 2025 m. balandžio 6 d. suponuoja, jog ji tikėjosi teisminio ginčo. Ieškinyje pateikti įrodymai, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. spalio 25 d. į jos banko sąskaitą užmaskuotai buvo pervesta 61 000 Eur suma, kurios ji ieškovei iki šiol negrąžino. Per 3 metus ji turėjo pastebėti papildomai gautą lėšų sumą, tačiau užuot nedelsiant grąžinusi be teisėto pagrindo gautas lėšas ieškovei, ji bando vilkinti procesą ir naikinti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės vertinimu, siekiama trukdyti ieškovei atkurti pažeistas teises.

8.3. Atsakovė galėjo būti informuota nurodytu el. paštu. Prie atskirojo skundo nėra pateiktų įrodymų, jog paskyroje toks el. pašto adresas buvo nurodytas ir teismui toks el. pašto adresas buvo žinomas informacijos siuntimo dieną.

8.4. Ieškovės nuomone, dokumento pateikimas per dvigubai ilgesnį terminą yra esminis, o ne mažareikšmis pažeidimas. Terminas praleistas dėl atsakovės aplaidumo ar nerūpestingumo, o ne dėl pateisinamų priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliacine tvarka keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą, kaip pateiktą praleidus skundo padavimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. spalio 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemonės – atsakovės turto areštą. Atsakovės atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties teisme gautas 2025 m. lapkričio 18 d. (atskirasis skundas per EPP pateiktas 2025 m. lapkričio 17 d. 20.10 val., byloje užregistruotas teismo darbo metu 2025 m. lapkričio 18 d. 8.20 val.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovės atskirasis skundas yra paduotas praleidus CPK numatytą septynių dienų terminą, ir atskirąjį skundą atsisakė priimti.

12. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi, pateikė nagrinėjamą atskirąjį skundą. Apeliantė nurodo, kad atsakovei 2025 m. lapkričio 12 d. tapo žinoma apie jai iškeltą civilinę bylą ir 2025 m. spalio 31 d. teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

13. CPK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. CPK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui; procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims.

14. Atskirųjų skundų padavimo terminai ir tvarka reglamentuoti CPK 335 straipsnyje. CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta rašytinio proceso tvarka, taigi terminas atskirajam skundui paduoti skaičiuotinas nuo šios nutarties įteikimo dienos.

15. CPK 175¹ straipsnio 10 dalis numato, kad CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

16. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau – Taisyklės), 7 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsis šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus nurodytus veiksmus, tarp jų – patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 papunktis). Paslaugomis gali naudotis tik su šiomis taisyklėmis sutikę paslaugų vartotojai. Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas). Pagal Taisyklių 35 punktą, paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas.

17. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra EPP sistemos vartotoja, jos LITEKO VEP paskyra yra aktyvi. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kurią pagrindžia Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kad atsakovė turi aktyvuotą LITEKO VEP posistemio paskyrą, pirmas prisijungimas prie EPP sistemos buvo 2025 m. balandžio 6 d. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad atsakovės EPP paskyra buvo sukurta 2025 m. balandžio 6 d., tačiau nurodo, kad nėra įgudusi informacinių technologijų vartotoja ir 2025 m. lapkričio 12 d. savo veiksmus ji suprato kaip naujos paskyros kūrimą. Pažymėtina tai, kad atsakovė, aktyvuodama paskyrą (pirmą kartą prisijungusi prie EPP ir autentifikuodamasi taisyklių nustatyta tvarka), patvirtino, kad susipažino su taisyklėmis, sutiko laikytis jų sąlygų ir sutiko gauti procesinius dokumentus EPP paskyroje (Taisyklių 7.2 ir 8 punktai). Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad nėra duomenų, jog atsakovė būtų atšaukusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis konkrečioje byloje ir (ar) deaktyvavusi savo paskyrą EPP sistemoje. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovei pagrįstai buvo siunčiami per LITEKO VEP posistemį.

18. Šiuo atveju aktualu tai, kad atsakovė buvo davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus per EPP sistemą, jos paskyra buvo aktyvi ir sutikimas gauti procesinius dokumentus per EPP sistemą nebuvo atšauktas. Taigi atsakovė turėjo pareigą domėtis tokiu būdu gaunamais dokumentais.

19. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartis tą pačią dieną (t. y. 2025 m. spalio 31 d.) buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis per EPP. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nutartis atsakovei įteikta 2025 m. lapkričio 3 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis) ir nurodė, kad paskutinė nutarties apskundimo diena – 2025 m. lapkričio 10 d. Tačiau, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir teismo lydraščių byloje duomenimis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. priimta nutartis 2025 m. spalio 31 d. per EPP buvo išsiųsta ieškovės atstovui, o atsakovei E. Š. ieškinio kopija, teismo pranešimas ir kartu Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartis per EPP buvo išsiųsta 2025 m. lapkričio 3 d. Atsižvelgiant į tai ir į CPK 175¹ straipsnio 10 dalies reglamentavimą, minėta teismo nutartis laikyta įteikta atsakovei 2025 m. lapkričio 4 d., taigi paskutine šios teismo nutarties apskundimo diena laikytina 2025 m. lapkričio 11 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos esminės išvados, kad atsakovė, atskirąjį skundą pateikė praleidusi CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, teisingumo.

20. Atsakovė pateiktame atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo nurodė, kad 2025 m. lapkričio 12 d., atsakovei susikūrus paskyrą EPP, tapo žinoma, kad 2025 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį, ir atsakovė laikėsi pozicijos, kad ji šį atskirąjį skundą teikia teismui nepraleisdama nustatyto termino.

21. Apeliantė nurodo, kad ji 2025 m. lapkričio 12 d. sužinojimo apie iškeltą bylą datą nurodė ir prašyme teismui dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo, ir teigia, kad iš teismo priimtos rezoliucijos, kuria terminas atsiliepimui į ieškinį buvo pratęstas iki 2025 m. gruodžio 13 d. (nustatant ne 14 dienų terminą nuo procesinių dokumentų įteikimo, o 30 dienų), atsakovė suprato, jog teismas sutinka su faktu, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti jos nurodytą 2025 m. lapkričio 12 d. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus vertina kritiškai. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės prašymas teismui dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo per EPP pateiktas 2025 m. lapkričio 14 d. (penktadienį, 18.04 val.), šis prašymas teisme byloje užregistruotas 2025 m. lapkričio 17 d. (pirmadienį, 8.31 val.), o bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti iki 2025 m. gruodžio 13 d. priimta 2025 m. lapkričio 18 d. 10.35 val. Kaip nustatyta anksčiau, atsakovės atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties per EPP pateiktas 2025 m. lapkričio 17 d. (pirmadienį, 20.10 val.), teisme byloje užregistruotas 2025 m. lapkričio 18 d. (8.20 val.). Iš nurodytų duomenų matyti, kad atsakovės atskirojo skundo pateikimo metu teisėjos rezoliucija pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti dar nebuvo priimta, dėl to negalėjo turėti įtakos pačios atsakovės jau pateiktame atskirajame skunde nurodytam procesinių dokumentų įteikimo datos interpretavimui.

22. Apeliantė akcentuoja, kad ji, būdama įsitikinusi, jog atskirąjį skundą pateikė laiku, dokumente neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje klausimą dėl termino atnaujinimo išsprendė, iš esmės nežinodamas termino praleidimo priežasčių ir nevertindamas faktinės aplinkybės, kad atsakovė nuo 2025 m. balandžio 6 d. prie EPP neprisijungė iki 2025 m. lapkričio 12 d., taip ne tik atsisakė atskirąjį skundą priimti, bet ir pasisakė dėl termino atnaujinimo galimybės nebuvimo.

23. CPK 78 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

24. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Svarbu pažymėti tai, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).

25. Atsižvelgiant į CPK 78 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, teismas, įvertinęs turimą medžiagą ir matydamas, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, turi teisę nuspręsti dėl praleisto termino atnaujinimo ir savo iniciatyva. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino klausimo nagrinėjimo metu buvusią pateiktą medžiagą ir atsakovės nurodytą priežastį dėl sužinojimo apie bylą tik 2025 m. lapkričio 12 d. bei padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nėra laikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2025 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo nutarties pateikti.

26. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės argumentus, pirma, įvertina tai, kad atskirajame skunde atsakovė pasisako dėl termino atnaujinimo instituto taikymo ir nurodo argumentus dėl neprisijungimo prie EPP paskyros iki 2025 m. lapkričio 12 d. priežasčių. Tačiau šie apeliantės argumentai nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, dėl to pirmosios instancijos teismo nebuvo atitinkamai įvertinti ir skundžiamoje nutartyje dėl jų nepasisakyta. Taigi atskirajame skunde atsakovė remiais iš esmės naujais argumentais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme. Atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

27. Antra, apeliantė akcentuoja tai, kad atskirajam skunde, kurį atsisakyta priimti skundžiama nutartimi, ji neprašė atnaujinti termino skundui paduoti. Tačiau, remiantis bylos duomenimis, atsakovė pirmosios instancijos teismui ne tik atskirajame skunde, kurį atsisakyta priimti skundžiama nutartimi, bet ir kitu procesiniu dokumentu nepateikė savarankiško prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties pateikti. Šiuo metu, pagal CPK 307 straipsnio 3 dalies ir 338 straipsnio reglamentavimą, yra suėjęs terminas, per kurį gali būti paduotas prašymas atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą.

28. Trečia, apeliantė nurodo, kad jai buvo užkirstas kelias į 2025 m. spalio 31 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo įvertinimą apeliacine tvarka, svarbių įrodymų apie savo turtinę padėtį pateikimą. Apeliacijos teisė yra teisės į teisminę gynybą turinio sudėtinė dalis. Procesinis terminas atskirajam skundui paduoti yra nustatytas įstatyme (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties atsakovė teismui pateikė praleidusi įstatymo nustatytą terminą, prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nepateikė. Be to, vertinant apeliantės argumentus dėl jos teisės į teisminę gynybą, kartu reikšminga įvertinti tai, kad atsakovė atskirąjį skundą, kurį atsisakyta priimti skundžiama nutartimi, teikė dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. CPK 148 straipsnio 1 dalies ir 149 straipsnio 1 dalies nuostatos numato dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teisę teiki prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita. Taigi skundžiama nutartimi iš esmės nėra užkertamas kelias atsakovei pirmosios instancijos teismo nagrinėjamos civilinės bylos procese teiki motyvuotus prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis (dėl jų panaikinimo, pakeitimo), išdėstant savo poziciją ir atitinkamus argumentus. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nepagrįstai (nesant teisinio pagrindo) ir iš esmės būtų apribojamos atsakovės procesinės teisminės gynybos priemonės bylos procese.

29. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai konstatavo, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, t. y. įstatymų nustatyta tvarka, atskirasis skundas yra paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir, pagal klausimui nagrinėti pateiktą medžiagą nenustatęs svarbių priežasčių savo iniciatyva atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, pagrįstai atskirąjį skundą atsisakė priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 335 straipsnio 1 dalis). Apibendrindamas tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir atsakovės atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.