- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-26
- Bylos Nr.
- I-2711-189/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos policijos logistikos centro, Lietuvos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos policijos logistikos centro atstovei Aleksandrai Rostovcevai viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal I. K., S. S. skundą Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl piniginių kompensacijų už tarnybines uniformas priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos policijos logistikos centras, Klaipėdos miesto Vyriausiasis policijos komisariatas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išmokėti piniginę kompensaciją vietoj neišduotos nuo 1998 m. iki 2007 m. tarnybinės uniformos Vyriausybės 1994-01-01 nutarimu Nr.62 patvirtintų normų, I. K. – 1969,60 Lt, S. S. – 1969,60 Lt. Paaiškino, kad dirba Klaipėdos miesto VPK 4 PK KP NTS tyrėjais. Piniginė kompensacija už tarnybinę uniformą gali būti mokama tik teritorinių policijos įstaigų kriminalinės policijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnybos, Lietuvos policijos operatyvinės veiklos tarnybos, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnams, kurie turi visą naujo pavyzdžio kasdienės arba išeiginės tarnybinės uniformos komplektą. Kriminalinės policijos pareigūnų darbo specifika neigiamai įtakoja asmeninius drabužius, kurie plyšta, greitai nusidėvi ir t.t., todėl kriminalinės policijos pareigūnai priversti dažnai keisti drabužius, o tai neigiamai įtakoja jų turtinę padėtį. Piniginės išmokos už tarnybinę uniformą turi tikslą kompensuoti išlaidas kriminalinės policijos pareigūnams už nuosavų drabužių nusidėvėjimą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-12-12 įsakymu Nr. V-606 patvirtintos Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklės įstatymo nustatyta tvarka paskelbtos nebuvo. Piniginės išmokos už tarnybinę uniformą skirtos kompensuoti išlaidas kriminalinės policijos pareigūnams už nuosavų drabužių nusidėvėjimą. Nors tarnybiniai santykiai pagal savo esmę nėra sutartiniai, tačiau policijos pareigūnų reikalavimai dėl kompensacijos išmokėjimo vietoj neišduotos tarnybinės uniformos yra susiję su ekonominėmis teisėmis ir jiems, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, turi būti taikomos Civilinio kodekso (CK) bei Darbo kodekso (DK) nuostatos, reglamentuojančios žalos atlyginimo klausimus. Prašoma išmokėti kompensacija laikytina tam tikru asmens patirtos žalos atlyginimu.
Atsiliepimas
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimuose (b.l. 35-37, 82-84, 195-197, II t., b.l.28-29, 65-66) prašo pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad pareiškėjai netinkamai grindžia savo reikalavimą išmokėti piniginę kompensaciją Vyriausybės 1994-01-31 nutarimu Nr. 62 (toliau – Nutarimas). Nutarimas buvo priimtas siekiant racionaliau naudoti Lietuvos biudžeto asignavimus, skirtus Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnų uniformoms įsigyti. Nutarime nustatyta, kad kai kuriems Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams, atsižvelgiant į jų darbo specifiką, vietoj uniformos gali būti mokama iki 80 procentų uniformos vertės piniginė kompensacija. Nutarime yra įtvirtinta ne imperatyvi teisės norma, o dispozityvi, numatanti ne pareigą, bet teisę vidaus reikalų sistemos įstaigoms kai kuriems pareigūnams mokėti piniginę kompensaciją vietoj uniformos, kad būtų racionaliau panaudoti šiai įstaigai skirti valstybės biudžeto asignavimai. Nutarimas nesuteikia pareiškėjams teisės reikalauti piniginės kompensacijos, nes jis yra skirtas Vidaus reikalų ministerijos sistemos įstaigoms ir Vidaus reikalų ministerijai, kuriai buvo pavesta spręsti, kokiais atvejais galima mokėti kompensaciją, ir nustatyti konkrečias sąlygas, kurioms esant pareigūnams yra mokama kompensacija, ir šios kompensacijos mokėjimo tvarką. Vidaus reikalų ministerija, kuriai Nutarimu buvo pavesta spręsti klausimą dėl kompensacijos mokėjimo sąlygų ir tvarkos, 1999 m. gruodžio 22 d. priėmė įsakymą Nr. 690, kuriuo pavedė spręsti piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių vadovams – vyriausiems asignavimų valdytojams, atsižvelgiant į turimas tiems reikalams skirtas lėšas, bet neviršijant Nutarimu nustatyto uniformos vertės normos, t. y. iki 80 procentų uniformos vertės. Šiuo įsakymu Policijos departamentas nebuvo įpareigotas mokėti piniginę kompensaciją, o įpareigotas spręsti klausimus dėl piniginės kompensacijos mokėjimo. Šiuos klausimus Policijos departamentas turėjo pareigą spręsti, atsižvelgdamas į turimas tiems reikalams skirtas lėšas, t. y. Policijos departamentas visų pirma turėjo atsižvelgti į turimas lėšas, skirtas piniginėms kompensacijoms mokėti, ir tik šioms lėšoms esant, galėjo spręsti apie piniginės kompensacijos mokėjimo sąlygas, tvarką ir dydį. Todėl nepakankamas finansavimas ir lėšų trūkumas šiuo atveju yra teisiškai pagrįstas pagrindas atsisakyti piniginių kompensacijų mokėjimo vietoj uniformos, sprendžiant piniginių kompensacijų mokėjimo klausimus. Lėšos piniginėms kompensacijoms mokėti nebuvo skiriamos. Finansavimas buvo nepakankamas, už skirtas lėšas tarnybine uniforma buvo aprūpinti tik viešosios policijos pareigūnai ir jie aprūpinti tik 2000 m. – 36 proc., 2001 m. – 27 proc., 2002 m. – 30 proc., 2003 m. – 42 proc., 2004 – 42 proc., 2005 m. – 65 proc. ir 2006 m. – 78 proc. Aprūpinant policijos pareigūnus tarnybine uniforma, prioritetas teikiamas viešosios policijos pareigūnas, nes jie vykdo viešojo pobūdžio policijos funkcijas ir privalo tarnyboje dėvėti uniformą, skirtingai nei kriminalinės policijos pareigūnai, kurie vykdo neviešojo pobūdžio policijos funkcijas ir vadovaudamiesi Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais tarnybos metu dėvi civilius drabužius (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-354, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-767). Lietuvos policijos generalinis komisaras 2004 m. gruodžio 12 d. priėmė įsakymą Nr. V-606 ir juo patvirtino Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisykles (toliau –Taisyklės). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. V-606 ir juo patvirtintos Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklės yra individualus teisės aktas, skirtas konkretiems asmenims konkrečiose situacijose. Dėl šios priežasties bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 3 str. nuostatas, buvo nuspręsta šio teisės akto neskelbti oficialiame leidinyje. Remiantis šių taisyklių nuostatų analize, piniginės kompensacijos išmokėjimas yra saistomas kelių faktinių aplinkybių, kurioms esant pareigūnams gali būti išmokama iki 80 procentų uniformos vertės piniginė kompensacija. Pirmoji sąlyga kompensacijai išmokėti yra fakto nustatymas, kad pareigūnas turi tvarkingą ir tinkamą dėvėti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą. Antroji sąlyga neatsiejama nuo pirmosios – turimos ir tinkamos dėvėti uniformos ar jos dalių naudojimo terminas pasibaigė ir priklauso išduoti naują uniformą ar jos dalį. Esant šioms aplinkybėms pareigūnas turi kreiptis su prašymu dėl kompensacijos išmokėjimo į policijos įstaigos vadovą, kuris priima sprendimą tenkinti ar netenkinti policijos pareigūno prašymą, o tuo atveju, kai prašymas yra patenkintas, parengia ir pateikia paraišką Lietuvos policijos logistikos centrui. Šios nurodytos sąlygos nėra įvykdytos. Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas neteikė Lietuvos policijos logistikos centrui paraiškų dėl piniginės kompensacijos už tarnybines uniformas. Pareiškėjai remiasi teisės normomis, reglamentuojančiomis žalos atlyginimo klausimą, CK, DK nuostatomis, bet nepagrįstai nesivadovauja DK 246 str. ir bendraisiais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais CK, t. y. nenurodė visų būtinų elementų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Pareiškėjams neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima. Be to, pareiškėjų nurodomi kompensacijų dydžiai ir jų apskaičiavimas nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir rašytiniais duomenimis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo, Klaipėdos miesto Vyriausiasis policijos komisariatas, atsiliepime (b.l. 25-26, 73-74) prašo atmesti skundus kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad nėra policijos asignavimų valdytojas, disponuojantis biudžeto lėšomis, skirtomis pagal sąmatą policijos pareigūnų materialiniam aprūpinimui ir piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą išmokėjimui. Lietuvos policijos logistikos centras nėra aprūpinęs naujo pavyzdžio tarnybinėmis uniformomis Klaipėdos m. VPK kriminalinės policijos pareigūnų, todėl jie nėra įgiję teisės į piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą. Paraiškos Lietuvos policijos logistikos centrui dėl piniginių kompensacijų už tarnybinę uniformą policijos pareigūnams teikiamos nebuvo, kadangi kompensacijos mokamos tik tiems policijos pareigūnams, kurie turi tvarkingą ir tinkamą dėvėti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą. Kriminalinės policijos pareigūnai naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos neturi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas I. K. nuo 1995-05-11 dirba Klaipėdos miesto 4-ame policijos komisariate, nuo 2003-12-08 dirba Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato 4-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju (b.l.27-28). Tarnybinė uniforma pareiškėjui I. K. paskutinį kartą išduota 1998 m. spalio mėnesį (b.l.8). Pareiškėja S. S. nuo 1997-12-24 dirba Klaipėdos miesto 4-ame policijos komisariate, nuo 2003-12-08 dirba Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato 4-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja (b.l.75-76). Tarnybinė uniforma pareiškėjai S. S. paskutinį kartą buvo išduota 1998 m. spalio mėnesį (b.l.56).
Vidaus tarnybos statuto 46 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas, šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai. Vyriausybė 1994-01-31 nutarimu Nr. 62 „Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams“ nustatė, kad kai kuriems Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams, atsižvelgiant į jų darbo specifiką, vietoj uniformos gali būti mokama iki 80 procentų uniformos vertės piniginė kompensacija. Kompensacijos mokėjimo sąlygas bei tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija. 1999-12-22 Vidaus reikalų ministras priėmė įsakymą Nr. 690 „Dėl piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo tvarkos“ (II t., b. l. 40), kurio 1 p. įsakyta spręsti piniginių kompensacijų vietoj uniformos mokėjimo klausimus Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių vadovams – vyriausiems asignavimų valdytojams (tarp jų ir Policijos departamentui prie LR VRM) atsižvelgiant į turimas tiems reikalams skirtas lėšas, bet neviršijant Vyriausybės 1994-01-31 nutarimu Nr. 62 „Dėl piniginės kompensacijos vietoj uniformos mokėjimo Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnams“ nustatytos vertės normos. Piniginių kompensacijų už tarnybinę uniformą mokėjimo tvarką ir sąlygas Policijos departamento prie LR VRM pavaldžiose įstaigose reglamentuoja Piniginės kompensacijos už tarnybinę uniformą mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-12-24 įsakymu Nr. V-606 (b. l. 29–30). Taisyklės yra taikomas tik tam tikroms policijos įstaigoms, tai yra jame apibrėžta subjektų, apibūdintų individualiais požymiais, grupė, kuriai jos yra taikomos, ir šios policijos įstaigos įeina į vieningą Lietuvos policijos sistemą, kuriai vadovauja Taisykles priėmęs Lietuvos policijos generalinis komisaras, todėl Taisyklės laikytinos individualiu teisės aktu, skirtu konkretiems asmenims konkrečioje situacijoje ir pareiškėjų paaiškinimas, kad Taisyklės negali būti taikomos, nes nepaskelbtos teisės aktų nustatyta tvarka - nepagrįstas. Taisyklių 3 p. nustatyta, kad policijos įstaigų pareigūnams, turintiems tvarkingą ir tinkamą dėvėti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą ir kuriems pagal tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti visą uniformą ar atskiras tarnybinės uniformos dalis, gali būti išmokama iki 80 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformas vertės piniginė kompensacija, kuri apskaičiuojama pagal piniginės kompensacijos apskaičiavimo metu esančias kainas (paskutinė pirkimo kaina), t.y. šiuo punktu yra nustatyta teisė, o ne pareiga mokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Be to, šis Taisyklių punktas nustato dvi sąlygas, kurias turi įvykdyti asmuo, siekiantis gauti iki 80 procentų uniformos vertės piniginę kompensaciją. Pirmoji sąlyga kompensacijai išmokėti yra ta, kad pareigūnas turi turėti tvarkingą ir tinkamą dėvėti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą. Antroji sąlyga – turimos ir tinkamos dėvėti uniformos ar jos dalių naudojimo terminas pasibaigė ir priklauso išduoti naują uniformą ar jos dalį. Pagal Taisyklių 4 p., policijos įstaigos vieną kartą per metus iki rugsėjo 1 dienos teikia paraiškas Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui dėl piniginių kompensacijų už tarnybinę uniformą, kuris suskaičiuoja kompensacijų už tarnybinę uniformą policijos įstaigų pareigūnams, kurie gali gauti šią kompensaciją, lėšų poreikį ir apibendrintą paraišką iki gruodžio 1 dienos teikia Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Finansų valdybai. Taisyklių 12 p. nustatyta, kad policijos įstaigos pareigūnas, kuriam pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-19 įsakyme Nr. V-354 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo normų ir taisyklių patvirtinimo“ nustatytas normas turi būti išduota tarnybinė uniforma, gali su tarnybiniu prašymu kreiptis į policijos įstaigos vadovą dėl kompensacijos už tarnybinę uniformą išmokėjimo. Tarnybinis prašymas policijos įstaigos vadovui pateikiamas su tiesioginio vadovo viza apie tarpininkavimą, kad policijos pareigūnui būtų išmokėta kompensacija už tarnybinę uniformą. Pagal taisyklių 13 p., 14 p., įstaigos vadovas tarnybinį prašymą vizuoja su pastaba, kad policijos pareigūno tarnybinė uniforma sukomplektuota, tvarkinga ir tinkama dėvėti. Taisyklių 15 p., 16 p. nustatyta, kad policijos įstaigos vadovas, gavęs vizuotą policijos pareigūno tarnybinį prašymą, įvertina policijos pareigūno tarnybiniame prašyme išdėstytus motyvus, vizuojant išdėstytus siūlymus, o priėmęs sprendimą tenkinti policijos pareigūno prašymą dėl kompensacijos už tarnybinę uniformą, parengia paraišką Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centrui. Pagal Taisyklių 6 p., tvirtinant ateinančių metų biudžetą, įvertinus viešosios policijos aprūpinimą tarnybine uniforma bei apskaičiuotą lėšų poreikį piniginėms kompensacijoms mokėti, iš asignavimų tarnybinei uniformai įsigyti numatomos lėšos piniginėms kompensacijoms mokėti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų atitikę Taisyklių 3 p. nurodytas sąlygas, taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjai pateikė Klaipėdos miesto VPK prašymą išmokėti kompensaciją. Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas neteikė Lietuvos policijos logistikos centrui paraiškų dėl piniginės kompensacijos už tarnybines uniformas. Pažymėtina, kad net jei pareiškėjai ir būtų nustatyta tvarka pateikę prašymą išmokėti kompensaciją, Policijos departamentas pagal galiojusius teisės aktus neturėjo pareigos sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Vidaus reikalų ministras 1999-12-22 įsakymu Nr. 690 pavedė spręsti piniginių kompensacijų vietoj uniformos suteikimo mokėjimo klausimus Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių vadovams – vyriausiems asignavimų valdytojams, atsižvelgiant į turimas tiems reikalams skirtas lėšas, bet neviršijant Nutarimu nustatytos uniformos vertės normos, t. y. iki 80 procentų uniformos vertės. Šiuo įsakymu Policijos departamentas nebuvo įpareigotas mokėti piniginę kompensaciją. Šiuos klausimus Policijos departamentas turėjo pareigą spręsti, atsižvelgdamas į turimas tiems reikalams skirtas lėšas, t. y. Policijos departamentas visų pirma turėjo atsižvelgti į turimas lėšas, skirtas piniginėms kompensacijoms mokėti, ir tik šioms lėšoms esant, galėjo spręsti apie piniginės kompensacijos mokėjimo sąlygas, tvarką ir dydį.
Pareiškėjai prašo išmokėti piniginę kompensaciją už 1998–2007 m. neišduotą uniformą ir paaiškino, kad tai yra patirtos žalos atlyginimas. Pareiškėjų paaiškinimas nepagrįstas, nes Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 d. nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjai neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.