- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-17
- Bylos Nr.
- 1-2298-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22784-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- V. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jekaterinos Abbakumovos pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
V. T. (V. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areštas; atlikęs bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. T. 2019 m. gegužės 31 d. apie 21.25 val. prie pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,88 promilių neblaivumas), kaire ranka apglėbęs nukentėjusiajam V. Š. kaklą ir jį spausdamas, per prievartą tempė nukentėjusįjį V. Š. Šiam ištrūkus iš V. T., jis pagriebė nukentėjusįjį už drabužių, po to abu nukrito ant žemės, taip jis nukentėjusiajam V. Š. padarė poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaklo kairėje pusėje, odos nubrozdinimus dešinėje rankoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
V. T. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
V. T., 2019 m. birželio 6 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis pažįsta V. Š. Jie dirba vienoje darbovietėje (duomenys neskelbtini), tačiau dirba ne vienoje vietoje. 2019 m. gegužės 31 d. bendradarbiai buvo kavinėje, šalia darbovietės. Išėjus iš kavinės, būnant lauke tarp jo ir V. Š. kilo žodinis konfliktas, tiksliai nepamena dėl ko. Prisimena, kad jam nepatiko V. Š. elgesys kavinėje. Žodinio konflikto metu jis galėjo V. Š. smaugti, tačiau nepamena, ar V. Š. tempė apie 20 metrų. Neįsivaizduoja, ar jis tai galėtų padaryti, t. y. tempti V. Š., tuo labiau kad buvo girtas. Jis prisimena, kad sudaužė autoserviso reklaminę iškabą. Jis metė į reklaminę iškabą savo automobilio raktus iš pykčio, galvojo, kad V. Š. slėpėsi nuo jo servise, todėl taip ir pasielgė. Mesdamas raktus, jis išreiškė savo nepasitenkinimą, pyktį. Jis sudaužė iškabą, tačiau serviso direktorius jam pretenzijų neturi. Šalia autoserviso stovėjo automobilis BMW, priklausantis bendradarbiui D., pavardės nežino. Jis, būdamas girtas, supykęs savo mobiliojo ryšio telefoną metė į D. automobilį, padarydamas įlenkimą. Su D. dėl automobilio apgadinimo atsiskaitė, D. jam pretenzijų neturi. Nepamena, kaip viskas nuosekliai buvo, nes buvo girtas. Dėl įvykio apgailestauja (b. l. 48).
V. T., 2019 m. birželio 11 d. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai. Jis, būdamas girtas, konfliktavo su V. Š. Dėl ko kilo konfliktas, nepamena. Pripažįsta, kad jis padarė pranešime apie įtarimą nurodytus veiksmus, jei taip nurodė V. Š., jis juo tiki. Pripažįsta, kad griebė V. Š. už kaklo ir vedė jį per prievartą. Visų aplinkybių nepamena, nes buvo girtas. Dėl įvykio labai apgailestauja (b. l. 53).
Nukentėjusysis V. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. apie 17.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nežino, jie su bendradarbiais šventė bendradarbio gimtadienį. Šalia, (duomenys neskelbtini), yra jo darbovietės pastatas. Apie 21 val. šventė baigėsi. Jie su bendradarbiais S. ir V., nuėjo į darbovietę susidėti daiktų. V. duomenų nežino. Jis kavinėje pamatė, kad ant stalo liko V. automobilio Volvo raktai. Jis paėmė raktus ir padėjo juos darbovietėje ant stalo. Išėjęs iš darbovietės pastato, stovėjo vienas, o kiti buvo darbovietėje. Apie 21.25 val. lauke prie jo priėjo bendradarbis V., kuris pradėjo su juo konfliktuoti dėl raktų. Konflikto metu V. paėmė už kaklo ir su alkūne stipriai užspaudė, buvo sunku kvėpuoti, jautė fizinį skausmą. V. pradėjo tempti ir patempė apie 20 metrų, tačiau jis ištrūko iš V. gniaužtų. Kai V. jį tempė, nuplėšė jo sidabrinę grandinėlę. Nors grandinėlė buvo apgadinta, tačiau ją sutvarkys, turtinė žala jam nepadaryta. Prie jų pribėgo šalia esančio autoserviso savininkas A. N. (A. N.), kuris pasakė, kad išgirdo triukšmą ir atbėgo į pagalbą. V. nuėjo į darbovietę. Jis paskambinęs iškvietė pagalbą. Laukdami lauke policijos pareigūnų, V. išėjo iš darbovietės ir pradėjo daužyti reklamos stendą ir sudaužė jo stiklą. Šalia reklamos stendo stovėjo automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso V. M. Ar automobilis buvo apgadintas, jis nematė. Matė tik kaip V. daužė reklamos vitriną. Tada privažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė bendradarbį V. (b. l. 19–20).
Šalies argumentai
V. Š. 2019 m. gegužės 31 d. pranešime ir 2019 m. birželio 1 d. protokole–pareiškime nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (b. l. 3–4).
Liudytojas V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. 2019 m. gegužės 31 d. kavinėje šalia darbovietės, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo švenčiamas vieno darbuotojo gimtadienis. Jis išvažiavo namo apie 20 valandą, savo automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko prie serviso. 2019 m. birželio 1 d. jis, atvažiavęs į darbą, pamatė sudaužytą iškabą su užrašu (duomenys neskelbtini). Buvo sudaužytas šviečiantis reklaminės iškabos stiklas iš vienos pusės, iškritusi stiklo dalis. Bendrovė dėl sudaužytos iškabos pareiškimo nerašys, kadangi iškaba labai sena ir ji materialinės vertės neturi. Jis, priėjęs prie savo automobilio Citroen, pamatė įlenktą dešinės pusės priekinį sparną. Įlenkimas nedidelis, dėl to pretenzijų V. T. neturi. V. T. taip pat buvo atvykęs šeštadienį į darbą ir prisipažino, kad jis sudaužė iškabą ir apgadino jo automobilį. 2019 m. birželio 3 d. jis iš kitų darbuotojų sužinojo, kad V. T. dar apgadino automobilį BMW, priklausantį D. G. Jis bendravo su D. G. ir žino, kad V. T. jo automobilį sutaisė ir D. G. pretenzijų dėl automobilio apgadinimo neturi (b. l. 28).
2019 m. birželio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–17).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. birželio 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 1808/2019(01) (toliau – specialisto išvada Nr. G 1808/2019(01)) nustatyta, kad V. Š. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaklo kairėje pusėje, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais) prieš 1–3 paras iki apžiūros. Jie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 26).
2019 m. birželio 9 d. apžiūros protokole aprašyta vaizdo įrašų apžiūra. Juose užfiksuoti V. T. neteisėti veiksmai prieš V. Š. (b. l. 31–35).
Alkotesterio „Alcotest 6810“ kvitas patvirtina, kad V. T. 2019 m. gegužės 31 d. 22.59 val. buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas (b. l. 54).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antrosios kuopos Penktojo būrio vyriausiojo patrulio O. K. (O. K.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 31 d. 21.40 val. dirbdamas su T. K. gavo pranešimą dėl galimai neblaivaus jaunuolio, kuris kabinėjosi prie praeivių, spardė automobilius. Atvykus į įvykio vietą, pranešėjas V. Š. ir liudytojas A. N. nurodė girtą vyrą. Pareikalavus jo sustoti, vyras atsisuko, bet ėjo toliau, todėl jis buvo sulaikytas. Vyras nebendravo, neatsakinėjo į klausimus, buvo agresyvus. Bendraujant su pranešėju ir liudytoju, jie paaiškino, kad sulaikytas vyras buvo V. T., kuris užpuolė pranešėją ir jį tempė apie 20 metrų, be to, nuplėšė grandinėlę. Vėliau V. T. sudaužė šviečiančią iškabą prie serviso. Bendraujant su pranešėju ir liudytoju, V. T., kuris buvo tarnybiniame automobilyje, šaukė, daužė galvą į automobilio duris ir stiklą, nereagavo į raginimus nusiraminti (b. l. 68).
Pagal BIRT ataskaitų žiūryklę, užfiksuota informacija, kad galimai neblaivus jaunuolis kabinėjasi prie praeivių, spardo automobilius (b. l. 72).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. T. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą V. Š.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nors detaliai neprisiminė visų nusikalstamos veikų padarymo aplinkybių, tačiau visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, tai, kad V. T. panaudojo fizinį smurtą prieš V. Š., patvirtina šio nukentėjusiojo detalūs parodymai, kad kaltinamasis buvo paėmęs jį už kaklo ir spaudė, per prievartą tempė, po to abu nugriuvo. Byloje apžiūrėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotas V. T. smurtinis elgesys prieš V. Š. Kaltinamojo agresyvumą netiesiogiai įrodo liudytojo V. M. parodymai ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno O. K. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija. Kiti byloje surinkti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys – papildo anksčiau aptartų įrodymų visumą. Remiantis specialisto išvada Nr. G 721/2018(01), V. Š. buvo padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaklo kairėje pusėje, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šio įrodymo objektyvumu.
Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. T. savo veiksmais nežymiai sutrikdė V. Š. sveikatą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, ir jų norėjo. Taigi V. T. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. T. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme (b. l. 73–75).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. T. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. T. gana intensyviai panaudojo smurtą prieš kitą asmenį, taip sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas pastebi, kad V. T. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo teistas už nesunkių nusikaltimų padarymą, t. y. buvo recidyvistas, kaip tai nustato BK 27 straipsnio 1 dalis. BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai veiką padarė recidyvistas. Kita vertus, prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nenurodė tokios atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl teismas savo iniciatyva nenustato BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes tai nepagrįstai pasunkintų V. T. teisinę padėtį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamais anksčiau teistas, bausmes atlikęs (b. l. 63–66), baustas administracine tvarka (b. l. 61–62), dirba (b. l. 59). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. T. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies ir sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Prokurorės pareiškime pasiūlytos bausmės mažinti nėra pagrindo, bausmė optimali ir tinkama, be to, kaltinamasis sutiko su šia bausme.
V. T. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
V. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. T. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 31 d. 21.50 val. iki 2019 m. birželio 1 d. 12.07 val. (viena diena) (b. l. 36, 44). Šis laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. T. (V. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti V. T. bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. T. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 31 d. 21.50 val. iki 2019 m. birželio 1 d. 12.07 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.