Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant kaltinamiesiems M. S., M. F. (M. F.), kaltinamųjų gynėjams advokatams Vaidotei Radvilavičienei, Jurijui Surininui (Jurij Surinin),

nedalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. K., civilinio ieškovo- Vilniaus teritorinės liginių kasos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. F., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) romas, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. F. 2016 m. kovo 26 d. laikotarpyje nuo 11.00 iki 12.00 val., likęs laukti S. K. pastarajam priklausančiame 2 600 eurų vertės automobilyje ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radęs paliktus šio automobilio užvedimo raktelius bei jais pasinaudodamas, užvedė šį automobilį, stovėjusį automobilių stovėjimo aikštelėje šalia parduotuvės ,,Maxima“, esančios Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, bei šiuo automobiliu išvažiavo.

M. S. 2016 m. kovo 26 d. laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 14.45 val., turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą- S. K. priklausantį auksinį žiedą, pasiūlė pastarajam parodyti automobilį bei užėjus į nuošalią vietą jis sudavė S. K. vieną smūgį ranka į galvą. S. K. po smūgio pargriuvus ant žemės, jis iš S. K. pagrobė pastarajam priklausantį 400 eurų vertės auksinį žiedą.

Teisiamojo posėdžio metu M. F. parodė, kad jam pareikšto kaltinimo esmę jis supranta, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2016 m. pavasarį, tikslios datos jis neprisimena, jis kartu su Sauliumi bare gėrė alkoholinius gėrimus. Pritrūkus alkoholinių gėrimų Saulius pasiūlė pastarajam priklausančiu automobiliu važiuoti į parduotuvę, nes bare alkoholis brangus. Apie 11 valandą dienos jis kartu su Vladimiru ir Sauliumi pastarajam priklausančiu automobiliu atvažiavo prie parduotuvės. Saulius išlipdamas iš automobilio pasiėmė raktus, o jis liko laukti automobilyje. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Daiktadėžėje radęs atsarginį automobilio raktą jis pagalvojo, kad raktas gali tikti. Rastu raktu jis užvedė automobilį ir išvažiavo. Jis išvažiavo su Vladimiru, automobilį vairavo jis. Pasivažinėjęs po Vilniaus miestą jis minėtą automobilį paliko prie parduotuvės „Maxima“. Jis nežino, kodėl taip pasielgė. Jis gailisi dėl šio poelgio, nori atlyginti žalą. Prieš šį nusikaltimą jis kartu su mama, nepilnamečiu broliu ir sese gyveno trijų kambarių bute, tuo metu jis nesimokė, nes nerūpėjo. Šiuo metu jis pradėjo mokytis, eis į dešimtą klasę. Išėjęs į laisvę jis planuoja pradėti dirbti, sumokėti žalą ir eiti mokytis į vakarinę mokyklą. Sesers vyras pažadėjo jį priimti į darbą statybose. Būdamas įkalinimo įstaigoje jis dirba ūkio skyriuje, kur gauna septyniasdešimt eurų. Jo tėtis Rusijoje, jis be tėčio augo nuo vaikystės.

Teisiamojo posėdžio metu M. F., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu M. F. parodė, kad 2016 m. kovo 26 d. apie 09.00 val. jis vienas atvažiavo į kazino, esantį Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, kur pažaidė automatais, o po to nuėjo į šalia esantį visą parą dirbantį barą, kur jis sutiko su pažįstamu V., kurio duomenų jis nežino. Jis prisėdo prie Vovkos, šalia sėdėjo jam nepažįstamas vyriškis, kuris kartu su V. gėrė alkoholinius gėrimus. Jis kartu su V. ir minėtu vyru alkoholinių gėrimų negėrė. V. ir minėtas vyriškis buvo girti. Jis buvo blaivus, todėl minėtas jam nepažįstamas vyriškis jo paprašė nuvežti į parduotuvę ,,Maximą“ nusipirkti butelį. Jis sutiko, vyriškis jam davė automobilio raktelius ir jie nuėjo prie automobilio „Ford Focus“, stovėjusio šalia baro. Jis atrakino automobilį ir atsisėdo už vairo, šalia ant keleivio sėdynės atsisėdo V., o automobilio savininkas atsisėdo už vairuotojo ant galinės automobilio sėdynės. Jie nuvažiavo į artimiausią parduotuvę ,,Maxima“, esančią Tuskulėnų g. 66, Vilniuje. Jis sustojo aikštelėje netoli įėjimo į parduotuvę. Nepažįstamas vyriškis pasakė einantis į parduotuvę ir tuoj sugrįšiantis. Jis pasakė lauksiąs šalia esančioje degalinėje, nes automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo vietų. V. į parduotuvę nėjo. Prie parduotuvės jie atvažiavo apie 11.00 val. Degalinėje jis su V. stovėjo ir laukė vyriškio. Kažkur po 5 minučių V. pasakė, kad „davai nuvarom mašiną ir ja pasivažinėjam“. Jis sutiko pavogti automobilį ir šiuo pasivažinėti. Jis užvedė automobilį, po ko už automobilio vairo atsisėdo V., kadangi jis bijojo vairuoti automobilį, nes sėdėdamas už vairo yra labai žemas ir taip policijai sukeltų įtarimą. Jis atsisėdo šalia ant priekinės keleivio sėdynės. Tada jie nuvažiavo prie Sostinės turgaus į kebabinę, kur nusipirko kebabų, ir toliau važinėjo po Vilnių. Dviese jie važinėjo po visą Vilnių kažkur iki 19-20 valandos. Bevažinėjant po Vilnių prie prekybos centro ,,BIG“ jis sėdo už pavogto automobilio vairo. Apie 19-20 valandą važiuodamas Tuskulėnų gatve jis sustojo ir išleido V., nes šis paprašė ten išleisti, o pats nuvažiavo į Naująją Vilnią namo. Jis iš karto nuvažiavo prie S. B. gatvėje esančios parduotuvės ,,Maxima“, už kurios pastatė pavogtą automobilį. Prie savo namų jis nevažiavo, nes nenorėjo, kad automobilį pamatytų motina. Automobilį jis užrakino, raktus įsidėjo į kišenę ir autobusu nuvažiavo namo. Grįžęs namo jis paėmė šunį ir išėjo su šiuo pasivaikščioti. Vaikščiodamas minėto automobilio raktus jis išmetė į Vilnelės upelį. Automobiliu jie važinėjo labai greitai ir pastarojo netausodami, bevažinėjant pradėjo pypsėti kažkoks garsinis signalas, prietaisų skydelyje užsidegė ir degė geltonos spalvos, kaip jis suprato, variklio gedimą signalizuojanti lemputė, tačiau automobilis ir toliau važiavo (T. 3, b. l. 29-31, 36-37).

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. F. patvirtino apklausų metu duotus parodymus (T. 3, b. l. 38-44).

Ikiteisminio tyrimo metu S. K. parodė, kad 2016 m. kovo 26 d. naktį jis susipyko su savo žmona ir jam priklausančiu automobiliu ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo gerti į barą, esantį Kalvarijų g. 59A, Vilniuje. Jis gėrė tiek bare, tiek automobilyje su daug nepažįstamų asmenų, nes automobilyje jis turėjo daug alkoholinių gėrimų, todėl dažnai vaikščiojo tiek į barą, tiek į automobilį. Automobilį jis visada užrakindavo signalizacijos pulteliu, raktus įsidėdavo į kišenę, kelis kartus raktus įsidėjo į kojinę. Kartu su juo buvę asmenys matė, kaip jis rakina automobilį ir kur jis pasideda raktus. 2016 m. kovo 26 d. apie 03.30 val. jo automobilis stovėjo stovėjimo aikštelėje priešais barą. Po kurio laiko, jau švintant, jis pastebėjo, kad nėra jo automobilio. Automobilis buvo pavogtas, nes jis niekam neleido važiuoti ir automobilio raktų niekam nedavė. Pavogto automobilio vertė 2 600 eurų. Ar tą dieną jis kartu su dviem vyriškiais važiavo į parduotuvę ,,Maxima“, esančią Tuskulėnų gatvėje, jis neatsimena. Kadangi jis buvo girtas, gal jis ir galėjo ko nors paprašyti nuvežti namo, tačiau ar prašė, jis neatsimena. Taip pat jis galėjo duoti ir automobilio raktus asmeniui, kurio prašė, kad parvežtų jį namo. Vieni automobilio raktai buvo pas jį, o kiti gulėjo automobilio viduje esančioje daiktadėžėje. Kai automobilis buvo surastas ir grąžintas, raktų daiktadežėje jau nebuvo. Raktai, kurie buvo pas jį, taip pat dingo, tačiau jis nežino, ar jis pats raktus kažkam atidavė, ar pametė. Automobilis jam buvo grąžintas visiškai sugadintas: automobilis neremontuojamas, kadangi buvo perkaitintas variklis. Automobilį jis pardavė į metalo laužą (T. 1, b. l. 33-39, 47-49, 63-64).

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad tikslios datos jis neprisimena, jis buvo atėjęs į Kalvarijų gatvėje esantį barą, kur kartu su nepažįstamu vyriškiu gėrė alkoholinius gėrimus. Tą dieną jis vienas atėjo į barą, kur pamatė prie stalo sėdintį vyriškį, kurį matė pirmą kartą. Vyriškis buvo stipriai išgėręs. Jis tiesiog prisėdo prie stalo ir kartu su tuo vyriškiu gėrė alkoholinius gėrimus. Begeriant prie jų atėjo M., kurio pavardės jis nežino, prisėdo prie jų stalo, tačiau kartu negėrė. Apie 11-12 val. minėtas vyriškis nusprendė važiuoti į namus, tačiau kadangi buvo girtas ir nelabai galėjo vairuoti, M. pasisiūlė minėtą vyriškį nuvežti į namus. Vyriškis sutiko ir jis, minėtas vyriškis ir M. nuėjo prie to vyriškio automobilio ,,Ford“. Priėjus prie automobilio vyriškis M. padavė automobilio raktus. M. atsisėdo už vairo, vyriškis- ant priekinės keleivio sėdynės, o jis atsisėdo ant galinės sėdynės. Automobilyje vyriškis dar pasiūlė nusipirkti butelį degtinės ir kartu išgerti. Jis sutiko ir jie nuvažiavo prie artimiausios parduotuvės ,,Maxima“, esančios šalia turgaus Rinktinės gatvėje, tačiau kadangi ten alkoholinių gėrimų nebuvo, jie nusprendė važiuoti į kitą parduotuvę ,,Maxima“, esančią Tuskulėnų gatvėje. Automobilį visą laiką vairavo M.. Atvažiavus prie parduotuvės ,,Maxima“ M. sustojo prie degalinės. Į parduotuvę nuėjo jis ir minėtas vyriškis, o M. liko laukti automobilyje. Automobilio savininkas paėmė automobilio užvedimo raktelius, kad M. niekur neišvažiuotų. Parduotuvėje minėtas vyriškis nupirko butelį degtinės. Jiems išėjus iš parduotuvės automobilio jau nebuvo. Tada tas vyriškis pasakė, kad automobilio daiktadėžėje buvo dar vieni automobilio užvedimo rakteliai. Jis kartu su vyriškiu pėsti atėjo atgal prie to pačio baro, esančio šalia Kalvarijų turgaus. Jis su minėtu vyriškiu daugiau negėrė, minėtas vyriškis buvo visiškai girtas, nesiorientavo aplinkoje, todėl jis minėtą vyrą paliko šalia baro laiptų. Kodėl M. išvažiavo su to vyriškio automobiliu, jis nežino. Kas vyko toliau šalia baro, jis taip pat nežino. Tuo metu vyriškis dar sumuštas nebuvo, ar minėtas vyras su savimi turėjo telefonus, jis nepastebėjo, tačiau minėtas vyras turėjo pinigų, nes pirko alkoholį, bet pinigai nebuvo piniginėje, jie gulėjo tiesiog kišenėje. Kodėl M. teigia, kad jis kartu pavogė automobilį, jis nežino. Jis M. vogti automobilio ir su pastaruoju važinėtis nesiūlė. Jis automobilio ,,Ford“ nevogė, su šiuo automobiliu išvažiavo M.. Po kelių dienų jis susitiko su M. ir paklausė, kur šis paliko automobilį ,,Ford“. M. pasakė, kad kažkur Pilaitėje (T. 1, b. l. 173-174).

Ikiteisminio tyrimo metu I. D. parodė, kad 2016 metų pavasarį, tikslaus laiko ji neatsimena, atrodo buvo šeštadienis, apie 11 val. ji ėjo gatve palei barą link Kalvarijų turgaus, turėjo susitikti su L. K.. Prie baro, esančio šalia kazino, ji sutiko V. S.. Iš pokalbio su juo ji suprato, kad jis bare buvo visą naktį ir ten gėrė alkoholinius gėrimus. V. S. buvo neblaivus, tai buvo matyti pagal jo kalbą. V. S. tuo metu buvo vienas. Šalia buvo vienas labai girtas vyriškis, kuris pastoviai griuvinėjo, tai sėdosi, tai stojosi. Tas vyriškis apie tai, kad dingo jo automobilis, nieko nesakė. V. S. kažką minėjo, jog ryte jis kartu su Miroslavu važiavo kažkokiu automobiliu į parduotuvę, tačiau kad automobilis dingo, ji nesuprato. V. S. girtas kalbėjo visokias nesąmones ir ji į jo pokalbį nelabai kreipė dėmesio. Ar ant to girto vyriškio buvo sumušimo žymės, ji nežino, nepastebėjo. Pokalbio metu V. S. pasiūlė nueiti iki parduotuvės ,,Maxima“, esančios Tuskulėnų g. 66, Vilniuje. Dėl ko jam ten reikėjo, V. S. nesakė. Parduotuvėje V. S. nusipirko alkoholinių gėrimų, o išėjęs iš parduotuvės pasakė, kad jam reikia nueiti į degalinę ir ten pažiūrėti kameras bei surasti kažkokį automobilį. Prieš užeidamas į degalinę V. S. vaikščiojo po automobilių stovėjimo aikštelę prie degalinės ir, kaip ji suprato, ten ieškojo kažkokio automobilio (T. 1., b. l. 75-76).

2016 m. kovo 31 d. buvo apžiūrėtas automobilis ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis prie pastato, esančio Priekalo g. 9, Vilniuje. Apžiūros metu paimti nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti galintys turėti reikšmės objektai (T. 1, b. l. 96-107).

Specialistas, ištyręs pateiktą tirti bulvių traškučių pakelį, paimtą 2016 m. kovo 31 d. automobilio ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, rado vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su M. F. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. F. lokusų genotipui, tai yra atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000008 proc. Specialistas, ištyręs pateiktą tirti atsuktuvą bei reples, paimtus 2016 m. kovo 31 d. automobilio ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, rado ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su M. F. genotipu ( T. 1, b. l. 117-120).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad M. F. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jo paties, S. K., V. S., I. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, M. F. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvada- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad M. F. 2016 m. kovo 26 d. laikotarpyje nuo 11.00 iki 12.00 val., likęs laukti S. K. pastarajam priklausančiame 2 600 eurų vertės automobilyje ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radęs paliktus šio automobilio užvedimo raktelius bei jais pasinaudodamas, užvedė šį automobilį, stovėjusį automobilių stovėjimo aikštelėje šalia parduotuvės ,,Maxima“, esančios Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, bei šiuo automobiliu išvažiavo.

Teisiamojo posėdžio metu M. S. parodė, kad jam pareikšto kaltinimo esmę jis supranta, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2016 m. kovo 26 d. su pusbroliu A. S. jis ėjo pasivaikščioti ir sutiko neblaivų vyriškį, kuris jų paklausė, ar jie gali padėti rasti minėto vyriškio automobilį. Jie nežinojo, kur minėto vyro automobilis, tačiau ant minėto vyriškio rankos pirštų pamatęs žiedą, jis sugalvojo žiedą pavogti. Jie nusivedė minėtą vyrą už Fino gatvės, kur jis minėtam vyrui kumščiu sudavė į galvą, po ko minėtam vyrui nugriuvus jis paėmė iš pastarojo žiedą. Jis nežino, ar minėtas vyras turėjo pinigų. Žiedą jis pardavė lombarde kažkur stotyje. Jis gailisi dėl šio savo poelgio.

Teisiamojo posėdžio metu M. S., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu M. S. pirminės apklausos metu parodė, kad 2016 metais, tikslios datos jis neprisimena, buvo Šventos Velykos, apie 16.00 val. kartu su pusbroliu A. jis nuėjo į kioską, esantį Kalvarijų gatvėje. Šalia šio kiosko yra kazino ir barai. Jie buvo blaivūs, alkoholio nevartojo. Beeidami į kioską jie pamatė girtą vyriškį. A. jam pasakė, kad dieną prieš tai iš šio vyriškio M., kurio pavardės jis nežino, pavogė automobilį. Išėję iš parduotuvės jie sutiko tą patį vyriškį. Vyriškis buvo labai girtas, svirduliavo, nerišliai kalbėjo. Minėtas vyras priėjo prie jų ir paprašė padėti surasti automobilį, pasakęs, kad vakar pavogė jo- minėto vyro automobilį ir mobilaus ryšio telefonus ir kad jei jie padės surasti automobilį, jis- minėtas vyras už tai jiems duos 300 eurų. Jis su A. sutiko padėti ir užsidirbti pinigų. Jie ėjo už parduotuvės, į kiemus, užėjo į Fino gatvę. Kur eiti ir ieškoti automobilio, rodė minėtas vyriškis. Automobilio jie ieškojo apie valandą. Jiems bevaikščiojant ant minėto vyriškio rankos jis pamatė auksinį žiedą. Tada jam kilo mintis tą žiedą iš vyriškio atimti. Jie buvo prie garažų Fino gatvėje, Vilniuje, ir jis nieko nesakydamas trenkė minėtam vyriškiui alkūne per galvą. Nuo suduoto smūgio vyriškis nugriuvo ant žemės. Jis ir A. priėjo prie vyriškio ir jis nieko nesakydamas nuo minėto gulinčio vyriškio rankos nuėmė auksinį žiedą. A. priėjo ir kelis kartus nestipriai spyrė vyriškiui su koja. Vyriškis gulėjo ant žemės, nieko nesakė ir nesipriešino. Jis paėmė tik auksinį žiedą, A. nepaėmė nieko. Jie iš karto pabėgo ir nuvažiavo į Vilniaus stotį, kur jis užėjo į ten esantį lombardą ir pasiūlė nupirkti žiedą, tačiau lombardo darbuotojas atsisakė pirkti žiedą. Tuomet jis išėjo į gatvę, priėjo prie nepažįstamo vyriškio ir pastarajam pasiūlė pirkti žiedą. Vyriškis pasakė, kad pirks žiedą už 80 eurų. Jis sutiko ir pardavė žiedą už 80 eurų. Iš vyro jis pagrobė tik auksinį žiedą, mobiliojo ryšio telefonų ir 50 eurų jis neėmė ir kur tie daiktai galėjo dingti jis nežino (T. 2, b. l. 130-131, 138, 144).

Parodymų patikrinimo vietoje metu M. S. patvirtino apklausų metu duotus parodymus (T. 2, b. l. 149-157).

Ikiteisminio tyrimo metu S. K. parodė, kad pavogus jo automobilį pastarojo jis pradėjo ieškoti. Prie jo priėjo du jaunuoliai, kurie pasakė, jog žino ir gali parodyti, kur yra automobilis. Vienas jaunuolis buvo čigoniškos išvaizdos, apie 15 metų amžiaus, o kitas šviesus, apie 15-16 metų amžiaus. Šių jaunuolių požymių jis neatsimena, tačiau jeigu pamatytų, galėtų juos atpažinti. Jie nuėjo kažkur už Kalvarijų gatvės, tikslios vietos jis neatsimena, kur jis staiga pajuto smūgį kietu daiktu į galvą. Nuo suduoto smūgio jis nugriuvo ant žemės. Pargriuvęs ant žemės jis pajuto dar kelis (apie keturis) smūgius kojomis į galvos sritį. Jis bandė užsidengti veidą, atsikelti, tačiau jam nepavyko, nes buvo girtas. Gulėdamas ant žemės jis pajuto, kad vienas iš minėtų jaunuolių jam numovė auksinį žiedą. Dėl savo girtumo jis pasipriešinti nebegalėjo. Kas vyko po to, jis neatsimena. Jis atgavo sąmonę jau švintant, pastebėjo, kad kišenėse nėra dviejų mobiliojo ryšio telefonų ,,Samsung“, piniginėje jis pasigedo 50 eurų, nuo rankos buvo numautas auksinis vestuvinis žiedas, kurio vertė 400 eurų. Kadangi įvykio metu jis buvo stipriai išgėręs, daugiau įvykio aplinkybių jis nepamena. Aplinkybių dėl telefono dingimo jis taip pat nelabai gali paaiškinti, nes neatsimena. Nelabai tikėtina, tačiau jis galėjo pats atiduoti telefoną kam nors paskambinti ir po to telefonas jam nebuvo grąžintas. Dėl pinigų dingimo iš piniginės aplinkybių jis taip pat nelabai atsimena, tačiau nori papildyti, kad iš piniginės dingo tik pinigai, kiti daiktai, buvę piniginėje, ir pati piniginė nedingo. Pinigus jis pats galėjo išleisti nakties metu būdamas bare (T. 1, b. l. 33, 47-49, 63-64).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu S. K. atpažino A. S. ir M. S. kaip asmenis, apie kuriuos jis davė parodymus apklausų metu (T. 1, b. l. 53-55, 63-64).

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad tikslios datos jis neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2016 m. kovo 26 d., apie 16.00 val. jis kartu su pusbroliu Modestu atėjo į Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, esančią parduotuvę, prie lošimo automatų, kur pamatė ten stovintį girtą nepažįstamą vyriškį. Jie buvo dviese, alkoholio nevartojo, buvo blaivūs. Minėtas vyriškis priėjo prie jų ir paprašė padėti surasti minėto vyro automobilį. Vyriškis buvo vienas, svirduliavo į šonus ir kalbėjo labai nerišliai. Minėtas vyras pasakė, kad jei jie padės surasti automobilį, už tai jie gaus pinigų, lygtai 100 eurų. Jis su Modestu sutiko. Modestas dar pasakė, kad pas tą vyriškį yra auksinis žiedas. Jie ėjo priekyje, tas vyriškis ėjo iš paskos. Kur eiti ir ieškoti automobilio, rodė jie. Automobilio jie ieškojo apie valandą, nei jis, nei Modestas nežinojo, kur gali būti to vyriškio automobilis. Jie nuėjo link Fino gatvėje esančių garažų į nuošalią vietą. Atėjus prie garažų Modestas alkūne sudavė tam vyriškiui į galvą, vyriškis nugriuvo ant žemės. Modestas pasakė ,,imam žiedą“, po ko jis priėjo prie vyriškio ir pastarajam spyrė koja. Vyriškis nesipriešino, gulėjo ant žemės. Tada Modestas nuo vyro piršto numovė žiedą ir jie pabėgo. Vyriškis bandė atsikelti, atrodo, kad nuėjo į kitą pusę. Jis su Modestu nuvažiavo į Vilniaus stotį, kur Modestas nuėjo į lombardą, nes norėjo parduoti žiedą. Jis į lombardą nėjo. Išėjęs iš lombardo Modestas pasakė, kad už žiedą gavo apie 78 eurus. Tuos pinigus jie pasidalino ir išleido savo reikmėms (T. 2, b. l. 31-32, 37).

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad 2016 m. kovo 25 d. apie 23.00 val. jis vienas atėjo į kazino, esantį Kalvarijų gatvėje, Vilniuje, kur susipažino su vyriškiu, kurio vardo jis neprisimena. Vyriškis kazino buvo vienas, gėrė degtinę ar brendį. Jie šiek tiek pakalbėjo ir minėtas vyras pasiūlė jam nuvažiuoti į barą, esantį taip pat Kalvarijų gatvėje. Į barą jie važiavo dviese automobiliu ,,Ford“, kurį vairavo minėtas vyriškis. Užėjus į barą minėtas vyriškis pasakė, kad kažkur pametė piniginę ir pasiūlė grįžti į automobilį išgerti vyno. Jie nuėjo į minėto vyro automobilį, iš kurio bagažinės minėtas vyras paėmė 0,7 l talpos butelį vyno, kurį jie gėrė dviese. Po to jis nusprendė eiti namo, nes žinojo, kad toje vietoje dažnai vyksta konfliktai, muštynės ir nenorėjo juose dalyvauti. Pas tą vyriškį tuo metu mobiliojo ryšio telefonų jis nematė, tik ant minėto vyro rankos matė auksinį žiedą. Vyriškis buvo labai girtas. Jis išėjo namo, o minėtas vyriškis liko lauke prie to paties baro. Kitą dieną apie 10.00 val. jis vėl atėjo į tą patį barą, prie kurio lauke jis pamatė tą patį vyriškį, kuris buvo labai girtas. Jis minėto vyro paklausė, kur pastarojo automobilis, vyriškis atsakė, kad kažkur dingo. Sumušimo žymių ant vyro nebuvo matyti, vyras nesakė, kad dingo jo telefonai ir pinigai bei kad jis buvo sumuštas. Vyras rankose laikė piniginę ir lygtai automobilio raktus. Taip pat minėto vyro rankoje buvo mobiliojo ryšio telefonas. Jis sugalvojo paimti iš minėto vyro telefoną, nes vyriškis buvo labai girtas, todėl jis paprašė minėto vyro neva duoti telefoną paskambinti. Vyriškis pats davė telefoną, kurį jis pasiliko. Vyriškis neprašė grąžinti telefono. Šeškinėje telefoną jis gatvėje pardavė nepažįstamam vyriškiui už 15 eurų (T. 1, b. l. 71-73).

Specialistas, ištyręs S. K., ant pastarojo kūno nustatė poodinę kraujosruvą kaktoje, kuri galėjo būti padaryta 2016 m. kovo 26 d. paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, kuris nebūdingas griuvimui ar savigynai (T. 1, b. l. 45).

Teismas pažymi, kad M. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jo paties, S. K., A. S., A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, M. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvada- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad M. S. 2016 m. kovo 26 d. laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 14.45 val., turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą- S. K. priklausantį auksinį žiedą, pasiūlė pastarajam parodyti automobilį bei užėjus į nuošalią vietą jis sudavė S. K. vieną smūgį ranka į galvą. S. K. po smūgio pargriuvus ant žemės, jis iš S. K. pagrobė pastarajam priklausantį 400 eurų vertės auksinį žiedą.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

M. F. pagrobė svetimą S. K. priklausantį turtą- automobilį, taigi M. F. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

M. S. pagrobė svetimą S. K. priklausantį turtą- žiedą panaudodamas fizinį smurtą, taigi M. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

M. F. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Spręsdamas dėl M. F. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. M. F. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. F. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką M. F. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertina ir tai, kad M. F. per paskutinius dvejus metus tris kartus buvo nuteistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą, taip pat vieną kartą buvo nubaustas už administracinio teisės pažeidimo nuosavybei padarymą. Periodinis M. F. traukimas teisinėn atsakomybėn patvirtina jo polinkį nusikalsti. Kita vertus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu M. F. buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri nesutrukdė M. F. daryti naujų nusikaltimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu M. F. buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, tačiau M. F. nesilaikė jam skirtų įpareigojimų, dėl ko laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo panaikintas. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad M. F. skyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai, dėl ko už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. F. skirtina griežčiausios rūšies- laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad sunkios pasekmės dėl M. F. padaryto nusikaltimo nekilo, M. F. charakterizuojamas teigiamai, M. F. šį nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, M. F. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas artimas BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam minimumui: už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. F. skirtina devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, M. F. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. F. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir M. F. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu M. F. skirta subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu M. F. skirtos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- tris mėnesius šiuo nuosprendžiu M. F. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, ir M. F. skirtina subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikta dalis, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu įskaitytas M. F. laikinai sulaikytam išbūtas laikas.

M. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Spręsdamas dėl M. S. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. M. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką M. S. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas įvertina ir tai, kad M. S. per paskutinius dvejus metus septynis kartus buvo nuteistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą (tame tarpe ir už plėšimus), taip pat du kartus buvo nubaustas už administracinių teisės pažeidimų nuosavybei padarymą. Periodinis M. S. traukimas teisinėn atsakomybėn patvirtina jo polinkį nusikalsti. Kita vertus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu M. S. buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant, tačiau M. S. nesilaikė jam skirtų įpareigojimų, dėl ko laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo panaikintas. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad M. S. skyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai, dėl ko už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą M. S. skirtina griežčiausios rūšies- laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad sunkios pasekmės dėl M. S. padaryto nusikaltimo nekilo, M. S. šį nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, M. S. diagnozuojamas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu (T. 2, b. l. 116-119), M. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas artimas BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimumui: už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą M. S. skirtina devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, M. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir M. S. skirtina galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu M. S. skirta ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi subendrinta trijų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu M. S. skirtos ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi subendrintos trijų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- tris mėnesius šiuo nuosprendžiu M. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, ir M. S. skirtina subendrinta trijų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaitytina Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu M. S. skirtos ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi subendrintos bausmės atlikta dalis, taip pat Vilniaus rajono apylinkės teismo balandžio 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi įskaitytas M. S. laikinai sulaikytam išbūtas laikas.

Šio baudžiamojo proceso metu S. K. pareiškė 3 000 eurų dydžio civilinį ieškinį, nurodydamas, kad jam padaryta turtinė žala susideda iš 2 600 eurų dydžio turtinės žalos, kurią jis patyrė dėl M. F. padarytos nusikalstamos veikos, ir 400 eurų dydžio turtinės žalos, kurią jis patyrė dėl M. S. padarytos nusikalstamos veikos (T. 1, b. l. 67). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 73,81 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl M. S. padarytos nusikalstamos veikos (T. 1, b. l. 127-128).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad S. K. dėl M. F. ir M. S. nusikalstamų veikų patyrė turtinės žalos. Visgi pažymėtina, kad, kaip ikiteisminio tyrimo metu parodė pats S. K., M. F. pagrobto automobilio vertė buvo 2 600 eurų; minėtas automobilis vėliau jam buvo grąžintas, tačiau kadangi pastarasis jam buvo grąžintas sugadintas, jis minėtą automobilį pardavė į metalo laužą. S. K. prašo atlyginti visą iš jo pagrobto automobilio vertę- 2 600 eurų, tačiau baudžiamojo proceso metu S. K. nepateikė jokių duomenų apie pinigų sumą, kurią jis gavo pardavęs minėtą automobilį į metalo laužą, dėl ko teismas neturi galimybių tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Minėta, kad teismas negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos, dėl ko S. K. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 73,81 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl M. S. padarytos nusikalstamos veikos teismas jį pripažįsta pagrįstu: M. S. nusikaltimo metu sužalojus S. K., pastarasis buvo gydomas valstybės lėšomis, taigi nusikalstamais M. S. veiksmais Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta 73,81 eurų dydžio turtinė žala, kuri savanoriškai atlyginta nebuvo, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Kardomosios priemonės, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti

Baudžiamojo proceso metu M. F. ir M. S. skirtos kardomosios priemonės- nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (T. 2, b. l. 158-159; T. 3, b. l. 50-51). Kadangi šiuo metu tiek M. F., tiek M. S. yra pilnamečiai, be to, abu jie atlieka laisvės atėmimo bausmę, šios kardomosios priemonės naikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti- du tamponai, peilis, du atsuktuvai, replės, cigaretė, stikliukas, M. F. ir V. S. seilių pavyzdžiai, tuščias 1,5 l talpos plastikinis butelis, tuščias bulvių traškučių pakelis, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (T. 1, b. l. 123-124), kvapų pavyzdžiai, saugomi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre (T. 1, b. l. 108), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 64¹, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 91, 94 straipsniais, 115 straipsnio 1, 2 dalimis, 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 309 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti M. F. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir M. F. skirti galutinę šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu M. F. skirta subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu M. F. skirtos devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- tris mėnesius šiuo nuosprendžiu M. F. skirtos laisvės atėmimo bausmės, ir M. F. skirti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktą dalį, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžiu įskaitytą M. F. laikinai sulaikytam išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Pripažinti M. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- trimis mėnesiais ir M. S. skirti galutinę šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu M. S. skirta ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi subendrinta trijų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu M. S. skirtos ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi subendrintos trijų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- tris mėnesius šiuo nuosprendžiu M. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, ir M. S. skirti subendrintą trijų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaityti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu M. S. skirtos ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi subendrintos bausmės atliktą dalį, taip pat Vilniaus rajono apylinkės teismo balandžio 19 d. nuosprendžiu ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi įskaitytą M. S. laikinai sulaikytam išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Pripažinti S. K. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš M. S. 73,81 eurų.

M. F. ir M. S. skirtas kardomąsias priemones- nepilnamečio atidavimą prižiūrėti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti- du tamponus, peilį, du atsuktuvus, reples, cigaretę, stikliuką, M. F. ir V. S. seilių pavyzdžius, tuščią1,5 l talpos plastikinį butelį, tuščią bulvių traškučių pakelį, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kvapų pavyzdžius, saugomus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.