Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-06-04 · Civilinė byla Nr. 2S-762-265/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
2S-762-265/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
L. G.
Atsakovas
A. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-762-265/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02300-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko P. G., gimusio Duomenys neskelbtini., biologinis tėvas; nustatyti nepilnamečio vaiko P. G. gyvenamąją vietą su mama ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. G., gimusiam 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5, po 278 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą po 200 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. vasario mėnesio įskaitytinai, iš viso 500 Eur, išlaikymui skirtas lėšas pavedant tvarkyti jai uzufrukto teise.

2. 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi byloje paskirta DNR ekspertizė (tyrimas) atsakovo ir ieškovės vaiko giminystės ryšiui nustatyti, ekspertizės išlaidas apmokant iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tam tikslui skirtų valstybės lėšų.

Šalies argumentai

3. 2020 m. sausio 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateikė atskirąjį skundą dėl 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies, kuria nuspręsta dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo. 2020 m. sausio 7 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakyta priimti. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties, nutrauktas.

4. Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. sausio 21 d. gautas ekspertizės aktas su išvada, kad A. Ž. yra P. G. biologinis tėvas su tikimybe 99,999070 proc.

5. Atsakovas 2020 m. sausio 24 d. teismo posėdyje per pertrauką pripažino tėvystę pareiškimu. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo atlikti pakeitimai gimimo įraše – atsakovas įrašytas vaiko tėvu.

6. 2020 m. sausio 24 d. teismo posėdyje po pertraukos ieškovė pateikė gimimo įrašą, atsakovo atstovas pateikė šalių sudarytą taikos sutartį dėl vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

7. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2020 m. vasario 4 d., patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, civilinė byla nutraukta.

8. 2020 m. balandžio 16 d. gautas Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo Tarnyba prašė atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti bei išspręsti klausimą dėl ekspertizės išlaidų (410 Eur) priteisimo, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovei L. G..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi prašymo netenkino – atsisakė priimti papildomą sprendimą.

10. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai buvo išspręsti pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ir pažymėjo, jog duomenys apie Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos patirtas DNR ekspertizės išlaidas į bylą nebuvo pateikti, todėl jų paskirstymo klausimas nebuvo sprendžiamas.

11. Teismo nuomone, reikalavimas dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas kaip savarankiškas reikalavimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

12.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui netaikomas CPK 98 straipsnis ir jame numatytas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikimo terminas.

12.2. Bylos nagrinėjimo metu duomenys apie patirtas ekspertizės išlaidas nebuvo pateikti, kadangi Tarnyba iš esmės nesutiko su įpareigojimu apmokėti ekspertizės išlaidas, nes prašymą pateikti ekspertizę pateikė abi proceso šalys

12.3.. Teismo nutartis pavesti Tarnybai apmokėti tėvystės nustatymo ekspertizės išlaidas, Tarnybos manymu, yra nepagrįsta, kadangi ekspertizė skirta tiek ieškovės, tiek atsakovo prašymu. Tarnyba turi pareigą apmokėti tik dalį (50 procentų) ekspertizės išlaidų.

12.4. Apeliacinis procesas dėl 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies Klaipėdos apygardos teisme buvo pradėtas 2020 m. kovo 26 d., tačiau, nebelikus apeliacijos objekto, apeliacinis procesas buvo nutrauktas. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba tik gavusi Klaipėdos apygardos teismo nutartį sužinojo, kad bylos nagrinėjimas baigtas 2020 m. sausio 27 d. ir liko neišspręstas ekspertizės išlaidų paskirstymo klausimas.

12.5. Pažymėtina, jog iš pradžių vyko procesas dėl tinkamo ekspertizės išlaidų paskirstymo klausimo, t. y. dėl administravimo ir pareigos apmokėti tas ekspertizės išlaidas paskirstymo bylos nagrinėjimo metu, todėl tik pasibaigus bylos nagrinėjimui tapo aiškus bylinėjimosi išlaidų dydis. Dėl šios priežasties Tarnyba neturėjo jokių galimybių pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų anksčiau, t. y. bylos nagrinėjimo metu.

13. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti papildomą procesinį sprendimą.

17. Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių asmenų pareiškimu arba savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tiek dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei, tiek dėl asmens patirtų išlaidų už advokato, teikusio antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo turi būti sprendžiama toje pačioje byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, prašymą atlyginti jas pateikus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau šios CPK nuostatos nėra suderintos su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normomis, pagal kurias patirtų išlaidų dydis nustatomas tik advokatui baigus teikti antrinę teisinę pagalbą, tai reiškia, kad, pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, atitinkamai suinteresuotas asmuo neturi galimybės patirtų išlaidų įrodymus ir prašymą jas atlyginti pateikti nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės. Toks teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą, priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

20. Remiantis CPK 277 straipsnio 2 dalimi prašymas dėl papildomo sprendimo (nutarties) gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis ir jis gali būti atnaujinamas, kaip numatyta CPK 78 straipsnio 1 dalyje.

21. Iš bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bei Tarnybos paaiškinimų nustatyta, kad šioje byloje 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskirta DNR ekspertizė (tyrimas) atsakovo ir ieškovės vaiko giminystės ryšiui nustatyti, ekspertizės išlaidas apmokant iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos tam tikslui skirtų valstybės lėšų. 2020 m. sausio 6 d. Tarnyba pateikė atskirąjį skundą dėl 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties dalies, kuria nuspręsta dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo. 2020 m. sausio 7 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakyta priimti. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartimi, atsižvelgiant, jog įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis ir byla nutraukta, apeliacinis procesas, pradėtas pagal Tarnybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties, nutrauktas. Kaip nurodo Tarnyba, tik gavusi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį ji sužinojo, kad bylos nagrinėjimas baigtas 2020 m. sausio 27 d. ir liko neišspręstas ekspertizės išlaidų paskirstymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės bei tai, kad antrinės teisinės pagalbos apmokėjimo išlaidų atlyginimo procedūra nėra pakankamai aiškiai reglamentuota įstatyme, sudaro pagrindą pripažinti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomą sprendimą bei atnaujinus Tarnybai terminą prašymui dėl papildomo procesinio sprendimo paduoti, skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl Tarnybos prašymo priimti papildomą procesinį sprendimą perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo paduoti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas