Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei, dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, D. Ž., jo atstovei advokatei Dovilei Greblikienei, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovui Vidui Vanagui, išnagrinėjęs asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Dovilės Greblikienės, skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko pavaduotojas R. Ž. 2012 m. vasario 7 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. Ž. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 99³ straipsnio 2 dalyje ir paskyrė 1000 Lt baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad 2011 m. lapkričio 30 d. Vilniuje D. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies, 25 dalies, 12 straipsnio 3 dalies, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, 8 punkto, 132.2 punkto reikalavimus, t. y., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir pagal 2010-12-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prezidento įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtu atsakingu asmeniu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojams formuojamų sąskaitų atitikimą teisės aktų reikalavimams, neužtikrino, kad būtų suformuotos atitinkančios teisės aktuose nustatytus reikalavimus sąskaitos (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi sąskaitos vartotojams suformuotos už ilgesnį nei teisės norminių aktų nuostatų leidžiamą laikotarpį ir neatitinka teisės norminiais aktais patvirtintos sąskaitos formos (sąskaitose pateikta perteklinė informacija, nepadengtų kuro sąnaudų kompensavimą įvardijant kaip „Skola už kurą“, kas yra netikslu ir potencialiai klaidina vartotojus).

Asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, D. Ž. atstovė advokatė Dovilė Greblikienė skunde nurodo, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko pavaduotojo R. Ž. 2012 m. vasario 7 d. nutarimas yra neteisėtas, priimtas pažeidus ATPK numatytas administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo taisykles, nesant D. Ž. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Skunde nurodoma, kad dar 2012-01-03 Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir VEI) masinėse informacijos priemonėse išplatino informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu vykdytą tyrimą, susijusį su 2011 m. lapkričio mėn. šilumos suvartojimo ir sąskaitų padidėjimo Vilniaus mieste analize, tačiau bendrovė nebuvo informuota apie šio tyrimo rezultatus, išvadas ar priimtus sprendimus, nors to reikalauja Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarka. Apie vykdomą tyrimą buvo skelbiama ir VEI interneto tinklalapyje, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ į visus paklausimus dėl vykdomo tyrimo iš VEI gavo tik neigiamus atsakymus apie tai, jog VEI prašomos informacijos nepateiks. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad VEI Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai 2012-01-09 raštu pateikė informaciją apie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pavedimu atliktą 2011 m. lapkričio mėnesio šilumos suvartojimo ir sąskaitų už suvartotą šilumos energiją padidėjimo Vilniaus mieste tyrimą. Šio tyrimo ataskaitos ar išvadų, nors jame keliami analogiški klausimai, kaip ir D. Ž. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei skundžiamame nutarime, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavusi iki šiol. 2012-01-06 VEI pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, nenurodžius jokių šio rašto turinį paaiškinančių aplinkybių bei teisinio pagrindo, įmonės atstovas buvo kviečiamas atvykti į VEI tą pačią dieną 14.30 val. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant atsakydama į šį raštą nurodė, kad jai suteiktas terminas atvykti, susipažinti su byla ir parengti paaiškinimus yra akivaizdžiai neįgyvendinamas, tačiau bendrovės atstovai su VEI suderintu laiku yra pasirengę atvykti į VEI visiems reikalingiems paaiškinimams pateikti. 2012-01-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo VEI raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad įmonės atstovas, atsakingas už 2011 m. lapkričio mėn. šilumos sąskaitų Vilniaus miesto šilumos vartotojams atitikimą teisės aktų reikalavimams, privalo 2012-01-17 atvykti į VEI administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo procedūrai. 2012-01-17 D. Ž. atvykus į VEI buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 99³ straipsnio 2 dalį. Tačiau nei šio protokolo surašymo, nei 2012-02-07 nutarimo priėmimo metu D. Ž. teisė į gynybą, kurios sudėtinės dalys yra teisė susipažinti su bylos medžiaga bei teisė duoti paaiškinimus, buvo pažeista. Pažeidžiant ATPK 272 straipsnio 1 dalies nuostatas, D. Ž. nebuvo suteikta teisė susipažinti su VEI atliktu tyrimu Energetikos ministerijos pavedimu, apie kurį nurodoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Be to, nesuteikta galimybė susipažinti su viešojoje erdvėje VEI skelbiamo tyrimo ar tyrimų duomenimis, nors šių tyrimų klausimai tiesiogiai siejasi su D. Ž. inkriminuojamais pažeidimais. Bylą nagrinėjęs pareigūnas D. Ž. pateiktų 16 lapų rašytinių paaiškinimų visiškai nevertino, tai atsispindi ir skundžiamame nutarime, kadangi jame nėra įvertinta nė viena D. Ž. paaiškinimuose minima aplinkybė. Nutarimą priėmusi institucija neįvykdė ATPK 248 straipsnyje keliamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių, skundžiamą nutarimą priėmė visapusiškai, pilnai ir objektyviai neišnagrinėjusi bylos.

VEI sąskaitų vartotojams suformavimą už tam tikrą laikotarpį ir menamą sąskaitos formų neatitikimą teisės norminiams aktams vertina kaip energijos apskaitos pažeidimą ir klaidingų energijos apskaitos duomenų pateikimą, tačiau toks nepagrįstas D. Ž. veiksmų vertinimas neatitinka VEI kompetencijai nagrinėti priskirtame ATPK 99³ straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų turinio, todėl VEI neturėjo kompetencijos bausti už išvardintus veiksmus.

Sąskaitų vartotojams formavimo ir sąskaitų formos klausimai nėra susiję su energijos apskaitos pažeidimu ar klaidingų energijos apskaitos duomenų pateikimu.

VEI neanalizavo pačios energijos suvartojimo apskaitos klausimo – koks kiekis atitinkamame name buvo suvartotas ir ar jis atitinka apskaitytą kiekį. VEI nutarime analizavo sekantį etapą po energijos apskaitos, t. y. sąskaitos vartotojams išrašymą. Šie du etapai yra skirtingi. ATPK 99³ straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tik už energijos apskaitos etape atliktus neteisėtus veiksmus. VEI neanalizavo, ar sąskaitose UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tikrovę atitinkančius duomenis. VEI vertino tik sąskaitos formą, kas joje galėtų būti papildomai įtraukta, neįtraukta, ar įrašyta perteklinė informacija. Tačiau inkriminuotas ATPK straipsnis numato atsakomybę tik už klaidingų, t. y. tikrovės neatitinkančių duomenų teikimą ir VEI nesuteikia teisės spręsti, kokia sąskaitų forma laikytina gera, ir kokie duomenys yra pertekliniai. Skunde pateikiant nuorodas į Lietuvos Vyriausiojo administracinio praktiką, analizuojama VEI, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencija veikti tik pagal tokius įgalinimus, kurie jai suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir daroma išvada, kad bet kokie VEI veiksmai, nesusiję su ATPK 99³ straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų tyrimu, yra neteisėti. Todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas ir tuo pagrindu, kad yra surašytas netinkamos institucijos.

Skunde akcentuojama, kad skundžiamame nutarime nenurodyta, kokiais veiksmais (neveikimu) pasireiškia D. Ž. inkriminuojamas pažeidimas. Iš nutarime vartojamų abstrakčių frazių ir teiginių galima tik numanyti, kad VEI D. Ž. inkriminuoja du ATPK 99³ straipsnio 2 dalies dispozicijos požymius – energijos apskaitos pažeidimą ir klaidingų energijos apskaitos duomenų pateikimą. Tačiau byloje neįrodyti šio administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, be to, nutarimas surašytas netinkamam subjektui.

Analizuojant inkriminuojamo pažeidimo objektyviuosius požymius, skunde teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinkamai laikėsi energijos apskaitos tvarkos ir pateikė teisingus energijos apskaitos duomenis (dėl atsiskaitymo laikotarpio), bei pateikė vartotojams teisingas (ne klaidingas) teisės aktuose nustatytos formos, teisės aktams neprieštaraujančias sąskaitas. Skunde pateikiama Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297) 8 punkto, Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sąlygų (patvirtintų Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289) 5 straipsnio, Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų (patvirtintų Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260) 5 straipsnio, Civilinio kodekso 6.388 straipsnio analizė ir daroma išvada, kad atsiskaitymo laikotarpis paprastai būna ne ilgesnis kaip vienas mėnuo, tačiau abonentas privalo mokėti už faktiškai per tam tikrą laikotarpį sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis. Tam, kad šilumos tiekėjas galėtų suformuoti vartotojams sąskaitas už atsiskaitomąjį laikotarpį, jis privalo surinkti arba iš vartotojų gauti šilumos suvartojimo duomenis per atitinkamą atsiskaitomąjį laikotarpį. Šiuos duomenis dalis vartotojų deklaruoja patys (tokiu būdu nuskaitoma apie 40 procentų visos Vilniaus mieste suvartotos šilumos energijos), dalies vartotojų suvartojimo duomenis nuskaito UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, dalyvaujant vartotojų atstovams. Priklausomai nuo to, kada yra nuskaitomas šilumos energijos suvartojimas už atsiskaitomąjį laikotarpį, į šį laikotarpį gali patekti pusė dienos, viena ar kelios kito mėnesio dienos, kurių metu vyksta šilumos energijos suvartojimo nuskaitymo procesas, kuris yra tęstinis. Tačiau pagal Civilinio kodekso 6.388 straipsnio nuostatas, abonentas turi sumokėti ir už šio proceso metu faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos duomenis. Toliau skunde nurodoma, kad teisės aktai nenustato, kada turi būti nuimami šilumos apskaitos prietaisų duomenys ir nenumato pareigos sąskaitose nurodyti laiką, kada konkrečiai buvo nuskaitytas šilumos suvartojimas už atsiskaitomąjį laikotarpį. Atsižvelgdama į tai, kad ATPK 99³ straipsnio 2 dalies nuostatos yra blanketinės, o kiti teisės aktai nedetalizuoja tikslios tvarkos ir tikslaus laiko, kada turi būti nuskaityti energijos suvartojimo duomenys ir kokiu būdu tai turėtų būti padaryta ir kiek laiko gali užtrukti šilumos suvartojimo procesas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ deda visas įmanomas pastangas, kad duomenų surinkimas būtų greitesnis. Dar daugiau, siekiant nepažeisti vartotojų interesų, einamojo mėnesio šilumos suvartojimo rodmenys yra nuskaitomi iki pasibaigiant tam kalendoriniam mėnesiui, t. y. vienai ar kelioms einamojo mėnesio dienoms (per jas suvartotam šilumos energijos kiekiui) patekus į ateinančio mėnesio šilumos energijos suvartojimo apimtis (išrašytas sąskaitas), vartotojas už šilumos energiją sumoka vienu mėnesiu vėliau, nei turėtų. Dėl tokiu būdu atidėto atsiskaitymo už vieną ar kelias mėnesio dienas, nuostolius gali patirti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne vartotojai. Skunde pažymima, kad visose sąskaitose, dėl kurių yra surašytas skundžiamas nutarimas, atsiskaitymo laikotarpis yra nurodytas teisingas – 2011 m. lapkričio mėnuo. Tuo tarpu papildomos dienos į sąskaitas už 2011 m. lapkričio mėnesį pateko dėl objektyvių, nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausančių priežasčių. Pirmiausia, šilumos tiekėjams buvo uždrausta naudoti nuotolinius nuskaitymo įrenginius, kurie užtikrintų greitą ir vienalaikį, sinchronišką šilumos suvartojimo nuskaitymą atitinkamai paskutinę mėnesio dieną atitinkamą valandą. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai, ar 2010-11-15 Valstybinės metrologijos tarnybos įsakymas Nr. V-107 neprieštarauja Metrologijos įstatymui. Lietuvos metrologijos inspekcija 2011 m. surašytais aktais bei 2011-03-02 raštu Nr. 55RV-17 nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenaudoti šilumos sąskaitų formavimui nuotoliniu būdu vienalaikiai nuskaitytų prietaisų įvadinių, metrologiškai patikrintų apskaitos prietaisų rodmenų, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra priversta šilumos apskaitos prietaisų parodymus nuskaityti rankiniu būdu – įmonės darbuotojams patenkant į tūkstančių Vilniaus pastatų šilumos punktų patalpas ir kartu su vartotojų atstovais nurašant įvadinių šilumos apskaitos prietaisų parodymus į žurnalą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kaip ir kiti Lietuvos šilumos tiekėjai) neturi fizinių galimybių daugiau kaip 6 000 Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų prietaisų parodymų sinchroniškai nuskaityti rankiniu būdu per vieną-dvi dienas ar konkrečią tam tikros dienos valandą. Taip pat pažymėtina, kad 2011 m. spalio pabaigoje nuo 29 d. iki lapkričio 1 d. buvo vien nedarbo dienos, todėl tūkstančių Vilniaus miesto pastatų (tame tarpe ir daugiabučių namų) atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų parodymai buvo nuskaityti rankiniu būdu kiek anksčiau, spalio 27-28 dienomis. Apie 40 procentų šilumos energijos Vilniuje vartotojų pasirinkimu yra perkama pastatų įvaduose, o atitinkami vartotojai (tame tarpe ir valstybės institucijos) šilumos energijos 2011 m. spalio mėnesio suvartojimus deklaravo patys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybių kokiu nors būdu įtakoti šių vartotojų deklaravimo laikotarpių ar duomenų nuskaitymo laiko. Be to, pažymėtina, kad visoms Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms tvirtinant šilumos kainas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nenumato papildomų darbo sąnaudų apmokėjimui už įmonių darbuotojų darbą nurašant įvadinius apskaitos prietaisų duomenis ne darbo (t. y. savaitgalių ar švenčių) dienomis. Skunde akcentuojama, kad VEI, nepaisant Viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio nuostatų, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis metodinės pagalbos teikimo principu, nenurodė jokių instrukcijų ar rekomendacijų, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų elgtis. Be to, priežiūros institucija negali bausti už veiksmus, kurių reglamentavimas nėra aiškus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikėsi susiklosčiusios praktikos, kuri VEI buvo žinoma, o VEI nebuvo nurodžiusi elgtis kaip nors kitaip. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne kartą yra teikusi įvairius dokumentus bei informaciją VEI, kurioje atsispindėjo ir faktas, kad į atsiskaitomąjį laikotarpį patenka keletas kito mėnesio dienų (pavyzdžiui, 2011-06-16 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą). Tačiau VEI dėl tokių veiksmų bendrovei jokių pretenzijų nepateikė ir nenurodė, kad jos elgesys šios institucijos požiūriu yra galimai neteisėtas ar kaip nors kitaip netinkamas. Atitinkamai, tokią VEI poziciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ suprato kaip patvirtinimą, kad įmonė elgiasi teisingai. Tokios praktikos laikosi ir kitos šilumą tiekiančios įmonės (pavyzdžiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“). Todėl skunde daroma apibendrinanti išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikėsi energijos apskaitos tvarkos ir pateikė teisingus energijos apskaitos duomenis.

Skunde nurodomi argumentai, akcentuojant tai, kad teisės aktų reikalavimai sąskaitos formai yra rekomendacinio pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojams pateikė teisingas sąskaitas už 2011 m. lapkričio mėnesį suvartotą šilumos energiją. Surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skundžiamą nutarimą VEI vertino tik vieną iš atsiskaitymo dokumentų, siunčiamų vartotojams, dalių – tik pirmąjį sąskaitos lapą. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojams yra pateikusi ir teikia pranešimą „Informacija klientui“ bei prie kiekvienos sąskaitos papildomai prideda informaciją „Jūsų dėmesiui – atnaujinta sąskaita“, taip įgyvendindama Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 6 priede numatytus minimalius informacijos reikalavimus sąskaitai. VEI šie dokumentai buvo pateikti 2012-02-07 posėdžio metu, tačiau skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas jų nevertino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose pateikta šilumos kainos dedamųjų detalizacija (tame tarpe nepadengtų kompensuotinų šilumos tiekėjui sąnaudų atspindėjimas eilutėje „skolos už kurą“) yra tiksli, teisėta ir pagrįsta. Vykdydama Šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 1 ir 4 dalyse, taip pat Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklių 36 punkte įtvirtintas pareigas informuoti vartotojus apie teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainas, kainų ir tarifų struktūrą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtose atnaujintose sąskaitų už šilumos energiją formose (kartu su paaiškinamuoju lapu, teiktu prie kiekvienos sąskaitos) pateikė informaciją taip pat ir apie šilumos kainų struktūrą (kintamąją dedamąją pagal kuro rūšis, įskaitant ir skolą už kurą (nepadengtas sąnaudas dėl kurio kainų skirtumo, grąžintinas šilumos tiekėjui per kompetentingų institucijų nustatytą laikotarpį), bei pastovią dedamąją). Šilumos kainos sudedamosios dalies eilutėje „skola už kurą“ įmonė įvardijo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nutarimais ir sprendimais nustatytos šilumos kainos kintamosios dedamosios neatskiriama dalimi esančią sumą, susidariusią 2008-2009 metais brangstant kurui. Ši suma dengiama visų įmonės tiekiamos šilumos energijos vartotojų laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2013-09-30. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo raštiškuose bei viešai skelbtuose išaiškinimuose ne kartą pažymėjo, kad nepadengtos kuro sąnaudos yra neatskiriama šilumos kainos dalis. Be to, Komisija, kaip šilumos tiekimo licencijuojamą veiklą kontroliuojanti institucija, atsakydama į vieną iš vartotojų užklausimų (priedas prie skundo Nr. 24), bei šio atsakymo kopiją pateikdama ir įmonei, nenurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atnaujintos sąskaitų už šilumos energiją formos būtų netinkamos ir taisytinos. Atitinkamai, tokią Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos poziciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ suprato kaip patvirtinimą, kad įmonė elgiasi teisingai. Sąskaitose nurodoma objektyviai susiformavusi šilumos kainos (jos kintamosios dedamosios) dalis yra tiksli, pagrįsta ir teisėta, todėl jos nurodymas sąskaitose niekaip negali būti laikomas prieštaraujančiu teisės aktams ar potencialiai klaidinančiu vartotojus. Be to, skunde, pateikiant nuorodas į Šilumos ūkio įstatymą, Vartotojų teisių gynimo įstatymą, poįstatyminius teisės aktus, akcentuojama, kad papildomos informacijos teikimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose užtikrina didesnį vartotojo informuotumą, tokios informacijos pateikimo reikalauja galiojantys teisės aktai, todėl ši informacija negali būti laikoma pertekline. VEI nutarime pateikta interpretacija, kad „sąskaitose pateikta perteklinė informacija, nepadengtų kuro sąnaudų kompensavimą įvardijant kaip „skola už kurą“, kas yra netikslu ir potencialiai klaidina vartotojus“, yra visiškai nepagrįsta. Nutarime nėra paaiškinimo, kokia informacija laikytina „potencialiai klaidinanti vartotojus“. Ši informacija, priešingai, yra objektyvi ir teisinga. Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos ir teisminė praktika paneigia bet kokias abejones dėl to, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vartotojams teikiamose sąskaitose pateikta informacija galėjo suklaidinti vartotoją ir paveikti vartotojo ekonominį elgesį. Ši informacija yra skirta būtent vidutiniam vartotojui suprantamais terminais ir būdais informuojant apie šilumos kainos struktūrą ir jos kitimą. „Vidutinio vartotojo“ sąvoka yra išaiškinta Europos Teisingumo Teismo, kuris, nagrinėdamas bylas, susijusias su vartotojų teisių apsauga ir konkurencija, nurodė, kad „vidutinis vartotojas“ suprantamas kaip protingas ir apdairus vartotojas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-11-17 nutartyje Nr. A-01-931-05 toliau paaiškino, kad protingai atidūs ir apdairūs asmenys paprastai priskiriami socialiai aktyvių, pakankamai išsilavinusių, tačiau neturinčių specialių žinių atitinkamoje srityje žmonių kategorijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose pateikiama informacija suprantama būtent tokiam „vidutiniam vartotojui“, sugebančiam suvokti nesudėtingą informaciją ir ją išanalizuoti. Pažymima, kad pati VEI nenurodė jokių rekomendacijų, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų elgtis ir kaip sąskaitose įvardinti minėtą nepadengtą kuro kainų kompensavimą. Šiuo metu, siekiant išvengti bet kokių interpretacijų, minėta sąvoka sąskaitose yra pakeista.

Skunde nurodoma ir tai, kad D. Ž. veiksmuose nėra inkriminuojamo teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės, be to, D. Ž. šiuo atveju nėra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ATPK 99³ straipsnio 2 dalį subjektas, kadangi jis pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užimamas pareigas nėra paskirtas spręsti, koks turi būti teisingas atsiskaitymo laikotarpis sąskaitose ar spręsti dėl sąskaitose vartotojams teiktinos papildomos informacijos.

Atsiliepimu Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininkas R. Š. prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Teisme taip pat gauti D. Ž. ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko pavaduotojo R. Ž. rašytiniai paaiškinimai.

Skundas tenkintinas.

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012 m. vasario 7 d. nutarimu D. Ž. nubaustas pagal ATPK 99³ straipsnio 2 dalį 1 000 Lt (kas sudaro daugiau nei 7 MGL dydžio) bauda. Maksimali nuobauda už inkriminuojamų pažeidimų padarymą yra 1 500 Lt (kas sudaro daugiau nei 11 MGL dydžio) bauda. Tokio pobūdžio sankcijos prilygsta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytoms baudoms už nusikalstamų veikų padarymą (BK 47 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jei tam tikros įstatymuose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (administracinei, drausminei ar kitai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip jos vadinamos įstatymuose, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, kurios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio, kurio nuostatos negali būti aiškinamos kaip skirtos tik asmenims traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi analogiškos praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartis Nr. 259-03 ir kt.).

Tai reiškia, kad D. Ž. pareikštas kaltinimas inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymu turėjo būti suformuluotas aiškiai, administracinio teisės pažeidimo protokole ir priimtame nutarime nurodant būtinus inkriminuojamo pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turėjo būti užtikrinta teisė žinoti, už ką jis traukiamas atsakomybėn. Tokia teisė yra neatskiriama teisingo proceso dalis, kadangi tik žinodamas, kuo yra kaltinamas, asmuo gali veiksmingai įgyvendinti konstitucinę teisę į gynybą. Teismas daro išvadą, kad aptariamu atveju D. Ž. teisė į gynybą buvo iš esmės pažeista, o skundžiamu nutarimu jis nubaustas už veiksmus, kurie savo pobūdžiu neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ATPK 99³ straipsnio 2 dalį.

D. Ž. inkriminuojamo ATPK 99³ straipsnio 2 dalies dispozicija yra alternatyvinė. Šioje straipsnio dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) energijos išteklių ar energijos tiekimo nepagrįstą nutraukimą; 2) tiekimo saugumo ar (ir) energijos kokybės reikalavimų, įrenginių įrengimo, eksploatavimo, saugos, vartojimo tvarkos pažeidimą; 3) vertimąsi energetikos veikla neturint leidimo tokiai veiklai ar leidime nurodytų reikalavimų nesilaikymą; 4) energijos apskaitos pažeidimą; 5) klaidingų energijos apskaitos duomenų pateikimą. Nė viena iš šių alternatyvių veikų skundžiamame 2012 m. vasario 7 d. nutarime nėra nurodyta. Be to, ATPK 99³ straipsnio 2 dalies dispozicija yra ir blanketinė. Tokiu atveju baigiamajame akte, pripažįstant atsakomybėn traukiamą asmenį kaltu (Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2012 m. vasario 7 d. nutarimas yra institucijos, įgaliotos nagrinėti tokio pobūdžio administracines bylas, baigiamasis procesinis dokumentas) turi būti ne tik nurodyti ATPK straipsnio (ir jo atitinkamos dalies) taikymui reikšmingi teisės aktai (beje, ne tik išvardijant teisės aktų pavadinimus ir straipsnius, jų dalis ar punktus skaitmenine išraiška – kaip yra skundžiamame nutarime, bet ir pateikiant juose suformuluotų draudimų ar leistino elgesio taisyklių aprašymą), tačiau ir šių teisės aktų nuostatų ryšys su administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojama veika. To šiuo atveju nepadaryta. Kita vertus, skundžiamame nutarime išdėstytų teisės aktų nuostatų analizė neleidžia jų susieti su D. Ž. inkriminuojama veika. Štai, D. Ž. priimtame nutarime skirti baudą nurodoma, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 16 dalies, 25 dalies, 12 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tačiau Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 16 ir 25 dalyje pateiktas sąvokų paaiškinimas – kas šio įstatymo prasme yra mokėjimo už šilumą pranešimas ir sąskaita už šilumą. Savo pobūdžiu tai yra definityvinės normos. Jose elgesio taisyklės neformuluojamos, šių normų paskirtis – apibrėžti teisines sąvokas. Todėl tokių normų pažeidimas neįmanomas. Tačiau, netgi laikantis prielaidos, kad skundžiamame nutarime vartojama netinkama teisinė terminologija (teoriškai galima būtų kalbėti ne apie minėtų normų pažeidimą, bet tik apie išrašytų pranešimų ir sąskaitų atitikimą šioms nuostatoms), nėra pagrindo teigti, kad D. Ž. inkriminuotos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka įstatymo joms nustatytų reikalavimų. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje (kurio pažeidimas taip pat inkriminuotas D. Ž.) nurodoma, kad sąskaita už šilumą yra atsiskaitymo dokumentas. Buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasi šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai. Visi šie įstatymo reikalavimai minėtose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti, šiose sąskaitose ir kartu su jomis pateiktuose prieduose (kurių, kaip teisingai nurodoma skunde, 2012 m. vasario 7 d. nutarimą priėmęs VEI pareigūnas net neanalizavo) vartotojams nurodyta ypač išsami ir tiksli informacija apie kiekvieną kainos už suvartotą šilumos energiją elementą. Klausimas dėl sąskaitose nurodytų duomenų klaidingumo apskritai nekeliamas – sąskaitose nurodyti duomenys apie suvartotą šilumos energiją ir kainą yra teisingi. Joks vartotojas nepermokėjo už šilumą nė vieno cento. Taigi teismas laiko, kad jokių Šilumos ūkio įstatymo nuostatų D. Ž. nepažeidė. Analogiškai, teismas nenustatė ir kito skundžiamame nutarime nurodyto poįstatyminio akto – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 8 ir 132.2 punkto nuostatų pažeidimo. Pirmiausia, 132.2 punkto nuostatos detalizuoja Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas, tuo tarpu byloje neabejotinai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos už 2011 m. lapkričio mėnesį yra teisingos, jose pateikta informacija vartotojui yra aiški, tiksli, išsami ir pakankama, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar jam teisingai apskaičiuoti mokesčiai. Taigi šio punkto nuostatų nei D. Ž., nei koks nors kitas atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas nepažeidė. Šių taisyklių 8 punkte apibrėžiamas atsiskaitymo laikotarpis (pažymėtina, kad šis punktas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. spalio 27 d. įsakymu, kuris paskelbtas 2011-10-29 Valstybės žiniose ir įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 30 d. yra pakeistas, tačiau skundžiamame nutarime jokių nuorodų į galimo pažeidimo padarymo metu galiojusią šio teisės akto redakciją nėra, tuo nutarimą priėmęs pareigūnas dar kartą pažeidė D. Ž. teisę į gynybą), kuris turėtų būti ne ilgesnis, nei vienas mėnuo. Teismas pabrėžia, kad teisės aktų reikalavimai turi būti tokie, kad subjektas, kuriam šie reikalavimai skirti, turėtų objektyvią galimybę juos įvykdyti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybinė metrologijos tarnyba 2011 m. kovo 2 d. raštu uždraudė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotoliniu (telemetriniu) būdu perduotus matavimo rezultatus naudoti atsiskaitymams (išrašant sąskaitas vartotojams). Tačiau tai yra vienintelis būdas, objektyviai leidžiantis įvykdyti minėtų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 punkto nuostatą, nes kitaip neįmanoma vienu metu nuskaityti keleto tūkstančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptarnaujamų objektų matavimo prietaisų parodymų. Neturint objektyvios galimybės įvykdyti šio poįstatyminio akto nuostatą, teisės akto pažeidimas negali būti konstatuojamas. Juo labiau, už tai ūkio subjektas ar jo įgaliotas asmuo negali būti baudžiamas. Taigi susidaro tokia situacija, kada viena iš valstybės institucijų – Lietuvos metrologijos inspekcija (jos Vilniaus apskrities skyrius) oficialiu raštu privačiam ūkio subjektui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, uždraudžia atlikti veiksmus, kuriais gali būti įgyvendinamos Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 punkto nuostatos, o kita valstybės institucija – Valstybinė energetikos inspekcija už minėtų taisyklių 8 punkto nuostatų pažeidimą privataus ūkio subjekto (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įgaliotą asmenį traukia atsakomybėn. Akivaizdu, kad dėl tokios padėties nėra jokios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės. Apie kokį nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo D. Ž. padarytą Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 punkto nuostatų pažeidimą taip pat nėra prasmės kalbėti, nes viešojoje teisėje galioja principas, kad asmens atsakomybė galima tik tuomet, jei veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Todėl teismas laiko, kad nė vienas iš skundžiamame nutarime inkriminuotų teisės aktų pažeidimų nepasitvirtino. Kadangi ATPK 99³ straipsnio 2 dalies dispozicija blanketinė, nenustačius nutarime nurodytų teisės aktų pažeidimų, nėra ir ATPK 99³ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.

Skundžiamame nutarime nebuvo nurodyta D. Ž. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, tik iš vėlesnių rašytinių Valstybinės energetikos inspekcijos dokumentų (atsiliepimo į skundą ir rašytinių paaiškinimų, kurie pateikti jau po skundžiamo nutarimo priėmimo) matyti, kad D. Ž. nubaustas dėl energijos apskaitos pažeidimo ir klaidingų energijos apskaitos duomenų pateikimo. Tokia padėtis niekaip nesiderina su teisingo proceso principais, Valstybinei energetikos inspekcijai nagrinėjant šią administracinę bylą. Teismas sutinka su skunde nurodomais argumentais apie tai, kad byla išnagrinėta nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai, ir šių argumentų nebekartoja.

Teismas pažymi ir tai, kad D. Ž. skundžiamame nutarime nurodyta veika nepatenka nė į vieną iš ATPK 99³ straipsnio 2 dalies dispozicijos požymį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ar kuris nors jos darbuotojas, įskaitant D. Ž.), išrašydama sąskaitas šilumos vartotojams už 2011 m. lapkričio mėnesį nepadarė nei energijos apskaitos pažeidimo, nei įrašė į šias sąskaitas klaidingus duomenis. Ištyrus bet kurią iš inkriminuojamų penkių sąskaitų matyti, kad jose nurodyti visi būtini rekvizitai, labai tikslūs duomenys ir paaiškinimai vartotojui. Tai, kad sąskaitose dėl objektyvių priežasčių (iš principo, dėl valstybės institucijų veiklos nesuderinamumo) atsispindėjo šilumos suvartojimo duomenys ne tik už 2011 m. lapkričio mėnesį, bet ir už keletą 2011 m. spalio mėnesio dienų, jokiu būdu nereiškia, kad buvo padarytas energijos apskaitos pažeidimas. Vartotojams sąskaitos buvo išrašytos pagal jų faktiškai suvartotą energijos kiekį, sąskaitose nurodyti suvartotos šilumos energijos duomenys yra teisingi. Lygiai taip pat nėra pagrindo abejoti, kad sąskaitų eilutėje „skola už kurą“ nurodyta mokėtina suma yra klaidinga. Net iš nutarimo teksto matyti, kad ši formuluotė, VEI nuomone, yra tik „potencialiai klaidinanti“ vartotojus. Tačiau svarbiausia, kad šioje sąskaitų eilutėje nurodyta suma yra teisinga ir paaiškinta tose pačiose sąskaitose. Remiantis atitinkamais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nutarimais vartotojai iš tikrųjų privalėjo sumokėti būtent tokią sumą, tai yra dėl kuro kainų pokyčio susidariusias nepadengtas kuro sąnaudas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas daug kartų yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai, suvokiami visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai bylose Nr. N(12)-150/2004; Nr. N(3)-1257/2007, Nr. N62-1914/2011 ir kt.). Šiuo atveju D. Ž. skirta 1 000 Lt bauda remiantis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pareigūnų pateikta subjektyvia sąvokos interpretacija, ją nepagrįstai laikant inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. A1-495/2005, Nr. N3-1679/2007 ir kt.). Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos šių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kildinamų teisėtumo reikalavimų surašydama D. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėdama jo administracinę bylą nesilaikė. D. Ž. veiksmuose nėra ATPK 99³ straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų įvykio ir sudėties. Todėl yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą D. Ž. nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko pavaduotojo R. Ž. 2012 m. vasario 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir bylą D. Ž. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.