- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-21
- Bylos Nr.
- 2-210/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- G. D.
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-3816-104/2009 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui G. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašydamas priteisti iš atsakovo G. D. 250 000 Lt skolą, 1 500 Lt žyminį mokestį, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio 250 000 Lt vertės turto areštą. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovo G. D. turtą 250 000 Lt sumai.
2009 m. spalio 5 d. atsakovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nurodė, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartį buvo areštuotos negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Dėl šio arešto buvo apribotos atsakovo teisės bei galimybės verstis verslu bei gauti lėšų pragyvenimui. Atsakovo teigimu, 2007-09-27 su AB DnB NORD banku buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kurios užtikrinimui atsakovas bankui įkeitė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Paskolos suma turėjo būti grąžinta iki 2009-08-30. Šiuo metu vykdomos derybos dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo, tačiau bankas nesutinka pratęsti termino, kadangi atsakovo įkeistos patalpos yra areštuotos. Dėl termino nepratęsimo atsakovas patirs didelių finansinių nuostolių. Atsakovas prašė panaikinti turto areštą patalpoms (duomenys neskelbtini) ir areštuoti kitą atsakovo nuosavybės teise priklausantį turtą esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 400 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo prašymą ieškovas M. M. nurodė, jog atsakovas turtą (duomenys neskelbtini) prieš metus nesėkmingai bandė parduoti už 300 000 Lt, todėl darytina išvada, jog šį turtą esant nekilnojamo turto krizei realizuoti bus dar sunkiau. Ieškovo nuomone, minėtas turtas yra nelikvidus, be to jam jau yra taikytas areštas, todėl šis atsakovo prašymas netenkintinas.
Šalies argumentai
2009 m. spalio 26 d. atsakovas pateikė patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir prašė panaikinti turto areštą patalpoms esančioms (duomenys neskelbtini), ir areštuoti kitą atsakovo nuosavybės teise priklausantį turtą: poilsio namą, ūkinius pastatus, kitus statinius, bei 0,65 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė – 960 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino, pakeitė apygardos teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartį, panaikino areštą atsakovui priklausančiam turtui: patalpoms (duomenys neskelbtini), areštavo kitą atsakovo prašyme nurodytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) Nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti skolininko nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, teismas areštavo atsakovo pinigines lėšas, neviršijant 250 000 Lt sumos. Teismas nurodė, kad atsakovo turtas esantis (duomenys neskelbtini)yra įkeistas. Tai reiškia, kad įkaito turėtojas turi pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, o tik po to ieškovas galėtų nukreipti savo reikalavimą į įkeistą turtą. Teismas taip pat sprendė, kad nukreipus areštą į atsakovo nurodytą konkretų turtą, ieškinio reikalavimai bus užtikrinti tinkamai.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą prašydamas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį, areštuojant iki ieškinio sumos trūkstamą atsakovo turto dalį. Apeliantas nurodė, kad atsakovas nenurodė motyvų, kuriais remdamasis prašė panaikinti areštą turto esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovo nuomone, skundžiamoje nutartyje nurodyto konkretaus areštuotino atsakovo turto nepakanka ieškiniui užtikrinti. Apelianto teigimu, turtas esantis (duomenys neskelbtini) įvertintas nepagrįstai didele suma. Atsakovo nurodyto turto vidutinė rinkos vertė nurodyta Nekilnojamojo turto registre nesiekia 250 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, ištaisyti skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, panaikinant sakinį ,,nutartis pavedama vykdyti ieškovo M. M. pasirinktam antstoliui“ bei ,,nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti skolininko nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ir atsakovo banko ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos 250 000 Lt“. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo teiginiai, jog turtas esantis (duomenys neskelbtini) įvertintas nepagrįstai didele suma yra nepagrįsti. Po skundo padavimo atsakovas pakartotinai kreipėsi į turto vertintojus, kurie 2009 m. gruodžio 7 d. minėtą turtą įvertino 920 000 Lt suma.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis bendrąja nuostata – CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, nustatančia, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Grėsmę tinkamam teismo sprendimo įvykdymui įrodo tokios aplinkybės, kaip reikalaujamos priteisti pinigų sumos dydis, skolininko turtinė padėtis ir elgesys. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams ir neturi varžyti vienos šalies teisių labiau, nei būtina tikslui pasiekti. Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita. Spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, teismas turi vadovautis CPK 144 straipsnio nuostatomis ir įvertinti tai, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymo tikslus.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovo G. D. turtą 250 000 Lt sumai (b. l. 9). Vykdydamas šią nutartį antstolis areštavo atsakovui priklausančias patalpas esančias (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15).
Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti turto areštą patalpoms esančioms (duomenys neskelbtini), ir areštuoti kitą atsakovo nuosavybės teise priklausantį turtą: poilsio namą, ūkinius pastatus, kitus statinius, bei 0,65 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė – 960 000 Lt. Teismas minėtą prašymą tenkino panaikino areštą atsakovui priklausančiam turtui: patalpoms (duomenys neskelbtini), areštavo kitą atsakovo prašyme nurodytą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) Nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti skolininko nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, teismas areštavo atsakovo pinigines lėšas, neviršijant 250 000 Lt sumos.
Šalies argumentai
Apeliantas iš esmės teigia, kad apygardos teismo areštuoto atsakovui priklausančio turto ((duomenys neskelbtini)) neužtenka ieškinio reikalavimams užtikrinti, t. y. jo kaina yra mažesnė nei 960 000 Lt kuri nurodyta atsakovo pateiktoje turto vertinimo pažymoje. Nurodo, kad atsakovo turtą (duomenys neskelbtini) vertinusi ta pati turto vertintoja J. M. galėjo pateikti subjektyvius, atsakovui naudingus duomenis ir turtą įvertinti didesne nei reali rinkos kaina. Apelianto nuomone, teismas apie turto vertę turėjo spręsti iš Nekilnojamojo turto registre nurodytos vidutinės turto rinkos kainos.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga sprendžia, kad apelianto (ieškovo) atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Apelianto argumentas, jog teismas turėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine rinkos verte yra nepagrįstas, kadangi registre nurodyta vertė nustatyta turtą vertinant masinio vertinimo būdu. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, masinis turto ar verslo vertinimas – toks turto vertinimo būdas, kai konkretaus turto vertė nėra nustatoma, o surinktos informacijos apie vertinamąjį turtą analizės būdu nustatomos verčių ribos, apimančios vertinamojo turto vertę. Taigi registro pateikiami duomenys apie vidutinę turto rinkos vertę iš esmės neatspindi tikslios konkretaus turto vertės.
Atsiliepimas
Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2009 m. balandžio 14 d. Įvertinęs atskirajame skunde išdėstytas abejones dėl turto vertės, atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė 2009 m. gruodžio 7 d. UAB ,,Ober-Haus“ atliktą atsakovo turto esančio (duomenys neskelbtini) vertinimą, kuriame nurodyta, jog minėto turto rinkos vertė yra 920 000 Lt. Byloje nėra duomenų leidžiančių pagrįstai abejoti tokiu turto įvertinimu.
Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovui priklausančio 920 000 Lt vertės turto, esančio (duomenys neskelbtini) areštas užtikrina ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o atsakovui pritaikyti ribojimai mažiau varžo jo teises pagal jo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodytas aplinkybes, negu taikytas areštas ankstesniam turtui. Šiuo atveju pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas atitinka šalių interesų pusiausvyros išlaikymo principo reikalavimus.
Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui svarbias aplinkybes, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis paliekama nepakeista.
Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė motyvų susijusių su piniginių lėšų arešto taikymu, nepakankant rezoliucinėje dalyje nurodyto konkretaus turto vertės ieškiniui užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Byloje konstatavus, jog atsakovui priklausančio turto (duomenys neskelbtini) areštas užtikrina ieškinio reikalavimų patenkinimą, kitos taikytos papildomos priemonės – piniginių lėšų areštas neatitinka minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų. Nurodžius tikslius areštuojamo turto duomenis, antstolio pagalba nereikalinga. Todėl šios skundžiamos nutarties rezoliucinės dalys tikslinamos.
Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismas nepagrįstai nurodė, jog skundžiama nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai, tačiau tai vertintina kaip klaida (rašymo apsirikimas), o ne procesinės teisės normų pažeidimas (CPK 152 str. 2 d.). Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl skundžiama nutartimi pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 151 str. 5 d.), todėl minėta klaida, šiuo atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui įtakos neturės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties rezoliucinę dalį patikslinti, išbraukiant iš jos pastraipas:
,,Nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti skolininko nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos, t. y. 250 000 Lt.
Nutarties vykdymą pavesti kreditoriaus M. M. pasirinktam antstoliui.“
Nutarties nuorašą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, antstolei Neringai Lipeikienei ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.