- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-19-480/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-12333-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- B. J.
- Atsakovas
- E. J., J. J.
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Advokatai
- Vidmantas Ravinis
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant apeliantui (atsakovui) E. J. ir jo atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, ieškovei B. J., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų E. J. ir J. J. (mirusi, jos teisių perėmėjas E. J.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1444-748/2014 pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovams E. J., J. J., trečiasis asmuo A. J., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų po 5584,17 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. kovo 19 d. atsakovas E. J. pardavė jai 2/14 dalis gyvenamojo namo už 30000 Lt, kuriuos atidavė ieškovei kaip kompensaciją už gyvenamojo namo pamatų pastiprinimą ir stogo dangos pakeitimą 60000 Lt sumai. 2009 m. balandžio 2 d. sutartimi gyvenamojo namo bendraturčiai pakeitė bendrosios dalinės nuosavybės formą, turtą suformuojant į du atskirus turtinius vienetus. Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį atiteko butas Nr. 1, o ieškovei ir A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį atiteko butas Nr. 2. Butas Nr. 2 sudaro 0,42 dalį gyvenamojo namo, o butas Nr. 1 – 0,58 dalį. Namo kaminai ir lietvamzdžiai yra bendrojo naudojimo objektai, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovus dėl kaminų remonto. Nesulaukusi atsakovų reakcijos, ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą dėl pavojingos atsakovams priklausančiame bute esančio kamino būklės, kuri nurodė iki 2009 m. lapkričio 25 d. visus šildymo įrenginius patikrinti ir suremontuoti. Kadangi atsakovai minėto nurodymo neįvykdė, ieškovė sumokėjo už atliktus kaminų ir lietvamzdžių remonto darbus 19255,77 Lt. Atsakovai, proporcingai savo turimai daliai bendrojoje nuosavybėje liko skolingi ieškovei kiekvienas po 5584,17 Lt. Remontas, dėl kurio patyrė išlaidas ieškovė, buvo privalomas, siekiant tinkamai ir saugiai naudotis gyvenamojo namo kaminu, atsakovai pareigos prižiūrėti ir tinkamai eksploatuoti gyvenamąjį namą nevykdė.
Atsiliepimas
Atsakovai prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad stogo dangos ir su ja susijusių lietvamzdžių pakeitimas buvo ieškovės pareiga, už tai buvo sumokėta 30 000 Lt piniginė kompensacija. Kaminas yra užverstas dėl ieškovės kaltės pradėjus namo rekonstrukciją, atsakovas iki šios dienos negali naudotis kaminu. Ieškovė atstatė nugriautą kaminą nuo pirmojo aukšto viršutinės ribos, tačiau užverstos kamino angos atsakovo namo dalyje nesutvarkė. Kamino įdėklas yra įdėtas tik į kamino dalį, kuria ieškovė naudojasi. Išlaidos ieškovei atsirado dėl ieškovės poreikių tenkinimo, nes kaminas bei jo anga buvo per maža ieškovės ketinamam įrengti židiniui. Lietvamzdžių ir kamino remonto darbų kainos ieškovė su atsakovais nederino, viską atliko vienašališkai savo rizika ir savo atsakomybe. Ieškovė atliko viso jai priklausančio nekilnojamojo daikto rekonstrukciją, dėl ko privalėjo pati apmokėti už visus darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo E. J. 2157,46 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlime teisme dienos (2012-10-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 455,33 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei B. J.; priteisė iš atsakovės J. J. 2157,46 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlime teisme dienos (2012-10-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 455,33 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei B. J.; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės B. J. 43,61 Lt, iš atsakovo E. J. 13,94 Lt, iš atsakovės J. J. 13,94 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl bendraturčių pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą ir dėl bendraturčio teisės imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams; taip pat dėl sutarties sąlygų aiškinimo. 2009-03-19 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas E. J. pardavė bendraturtei ieškovei B. J. 2/14 dalis (iš jam priklausiusių 6/14 dalių) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), už 30.000 Lt. Iki 2009-04-02 šalių sudarytos sutarties sudarymo gyvenamasis namas šalims priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise atitinkamomis idealiosiomis dalimis. Po 2009-04-02 sutarties sudarymo nuosavybės dalys buvo atidalintos, ieškovė ir atsakovai tapo atskirų butų, esančių tame pačiame name, savininkais. Tarp šalių nėra ginčo, kad namo kaminai ir lietvamzdžiai yra bendrojo naudojimo objektai ir jų nuosavybė abiem ginčo šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pirkimo–pardavimo sutartimi šalys buvo susitarusios, kad ieškovė atliks gyvenamojo namo pamatų pastiprinimą ir pakeis stogo dangą 60.000 Lt sumai (po ½ dalį sąmatos vertės). Taigi, stogo dangos pakeitimui pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti darbų 30.000 Lt sumai. Šalys skirtingai aiškina 2009-03-19 pirkimo–pardavimo sutarties 3 ir 4 punktų nustatytas sąlygas dėl ieškovės prisiimto įsipareigojimo atlikti stogo darbus apimties. Ieškovė paaiškino, kad stogo rekonstrukciją suprato kaip stogo uždengimą bei visos konstrukcijos stiprinimą. Atsakovai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad namo stogas buvo su lietvamzdžiais, pagal šią sutartį ieškovės pareiga buvo pakeisti tiek stogo dangą, tiek lietvamzdžius. Kaip matyti iš 2009-03-19 pirkimo–pardavimo sutarties teksto, yra naudojamos įvairios formuluotės stogo darbų apibūdinimui: stogo dangos pakeitimas (3p.), stogo rekonstrukcija ir stogo remontas (4 p.). Esant tokiems sąvokų skirtumams sutarties tekste, negalima aiškinti sutarties pažodžiui. Sąvokos stogo dangos pakeitimas, stogo remontas ir stogo rekonstrukcija pagal savo reikšmę yra labai artimos ir vartotojų, ne statybos specialistų, gali būti painiojamos. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, teismas vertino reikšmingas faktines aplinkybes: ieškovė siekė įsirengti butą antrame namo aukšte ir dėl to ketino atlikti stogo rekonstrukciją, pakeliant stogą; gyvenamasis namas iki atliekant stogo rekonstrukciją buvo su lietvamzdžiais; 2008 m. vasario mėn. statinio dalinės (techninės) ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad lietvamzdžiai surūdiję, prateka. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės leidžia spręsti, jog šalys, susitardamos dėl stogo darbų, siekė, kad stogo būklė būtų pagerinta ir dėl to susitarė investuoti tam tikras lėšas ne vien dėl stogo dangos pakeitimo ar remonto, bet dėl viso stogo rekonstrukcijos. Galiojantys norminiai aktai lietvamzdžius apibūdina kaip stogo elementus. Kadangi namo stogas buvo su lietvamzdžiais, kurie buvo surūdiję ir kiauri, šalys, susitardamos dėl stogo rekonstrukcijos atlikimo už numatytą 30.000 Lt sumą, ketino pakeisti ir lietvamzdžius, kaip stogo elementą, tiesiogiai pagal konstrukciją susijusį su stogu. Nustatęs, kad 2009-03-19 pirkimo–pardavimo sutarties šalių tikrieji ketinimai, apart kitų sąlygų, buvo susitarimas įpareigoti ieškovę atlikti stogo rekonstrukciją, kartu pakeičiant lietvamzdžius, teismas laikė, kad lietvamzdžių pakeitimo darbus ieškovė privalėjo atlikti pagal šią sutartį už gautą piniginę kompensaciją. Sutarties 4 punktu šalys buvo susitarusios neturėti viena kitai pretenzijų dėl remonto darbų kainos pokyčių, todėl atsakovai neturi prievolės atlyginti ieškovei 9780,74 Lt išlaidų dėl lietvamzdžių pakeitimo (remonto).
Kadangi butų savininkai privalo proporcingai savo daliai skirti lėšas bendrojo naudojimo objektų remontui, todėl ieškovė teisėtai atliko kaminų ir lietvamzdžių remonto darbus be atsakovų sutikimo ir ar atsakovai turi prievolę apmokėti šio remonto išlaidas. Ieškovė teismui pateikė 2009-07-29 rašytą laišką, adresuotą atsakovams, dėl kaminų ir lietvamzdžių remonto, tačiau atsakovai nepripažino, kad laišką gavo. Įrodymų apie laiško įteikimą atsakovams nėra teismui pateikta, todėl teismas vertino, kad atsakovai nebuvo ieškovės informuoti apie kaminų remonto reikalingumą ir nedavė sutikimo atlikti šiuos darbus. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė savarankiškai nusprendė suremontuoti kaminus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantiems kaminams buvo būtina atlikti remonto darbus, šie darbai atitiko įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl ieškovė turėjo pagrindą atlikti kaminų remonto darbus be atsakovų sutikimo. Atsakovas neįrodė, kad ieškovė yra kalta dėl kaminų užvertimo ir dėl kamino įdėklo pašalinimo iš kamino. Žalos klausimas ar trukdymas naudotis nuosavybe nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad kaminai nebuvo atstatyti pirmame namo aukšte, nereiškia, kad jie ten turėjo būti atstatyti ir jais šiuo metu nėra galima naudotis, atitinkamai juos sutvarkius. Teismas sprendė, kad ieškovė, suremontuodama kaminus (tam tikrą jų dalį), atliko savo kaip bendraturtės pareigą imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Su bendrojo naudojimo objektu susijusios išlaidos apmokamos bendraturčių, taikant proporcingumo principą. Šalims susitarus, jog ieškovė atliks stogo rekonstrukciją ir atsakovams davus sutikimą atlikti rekonstrukciją pagal suderintą išorinį projektą, bendrų kaminų remonto išlaidos tiek, kiek jos yra susijusios su jų paaukštinimu, taip pat laikytinos bendromis, kurias bendraturčiai turi apmokėti pagal proporcingumo principą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad kaminų atstatymo medžiagų ir darbų vertė yra 9475,03 Lt. Ieškovei priklausančio buto Nr. 2 bendras plotas yra 106,30 kv. m, o atsakovams priklausančio buto Nr. 1 plotas - 88,89 kv. m, todėl dėl kaminų remonto susijusios išlaidos atitinkamai proporcingai turi būti apmokamos: ieškovės – 54,46 proc., atsakovų – 45,54 proc.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai E. J. ir J. J. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 134-139) prašo: Kauno apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo E. J. priteista 2157,46 Lt skolos, po 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-08) iki teismo sprendimo visiško ir 455,33 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat sprendimo dalį, kuria iš atsakovės J. J. priteista 2157,46 Lt skolos, po 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-08) iki teismo sprendimo visiško ir 455,33 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - šią ieškinio reikalavimų dalį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodo šiuos motyvus:
1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad kaminų remonto darbų atlikimas buvo būtinas pagal teisės aktų reikalavimus, dėl ko juos buvo galima atlikti be atsakovų sutikimo. Pagal 2009-10-07 Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymą Nr. 21-572, apeliantai buvo įpareigoti kiekvienas pasitikrinti savo šildymo sistemas, įrengti nedegias grindis, atsakovams savo patalpose, o ieškovei savo, prie apkūrenimo įrenginių, sutvarkyti šildymo įrenginius ir iš krosnių bei dūmtraukių prieš šildymo sezoną išvalyti suodžius, nelaikyti degių medžiagų prie krosnių ir ant jų. Jokio reikalavimo nugriauti kaminus ar juos perstatyti naujai nebuvo. 2008 m. vasario mėn. statinio dalinės (techninės) ekspertizės akte taip pat nėra jokio reikalavimo ar nurodymo dėl kaminų nugriovimo ar jų perstatymo, nurodyta tik tai, kad reikia tvarkyti tik pačias dūmtraukio galvutes, pastogėje ir virš stogo, apsaugant jas nuo kritulių. Atsakovų sutikimo dėl kaminų rekonstrukcijos ar remonto nebuvo, todėl ieškovė, siekdama atlikti bendro daikto remonto darbus, tai galėjo padaryti tik kreipdamasi į teismą ir prašydama atlikti darbus be atsakovų sutikimo. Kaminai jokios grėsmės niekam nekėlė ir negalėjo kelti. Darbus ieškovė atliko savo rizika ir savo iniciatyva, nederinusi nei darbų apimties, nei sąmatos su atsakovais. Ieškovė prieš atlikdama darbus neišsiaiškino, ar kaminai atsakovams yra reikalingi, ar jie ketina juos eksploatuoti ir ar išlaidos yra tikslingos.
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovai davė sutikimą rekonstrukcijai, bendrų kaminų remonto išlaidos, tiek kiek jos susijusios su kaminų paaukštinimu, taip pat laikytinos bendromis. Ieškovės ir atsakovų dalis buvo atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovai davė sutikimą dėl ieškovei priklausančios dalies rekonstrukcijos, tačiau tai nereiškia, kad duodami sutikimą automatiškai prisiėmė ir kokias nors su ieškovės rekonstrukcija susijusias išlaidas. Ieškovė iškėlė jai priklausančių patalpų sienas, papildomai įsirengė mansardą (t.y. kaip nurodyta rekonstrukcijos projekte vietoje esamos mansardos statyti pilną aukštą su mansarda ir gyvenamosiomis patalpomis pakeliant stogą), dėl ko padidėjo bendras namo aukštis ir dėl to buvo būtina atlikti ir kaminų paaukštinimą, t.y. kaminus pamūryti iki reikiamo aukščio. Taigi išlaidos susijusios su kaminų papildomu paaukštinimu yra išimtinai susiję su ieškovės atliekama rekonstrukcija, siekiant patenkinti pačios ieškovės poreikius ir niekaip nėra susiję su jokiu žalos ar grėsmės pašalinimu pagal teisės aktų reikalavimus. Šios išlaidos tiesiogiai susiję su ieškovės vykdoma rekonstrukcija, šių išlaidų būtų nebuvę, ir jos nebuvo būtinos, jeigu nebūtų buvę rekonstrukcijos.
3. Teismas neatsižvelgė ir nevertino atsakovų parodymų, jog ieškovė savo poreikių tenkinimui pastatė papildomas kaminų bei ventiliacines angas, kurios išimtinai yra tik ieškovės buto dalyje ir skirtos tik ieškovės poreikių tenkinimui. Kad buvo pristatyta papildomos kamino angos bei ventiliacinės angos patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas R. Z.. Taip pat šios aplinkybės matosi ir iš pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos. Šias aplinkybes pripažino ir ieškovė, tačiau teigė, kad už šiuo darbus ji išlaidų neprašo ir kad šios išlaidos neįeina į prašomą priteisti iš atsakovų sumą. Šiuos ieškovės argumentus paneigė liudytojas R. Z., kuris aiškindamas jo sudarytą sąmatą, kurios pagrindu ieškovė prašė išlaidų atlyginimo, nurodė, kad į sąmatą įtraukta ir papildomų angų darbas bei medžiagos. Ieškovė siekdama įrodyti, kad šiuos darbus atliko tik savo sąskaita, teismui nepateikė jokių įrodymų, apie tai kad tuos darbus būtų atlikęs kas nors kitas ir kad už tai ieškovė būtų atskirai apmokėjusi. Todėl tokios išlaidos iš atsakovų negalėjo būti priteistos.
4. Teismas nevertino aplinkybės, kad kaminą, esantį ieškovės priklausančiame bute, tarp patalpų 2-3 ir 2-4 (antro aukšto planas) ir mansardos patalpose tarp patalpų 2-10 ir 2-11 (pastogės patalpų planas) ieškovė įsirengė tik savo naudojimui ir savo poreikių tenkinimui, kad minėtu kaminu naudojasi tik ieškovė, o atsakovai jokios techninės galimybės juo naudotis negali, kadangi jo anga tarp pirmo ir antro aukšto perdangos yra pilnai užmūryta. Šią aplinkybę patvirtino atsakovų į bylą pateikta UAB „TEEKO CONSULTING“ 2013-04-26 pastato vidaus šildymo sistemos esamos situacijos įvertinimo pažyma Nr. 130426/2. Teismas turėjo įvertinti ir nustatyti ar atsakovams atsiranda pareiga atlyginti ieškovės turėtas išlaidas už darbus, kurie atlikti pažeidžiant atsakovų interesus, darbai nėra atlikti tinkamai, ką įrodo atsakovų pateikta pažyma, todėl atsakovams negali atsirasti pareiga apmokėti už netinkamai atliktus darbus.
5. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl UAB „TEEKO CONSULTING" 2013-04-26 pastato vidaus šildymo sistemos esamos situacijos įvertinimo pažymos Nr. 130426/2 bei jos nevertino ir tuo aspektu, kad joje yra nurodyta, kad dūmtraukis Nr. 1 yra užkimštas bei pagal schemą matyti, kad jo užkimšimo vieta yra ieškovei priklausančio buto dalyje. Ieškovės teigimu kaminas buvo perstatytas, tačiau jeigu yra naujai statomas kaminas, tai jo anga turi būti laisva, o jeigu jis buvo perstatytas iš dalies, tuomet kodėl atstatant kaminą iš dalies nebuvo pašalintos jame esančios kliūtys. Todėl arba kad kaminas nebuvo perstatytas, arba, kad atliekant jo dalies perstatymą darbai buvo atlikti netinkamai, nes nebuvo pašalintas kamino angos užkimšimas. Atsakovams atliktų darbų niekas nepridavė, apie jų užbaigimą atsakovai taip pat ieškovės nebuvo informuoti. Ieškovė taip pat nepateikė atliktų darbų akto iš kurio būtų galima spręsti apie darbų atlikimą apimtis, jų atlikimo datą darbų kokybę ir kt. Šiai dienai visiškai neaišku, kada atlikti darbai, nuo kada skaičiuojasi garantinis terminas, kokia faktiškai atliktų darbų apimtis ar ji atitinka sąmatą, ar atlikti visi joje nurodyti darbai ir t.t.
6. Teismas nevertino liudytojo R. Z. parodymų ir ta prasme, kad ieškovė dėl sąmatos ir jos kainos visiškai nesiderėjo, buvo numatytas maksimalus 8 proc. pelnas, taip pat kad visa jai priklausančio buto rekonstrukcija buvo vykdoma ūkio būdu, t. y. samdant asmenis, kurie nėra PVM mokėtojai, tokiu būdu nepagrįstai patiriant per dideles išlaidas, kurių nebūtų darbus atliekant ūkio būdu.
Atsiliepimas
Ieškovė B. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 143-147) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo šiuos argumentus:
1. Kaminų būklė buvo netinkama juos eksploatuoti, atsakovai žinojo apie esamą kaminų būklę ir reikalingą atlikti remontą, tačiau į jokius kompromisus ar dialogą sprendžiant kaminų atstatymo klausimą su ieškove nesileido. Šias aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje esančios fotonuotraukos, liudytojų parodymai, bei kiti rašytiniai įrodymai.
2. Atsakovai savo apeliaciniame skunde savaip interpretuoja rašytinius įrodymus, pateikia niekuo nepagrįstus kaminų aukščių skaičiavimus, bando supainioti teismą savo nepagrįstais argumentais, nurodo faktines aplinkybes, kurios neatitinka tikrovės. Ieškovė savo lėšomis pasistatė papildomą kamino angą židiniui ir už šiuos remonto darbus iš atsakovų neprašė priteisti jokių lėšų, minėti darbai nėra įtraukti į kaminų atstatymo sąmatas.
3. Atsakovai klaidina teismą remdamiesi liudytojo R. Z. parodymais, nes parodymus iškraipo ir interpretuoja taip, kaip nori atsakovai. Byloje esantys brėžiniai, projektinė dokumentacija patvirtina, kad tiek iki rekonstrukcijos, tiek po rekonstrukcijos buvo atstatyti tokie patys kaminai su tokiomis pačiomis angomis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kiekvieną kaminą sudaro dvi angos. Kaminai yra ir buvo pastatyti su 2 angomis, kurių viena skirta dūmų išmetimui, o kita ventiliacijai. Ieškovai apeliaciniame skunde remiasi savo pateikta UAB „TEEKO CONSULTING“ įvertinimo pažyma, tačiau ši pažyma nevertintina, nes byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad minėta įmonė tokių tyrimų atlikti negali.
4. Atlikta nesudėtingo statinio rekonstrukcija mažabučiame name ir darbų atlikimo aktai yra nerašomi. Dokumentaciją visą priėmė ir rekonstrukcijos atlikimas yra įformintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje. Kaip atliktos rekonstrukcijos patvirtinimas yra išduota Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš kitų bendraturčių (atsakovų E. J. ir J. J., po kurios mirties (duomenys neskelbtini) jos turtą paveldėjo E. J. ir perėmė visas jos teises bei pareigas) jos patirtas išlaidas atliekant lietvamzdžių ir kaminų remonto darbus. Spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, t. y. nustatydamas, ar atsakovai turėtų atlyginti ieškovės patirtų išlaidų dalį, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, liudytojo parodymus, sprendė, kad vadovaujantis 2009 m. kovo 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3 ir 4 punkto nuostata atsakovai neturi prievolės atlyginti ieškovei 9780,74 Lt išlaidų dėl lietvamzdžių pakeitimo (remonto), tačiau šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantiems kaminams buvo būtina atlikti remonto darbus ir už kaminų atstatymo medžiagas bei darbus abu atsakovai privalo atlyginti ieškovei po 2157,46 Lt.
Apeliantai (atsakovai) skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jų ieškovei priteistos dėl kaminų remonto turėtos išlaidos, paskirsčius jas proporcingai nuosavybės teise priklausančiam buto plotui.
Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl atsakovų pareigos atlyginti dalį ieškovės išlaidų, susijusių su bendro turto rekonstrukcija.
CK 4.76 straipsnyje yra numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi bendraturtis turi pareigą apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, tačiau šiuo atveju įstatymas nenustato konkretaus šią bendraturčių pareigą apibrėžiančių veiksmų turinio. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003). Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme bei Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (ginčui aktualios jo redakcijos, galiojusios 2009 -2012 m.)
CK 4.83 straipsnio 4 dalis numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
Apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad kaminų remonto darbų atlikimas buvo būtinas pagal teisės aktų reikalavimus, dėl ko juos buvo galima atlikti be atsakovų sutikimo. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais sutinka iš dalies. Nors byloje esantys įrodymai apie kaminų būklę ir yra prieštaringi, nes 2012 m. sausio 31 d. nuosprendyje (prijungta apžiūrai baudž. byla Nr. PK – 101-347/2012) yra konstatuota, kad prastos būklės kaminai buvo jau iki E. J. nurodytos privačiame kaltinime datos – iki 2009 m. rudens (CPK 182 str. 2 d.); 2009 m. gruodžio 4 d. antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra pažymėta, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame E. J. ir J. J., gyventi nėra galimybės, nes nėra šildymo, ... bute esantis kaminas užkimštas statybinėmis atliekomis; 2008 m. vasario mėn. statinio dalinės (techninės) ekspertizės akte nėra jokio reikalavimo dėl kaminų nugriovimo ar jų perstatymo, o tik nurodyta, kad reikia tvarkyti tik pačias dūmtraukio galvutes, pastogėje ir virš stogo, apsaugant jas nuo kritulių, pagal 2009 m. spalio 7 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymą Nr. 21-572, apeliantai buvo įpareigoti kiekvienas pasitikrinti savo šildymo sistemas, įrengti nedegias grindis, atsakovams savo patalpose, o ieškovei savo, prie apkūrenimo įrenginių, sutvarkyti šildymo įrenginius ir iš krosnių bei dūmtraukių prieš šildymo sezoną išvalyti suodžius, nelaikyti degių medžiagų prie krosnių ir ant jų, ir šie dokumentai patvirtina, jog dėl kaminų būklės jokių nukrypimų nuo norminių teisės aktų reikalavimų ir jokių neatitikimų jiems nebuvo; liudytojo R. Z., inžinieriaus-statybininko parodymai, kad kaminai buvo apleisti, visuma jų leidžia daryti pakankamai tiktiną išvadą, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantiems kaminams buvo būtina atlikti remonto darbus, kurie yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, numatytais reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 11.1.2. papunktyje. Tačiau visuma byloje esančių įrodymų (šalių paaiškinimai, Buto dvibučiame name techninis projektas, Lokalinė sąmata S001 bei Lokalinės sąmatos išklotinė – kaminų atstatymas) ir pati nagrinėjama situacija neginčijamai rodo, kad buvo atlikti ne privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams atitinkantys kaminų remonto darbai, o kaminų rekonstrukcijos darbai pagal parengtą rekonstrukcijos techninį projektą, todėl esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė turėjo pagrindą atlikti kaminų remonto darbus be atsakovų sutikimo ir įgijo teisę reikalauti dalį kaminų atstatymo išlaidų (CK 4.83 str. 4 d.), vertintina kaip nepagrįsta. 2009 m. kovo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, be kitų sąlygų, jos šalys (pardavėjas – apeliantas E. J. ir pirkėja – ieškovė bendraturtė B. J.) susitarė, kad Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo nustatyta parduodamo turto dalies vidutinė rinkos vertė 27 143 Lt; turtas parduodamas už 30 000 Lt, kuriuos pardavėjas atiduoda pirkėjai B. J. kaip kompensaciją, už kuriuos pirkėja B. J. įsipareigoja 8 mėnesių laikotarpyje nuo patalpų atsidalijimo datos, atlikti gyvenamojo namo pamatų pastiprinimą ir pakeisti stogo dangą 60 000 Lt sumai (po ½ dalį sąmatos vertės); nuo atsidalijimo datos bus duodami rekonstrukcijai sutikimai notarine forma visų bendrasavininkų (šios sutarties 3 p.); jeigu laiku bus neįvykdytas įsipareigojimas atlikti pamatų ir stogo rekonstrukcijas, pirkėja B. J. sumoka 30 000 Lt E. J.; šalys susitaria, kad pasikeitus didesnei remonto darbų kainai, nauji perskaičiavimai nebus daromi ir šalys viena kitai pretenzijų neturi dėl remonto darbų kainos pokyčio; taip pat šalys susitaria, kad pamatų ir stogo remonto darbai neturėtų viršyti 60 000Lt sumos; taip pat abi šalys susitaria atsidalinti šį turtą į atskirus du turtinius vienetus, kai bus paruošti visi reikiami dokumentai (šios sutarties 4 p.). Pažymėtina, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Taigi, sutartys sudaromos laisva sutarties šalių valia, todėl kiekviena iš sutarties šalių, jeigu ji nėra tikra, kad sutarties sąlygos atitinka jos valią, turi teisę sutarties nepasirašyti, taip pat turi teisę pasinaudojus atitinkamų veiklos sričių specialistų pagalba sutartį išsiaiškinti. 2009 m. balandžio 2 d. sutartimi gyvenamojo namo bendraturčiai pakeitė bendrosios dalinės nuosavybės formą, turtą suformuojant į du atskirus turtinius vienetus. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl Sutartyje numatyto pamatų bei stogo remonto/rekonstrukcijos atlikimo laikotarpio. 2009 m. balandžio 2 d. apeliantai davė notariškai patvirtintą sutikimą, kad bendraturtė B. J., buto Nr. 2 (antro) savininkė rekonstruotų jai priklausantį butą bei įteisintų savo vardu. Taip pat sutiko, kad būtų atlikta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra jiems priklausantys butai, rekonstrukcija pagal suderintą išorinį projektą (stogo, pamatų), gyvenamojo namo viduje darant lengvos konstrukcijos pertvaras laikantis galiojančio Lietuvos Respublikos numatyto statybos reglamento. Apeliantai pasirašė suderinimą išoriniame namo projekte (t. 2, gale –Techninis projektas, jo 43-45 l.). Kaip nustatyta šalių paaiškinimais apeliacinės instancijos bylos nagrinėjimo metu, nagrinėjamo ginčo atveju buvo parengtas byloje esantis Buto dvibučiame name rekonstravimo techninis projektas ir pagal jį atlikti darbai, kito projekto tik stogo rekonstrukcijai nebuvo. Iš Techninio projekto bendro aiškinamojo rašto pastatų planavimo sprendinių matyti, jog pastato mansardiniame aukšte esančiame bute rekonstruojant šlaitinį medinį stogą, formuojamas pilnas antras. Bylos duomenys patvirtina apeliantų argumentus, kad ieškovė išsikėlė jai priklausančių patalpų sienas, papildomai įsirengė mansardą (t. y. kaip nurodyta rekonstrukcijos projekte vietoje esamos mansardos statyti pilną aukštą su mansarda ir gyvenamosiomis patalpomis pakeliant stogą), dėl ko buvo būtina atlikti ir kaminų paaukštinimą, t. y. esamus kaminus pamūryti iki projektuojamo aukščio (t. 2, gale –Techninis projektas, jo 54 l.). Be to, kaip matyti iš Techninio projekto ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų, ieškovė savo poreikių tenkinimui įsirengdama židinį, papildomai įrengė kamino trečiąją angą (t. 2, gale –Techninis projektas, jo 52 l., t. 2, b. l. 53). Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, 2009 m. kovo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartyje ( t. 1, b. l. 10-12) yra naudojamos įvairios formuluotės stogo darbų apibūdinimui: stogo dangos pakeitimas (3 p.), stogo rekonstrukcija ir stogo remontas (4 P.), todėl esant tokiems sąvokų skirtumams sutarties tekste, nėra galima aiškintis sutarties pažodžiui. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad sąvokos stogo dangos pakeitimas, stogo remontas ir stogo rekonstrukcija pagal savo reikšmę yra labai artimos ir vartotojų, ne statybos specialistų, gali būti painiojamos. Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kokius stogo dangos pakeitimo/remonto, rekonstrukcijos darbus įsipareigojo atlikti ieškovė, vertinant ar ji įsipareigojo kartu pakeisti ir lietvamzdžius, kas šioje ieškovės patirtų išlaidų dalyje nėra apeliacijos objektu, pirmosios instancijos teismas ėmė domėn tokias reikšmingas faktines aplinkybes: ieškovė siekė įrengti butą antrame aukšte ir dėl to ketino atlikti stogo rekonstrukciją, pakeliant stogą... Šios aplinkybės yra reikšmingos ir nagrinėjamo ginčo atveju. Kaip jau paminėta, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei siekiant įsirengti butą antrame aukšte, buvo parengtas vienas Buto dvibučiame name rekonstrukcijos techninis projektas ir atskiro techninio projekto stogo rekonstrukcijai nebuvo, nes jau minėtame projekte buvo numatyta medinio šlaitinio stogo rekonstrukcija pakeliant dalį stogo, kurią atliekant buvo numatyta esamus kaminus pamūryti iki projektuojamo aukščio. Nustačius, kad 2009 m. kovo 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties šalių tikrieji ketinimai, be kitų sąlygų, buvo susitarimas įpareigoti ieškovę atlikti stogo rekonstrukciją, vertinant bendrame aplinkybių kontekste laikytina, kad ir bendrų kaminų rekonstravimą ieškovė privalėjo atlikti pagal šią sutartį už gautą piniginę kompensaciją (sutarties 3, 4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. kovo 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4 punktu jos šalys buvo susitarusios neturėti viena kitai pretenzijų dėl remonto darbų (tuo pačiu ir stogo rekonstrukcijos) kainų pokyčio, spręstina, kad apeliantai neturi prievolės atlyginti ieškovei kaminų atstatymo medžiagų ir darbų vertės išlaidų pagal proporcingumo principą (CPK 185 str.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Kadangi bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, panaikintina skundžiama sprendimo dalis, kuria priteista ieškovei B. J.: iš atsakovo E. J. 2157,46 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlime teisme dienos (2012-10-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės J. J. 2157,46 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlime teisme dienos (2012-10-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Panaikinus skundžiamą sprendimo dalį, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 str. 5 d.). Naikintina skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš atsakovų E. J. ir J. J. priteista ieškovei B. J. po 455,33 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei po 13,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d.). Atitinkamai padidintina iš ieškovės B. J. priteista 43,61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma iki 20,70 Eur (43,61+13,94+13,94=71,49 Lt, arba 20,70 Eur). Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 129,00 Lt (arba 37,36 Eur) žyminį mokestį, kuris, patenkinus apeliacinį skundą, priteistinas iš ieškovės (t. 2, b. l. 140, CPK 93 str. 1 ir 5 d.). Kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų atsakovas nėra pateikęs.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti.
priteista iš atsakovo E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei B. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2157,46 Lt (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt septynis litus 46 ct) skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlime teisme dienos (2012-10-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteista iš atsakovės J. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei B. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2157,46 Lt (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt septynis litus 46 ct) skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlime teisme dienos (2012-10-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo E. J. ir atsakovės J. J. priteista ieškovei B. J. po 455,33 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt penkis litus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų bei valstybei po 13,94 Lt (trylika litų 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteistą iš ieškovės B. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 43,61 Lt (keturiasdešimt tris litus 61 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (kvitą pristatyti į baigtų civilinių bylų raštinę kab. Nr. 115) sumą padidinti iki 20,70 Eur (dvidešimt eurų 70 ct).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisi iš ieškovės B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 37,36 Eur (trisdešimt septynis eurus 36 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.