Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui E. B.

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriaus atstovei Danutei Puidokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyrius, valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialas, valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Kelmės rajono savivaldybės administracija ir E. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriaus atstovė dėl pareiškimo neprieštaravo ir teismo posėdžio metu nurodė, jog prašymas pagrįstas, pareiškėjas garažą pasistatė 1986 metais savo lėšomis, iki šiol valdo nepertraukiamai, garažas stovi nesuformuotame laisvame valstybinės žemės sklype.

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas atsiliepimas nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant, dėl pareiškimo patenkinimo neprieštarauja. (b. l. 33-35).

Suinteresuoto asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas atsiliepimas nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant, nurodo, jog dėl pareiškimo neprieštarauja (b. l. 39).

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas atsiliepimas priimti teismui sprendimą savo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, dėl pareiškimo patenkinimo neprieštarauja (b. l. 40-41).

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas – dėl pareiškimo prieštaravimų neturi ir prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (b. l. 48).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsniu apie bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo 2017 m. lapkričio 13 d. buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) (b. l. 31). Kitų asmenų prašymų dėl jų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis negauta. Statinio valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijami, iki šiol nėra gauta jokių suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas numato, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas. Pagal CK 4.68 straipsnį, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Kelmės miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 41 nuspręsta įsteigti garažų statytojų kooperatyvą „Draugystė“, patvirtinti garažų statytojų kooperatyvo narių sąrašą bei garažų statybai paskirti 5580 kvadratinių metrų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13). 1986 m. liepos 29 d. to paties komiteto sprendimu Nr. 74, kooperatyvo narių sąrašas papildytas naujais nariais, kurių tarpe ir pareiškėjas A. B. (b. l. 14).

Remiantis pareiškėjo bei suinteresuoto asmens E. B., pareiškėjo sutuoktinės, paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, joj jie garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pasistatė 1986 metais, kuomet pareiškėjas buvo įtrauktas į autogaražų statytojų kooperatyvo „Draugystė“ narius, tai darė savarankiškai, visuomet naudojosi garažu kaip savo. Į teismo posėdį pareiškėjo pakviestas liudytojas P. B. patvirtino, jog nuo 1984 metų buvo kooperatyvo „Draugystė“ pirmininkas, jis matuodavo žemės sklypą garažui statyti, kuomet asmeniui buvo išduodamas leidimas. Jis patvirtino, jog 1986 metais ir pareiškėjas A. B. savo lėšomis statėsi garažą jo pamatuotame sklype, pasistatė ir naudojosi garažu pats, jokių ginčų ar pretenzijų tarp pareiškėjo ir kitų kooperatyvo narių dėl minėto garažo nekilo ir nekyla.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), 1991 metais atlikta inventorizacija, 2017 metais atlikti kadastriniai matavimai, garažui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15, 18-24). Tačiau nuosavybės teisės į daiktą neįregistruotos nesant nuosavybės teisės atsiradimą patvirtinančių dokumentų – tai matyti iš valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2017 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. (8.6.16.) ŠS-1151 (b. l. 16‑17), kuriuo pareiškėjo A. B. prašymas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir pareiškėjo nuosavybės teises į garažo boksą atmestas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas nurodė, jog nėra duomenų, jog garažas unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), esantis garažų masyve (duomenys neskelbtini), būtų pastatytas savavališkai ar neteisėtai (b. l. 26).

Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo atsiliepime nurodoma, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. lapkričio 29 d. duomenimis nekilnojamasis daiktas – garažas, esantis (duomenys neskelbtini) – ir daiktinės teisės į sandėlį neįregistruoti, duomenys yra formuojami (b. l. 48).

Atlikus aptartų įrodymų visumos vertinimą nustatyta, jog pareiškėjas A. B. daugiau kaip prieš 30 metų kooperatyvo „Draugystė“ skirtame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savo lėšomis pasistatė garažą Nr. (duomenys neskelbtini), jį įgijo teisėtai, pradėjo valdyti ir iki šiol be jokios pertraukos, teisėtai, atvirai ir sąžiningai tebevaldo garažą, tačiau nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį daiktą neįregistravo. Pažymėtina, kad žemė po garažu priklauso valstybei. Laikoma, jog pareiškėjas valdė šį turtą sąžiningai, t. y. būdamas pagrįstai įsitikinęs, kad daugiau niekas neturi teisių į šį nekilnojamąjį daiktą, valdė jį kaip savą, sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kurį pareiškėjas valdė garažą, tai būtų daręs neatvirai, taip pat nenustatyta, jog į šį turtą kas nors kitas nei pareiškėjas būtų pareiškęs pretenzijas ar jį užvaldęs, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme, nėra ginčo dėl garažo valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, nekilnojamasis daiktas neįregistruotas kitų asmenų vardu.

Vertinant nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, todėl pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, todėl pareiškėjui tenka pareiga atlyginti procesines išlaidas valstybei, kurios šioje byloje yra 12,66 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu ir 533 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1986 metų iki šiol atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir įgijo nuosavybės teisę į šį pastatą.

Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,66 Eur (dvylika eurų 66 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.