Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-06-10 · Byla Nr. A2.6.-8116-957/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-10
Bylos Nr.
A2.6.-8116-957/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-07416-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
S. I.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-8116-957/2015Proceso Nr. 4-68-3-07416-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. birželio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. I., 2015 m. balandžio 24 d., apie 9.23 val., Vilniuje, S. Nėries g. 103, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Taip S. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, S. I., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, nepalikęs tarpo iš šono, kliudęs stovintį automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadinęs, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs vietos. Taip S. I. pažeidė KET 222 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas S. I. savo kaltę pripažino ir paaiškino, jog tąkart paskambino jam vaikas, sakė labai skauda dantį. Norėjo vaiką nuvežti pas odontologą, matyt, neapdairiai skubėdamas kliudė su veidrodėliu kitą automobilį. Gatvėje buvo sudėtingos eismo sąlygos, kiemas užgrūstas, daugiabutis didelis, tas kitas automobilis stovėjo skersai, pusiau ant šaligatvio, nepastebėjo, kad ką nors būtų labai stipriai užkliudęs. Nelipo pasižiūrėti, nes labai skubėjo, pasižiūrėjo pro langą, nieko nepamatė. Turi teisę vairuoti ir žino taisykles, kad reikia pranešti apie įvykį, sunku paaiškinti, kodėl taip nepadarė, bendravo po įvykio su nukentėjusiuoju, jis neturi pretenzijų, jam draudimas atlygino, sumos nežino. Labai pagailestauja, be teisių jį iš darbo išmes, augina tris mažamečius vaikus. Jo pareigos yra mobilus vadybininkas, važinėja į komandiruotes, į Daugpilį, į Rygą, į Lenkiją, pardavinėja duris, katalogus pateikia. Visas jo darbas su automobiliu. Blogai vertina situaciją, nėra piktybinis pažeidėjas, tiesiog tokia klaida įvyko. Yra baustas už naudojimąsi telefonu. Jo atlyginimas svyruoja nuo pardavimų - apie 1800 Lt, žmona dirba siuvimo įmonėje, gauna minimumą. Tąkart suklydo, ateityje taip nesielgs.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

S. I. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio S. I. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės bei paties S. I. paaiškinimas, jog dėl įvykio jis gailisi (b. l. 2). Byloje esančiame rašytiniame paaiškinime S. I. nurodė, jog jam priskirtas įmonės automobilis „Volkswagen Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 24 d. skubėdamas atbuline eiga išvažinėjo iš kiemo ir kliudė stovintį automobilį su veidrodėliu, kadangi labai skubėjo pas sūnų į sanatoriją, išvažiavo. Namo kiemo sąlygos yra labai sudėtingos, tenka laviruoti tarp stovinčių automobilių, atstumai tarp mašinų yra labai nedideli. Išvažiavo iš įvykio vietos, nes susinervino ir labai skubėjo, dėl to labai gailisi, pažada atlyginti žalą (b. l. 18). Iš esmės analogiškas aplinkybes S. I. nurodė ir teismo posėdžio metu, teigdamas, kad skubėjo, kadangi norėjo vežti vaiką pas odontologą, kliudė kitą transporto priemonę ir išvažiavo. Be visiško administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo ir jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo pagrindžia kita bylos medžiaga: 2015 m. balandžio 24 d. V. R. rašytinis paaiškinimas, iš kurio matyti, kad tądien, apie 20 val., paliko automobilį „Volvo S60“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie S. Nėries g. 103. Ryte priėjęs prie automobilio pamatė po stiklu pranešimą, apžiūrėjęs, pastebėjo su įbrėžimus ant kairės pusės galinių durelių ir sparno (b. l. 9); įvykio liudytojos G. D. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji išdėstė, jog matė, kaip vairuotojas, vairavęs pilkos spalvos automobilį „Volkswagen“, važiavo atbuline eiga į kalną palei namą, priklausantį S. Nėries g. 103 ir kliudė veidrodėliu iš vairuotojo pusės kitą automobilį „Volvo“, stovėjusį dešine automobilio dalimi ant šaligatvio. Garsas buvo lyg brėžimo. „Volvo“ automobiliui buvo apgadinta galinė dalis iš vairuotojo pusės, smūgio metu „Volvo“ automobilis sujudėjo. Po įvykio vairuotojas pavažiavo į priekį ir vėl atbuline eiga išvažiavo iš kiemo gatvelės, jis neišlipo, nepasižiūrėjo, smūgį turėjo pajusti, nes matėsi, kad vyras buvo susierzinęs, nusikeikė ir pasišalino (b. l. 10); policijos pareigūno V. Š. tarnybinis pranešimas (b. l. 5); policijos įvykio registro išrašas (b. l. 6); eismo įvykio vietos schema (b. l. 7); UAB „Regitra“ informacija, iš kurios matyti, kad automobilis „Volkswagen Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 12); UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, patvirtinantis, kad šį automobilį vairuoja S. I. (b. l. 16); transporto priemonių techninės apžiūros aktai ir nuotraukos, iš kurių matyti automobilių pažeidimai, apgadinimų pobūdis ir aukštis atitinka (b. l. 20-24). Byloje esanti vairuotojo pažymėjimo kopija patvirtina, jog S. I. pažeidimų padarymo metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 25). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, jog S. I., vairuodamas automobilį, važiuodamas atbulas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Ši S. I. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Be to, pirmiau aptartų įrodymų visumos analizė sudaro pagrindą ir išvadai, jog S. I., sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, tyčia, suvokdamas įvykio aplinkybes, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ši jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius ir jis baustinas administracine tvarka.

Teismas, skirdamas S. I. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadintas kitas automobilis, pažeidėjas pasišalino iš įvykio vietos), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas, taip pat ir už KET pažeidimus, tačiau aptariamo pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio apibūdinamas kaip komunikabilus, sąžiningas ir paslaugus darbuotojas, jo pagrindinėms darbinėms funkcijoms atlikti vairuotojo pažymėjimas būtinas, augina tris nepilnamečius vaikus. S. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimus ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). S. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nagrinėjamo atvejo kontekste pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemones nustato baudą nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje asmenims turintiems teisę vairuoti numatyta itin griežta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, S. I. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Tuo tarpu, ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudų ribos, įvertinus S. I. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Šiame kontekste įvertintini faktai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad įvykio metu S. I. galėjo būti neblaivus, kad jo transporto priemonė būtų nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ar neturinti galiojančios techninės apžiūros, jo sukeltas eismo įvykis žymios žalos nepadarė, įvykio metu tik nestipriai apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo, apgadinto automobilio savininkas pretenzijų neturi, pasak S. I. žala atlyginta, atlygino draudimas, o dėl žalos atlyginimo tarėsi jo darbdavys, kuriam ir priklauso transporto priemonė. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, ypatingai nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Pats S. I. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Be to, įvertinus aplinkybę, jog S. I. darbinės funkcijos neatsiejamos su transporto priemonės vairavimu bei tai, jog jis augina tris nepilnamečius vaikus, darytina išvada, jog kyla grėsmė, kad netekęs šios specialiosios teisės, jis negalėtų tinkamai užtikrinti savo vaikų teisės gauti reikiamą išlaikymą ir ši rizika vaikų visokeriopai socialinei bei materialinei gerovei pripažintina išskirtine aplinkybe ATPK 30¹ straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti S. I. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, bei neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30¹, 30², 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. I. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

S. I. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas skirti jam keturių šimtų trisdešimt keturių eurų (434 Eur) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir S. I. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – keturių šimtų trisdešimt keturių eurų (434 Eur) dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Teisėjas Marijus Kursevičius