Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė A. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. K. (toliau – ir atsakovas), prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, ieškovei ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys pradėjo draugauti 2006 m., nuo 2016 m. rugsėjo pradėjo kartu gyventi ieškovės name, o santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Šalys bendrų vaikų nesusilaukė. Šalių santykiai, iki santuokos sudarymo, buvo geri, ieškovės vaikai iš pirmosios santuokos atsakovą priimdavo palankiai ir kartu leisdavo laiką. Po santuokos sudarymo šalių santykiai pablogėjo – atsirado trintis ir nuolatiniai nesutarimai. Atsakovas pradėjo elgtis nepagarbiai su ieškove ir jos artimaisiais, įžeidinėjo, naudojo necenzūrinius žodžius, žemino. 2022 m. kovo 8 d. vakare, ieškovės sūnui atvykus pasveikinti ieškovės, atsakovas sukėlė konfliktą dėl atvykimo laiko, išvadino jį necenzūriniais žodžiais ir provokavo. Atsakovas pradėjo riboti ieškovės vaikų lankymąsi namuose, liepdavo atvykti tik jo nebuvimo metu. Atsakovas nuolat jai priekaištaudavo dėl buities ir maisto gaminimo, menkino, rodė nepagarbą. Ieškovė visuomet buvo lojali atsakovui, rėmė atsakovą morališkai ir materialiai, tačiau dėl jo konfliktiško, žeminančio ir psichologiškai smurtinio elgesio bendras gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Nuo 2023 m. sausio šalys faktiškai nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, nebendrauja kaip šeima, gyvena kaip kaimynai. 2023 m. gruodį švenčių šalys kartu nešventė – ieškovė nusprendė, kad, siekiant išvengti papildomų ginčų, šventes ramiau praleis su savo vaikais kitur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė papildė, jog 2023 m. rugpjūčio pabaigoje atsakovui buvo diagnozuota sunki onkologinė liga, nors šalių santuokiniai santykiai jau buvo faktiškai pasibaigę, ieškovė teikė atsakovui pagalbą, stengėsi rūpintis jo sveikata ir gerove (registruodavo pas gydytojus ir kt.), tačiau atsakovo elgesys su ja ir toliau nesikeitė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

3. Ieškovė teigė, kad dėl netinkamo atsakovo elgesio jos bei jos artimųjų atžvilgiu pablogėjo jos sveikata. Ji patyrė stiprią nervinę įtampą, ji dažnai kreipiasi į šeimos gydytoją ir reabilitologą, lanko reabilitacijos procedūras, taip pat jai paskirti vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio. Dėl patirto psichologinio spaudimo, streso ir dvasinių išgyvenimų ieškovė teigia patyrusi neturtinę žalą, todėl prašė iš atsakovo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

4. Ieškovė nurodė, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi. Atsakovui priklauso automobilis „Peugeot“, kuris yra jo asmeninė nuosavybė. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nedalintinas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, ūkiniais pastatai, viralinė, kiemo statiniai ir žemės sklypo dalis, esantys adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Turtas). Ieškovė paaiškino, jog po santuokos nutraukimo su buvusiu sutuoktiniu E. J. jai priklausė ½ Turto. Ieškovė 2013 m. turėjo 184 776 Lt (53 514,83 Eur) santaupų, o 2014 m. motina J. K. padovanojo 50 000 Lt (14 481 Eur) ½ Turto daliai iš buvusio sutuoktinio įsigyti. 2014 m. rugsėjo 17 d. ieškovė iš buvusio sutuoktinio nupirko likusią ½ Turto dalį, už turtą atsiskaitė bei jį įregistravo savo vardu. Ieškovė sprendimą įsigyti Turto dalį priėmė savarankiškai, kadangi ji visada norėjo, jog jai priklausytų visas Turtas. Tuo metu ieškovės ir atsakovo santykiai nebuvo tokie pažengę, kad šalys būtų planavusios santuoką ar bendro turto kūrimą. Todėl šis Turtas nedalintinas. Atsakovo finansinė padėtis leidžia įsigyti jam savo gyvenamąjį būstą.