Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, bedarbė (registruota Užimtumo tarnyboje), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji V. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymu, 2021 m. liepos 12 d. apie 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąją giminaitę – motiną A. M., suduodama alkūniniu ramentu du smūgius į galvos sritį, du smūgius į šonkaulių sritį ir vieną kartą į nugaros sritį ir aliuminiu puodu mesdama nukentėjusiajai į pečių sritį, tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.

Kaltinamoji V. S., pareiškus jai įtarimą ir apklausus įtariamąja, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad jos mama A. M. sunkiai vaikšto, guli lovoje, kadan­gi po eismo įvykio jai lūžo klubo kaulas. Ji dažnai nueina aplankyti motinos, padeda, jeigu ko nors reikia, apiperka. 2021 m. liepos 12 d. nuėjo pas mamą, buvo ir brolis R. M., jis gyvena kartu su mama. Ji, mama ir brolis vartojo alkoholinius gėrimus, visi trys išgėrė apie 6 bute­lius alaus 1 l talpos, 6 laipsnių stiprumo. Baigus gerti, apie 16 val. 15 min. mama pradėjo ją kaltinti, neva paėmė jos degtinės butelį, nors ji neėmė. Mamos kaltinimai tęsėsi kurį laiką, kuomet apie 16 val. 30 min. ji supyko ir paėmusi mamos ramentą, kuris stovėjo šalia jos lovos, sudavė mamai penkis smūgius, du kartus į galvos sritį, du kartus į šonkaulių sritį ir vieną kartą į nugarą. Sudavė ramento dalimi, kuri remiasi į žemę. Supranta, kad po šių smūgių mama galėjo jausti fizinį skaus­mą, nes jie buvo gan stiprūs. Po to ramentą padėjo prie lovos ir ėjo į kitą kambarį, mama jai dar kažką pasakė, todėl ji atsisukdama metė aliuminiu puodu į mamą, pataikė į nugarą. Supranta, kad ir dėl to mama galėjo jausti fizinį skausmą, nes metė stipriai. Išgirdusi, kad mama kviečia policiją, išėjo iš namų ir pasislėpė už tvarto. Kuomet atvažiavo policija, pati parėjo namo. Pareigū­nai patikri­no jos blaivumą ir ją sulaikė. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė netinkamai, tokiam jos elgesiui turėjo įtakos alkoholis. Gyvena su vyru, turi keturis vaikus. Šiuo metu nedirba, jokių pajamų neturi, nes dar negavo pirmos pašalpos, savo turto neturi. Sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu ir jai paskirta viešųjų darbų bausmė. Turi priklausomy­bę alkoho­liui, jį vartoja labai dažnai. Kuomet atsikelia ryte iš vakaro vartojusi alkoholio, vėl nori jo vartoti. Sutiktų gydytis nuo alkoholizmo, kadangi jaučia, jog turi priklausomybę (b. l. 113–116, 125–128).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo bei parodymų, jos kaltę dėl jai inkriminuotos nusi­kalstamos veikos patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad tarnybos metu, 2021 m. liepos 12 d., pagal pranešimą, kad pranešėją sumušė dukra, nuvykę į įvykio vietą: (duomenys neskelbtini), nustatė, kad apie 16 val. 30 min. gyvenamojo namo kambaryje kilusio konflikto metu V. S., kuriai nustatytas 2,98 promilių neblaivumas, smurtavo prieš savo motiną A. M., kuriai nustatytas 1,02 promilių neblaivumas, suduodama jai meta­liniu ramentu mažiausiai penkis smūgius į galvos sritį, nugaros sritį, šonkaulių sritį bei mesdama aliuminiu puodu, pataikydama į pečių sritį, taip sukeldama fizinį skausmą. Matomų sužalojimų nėra. Atvykę į įvykio vietą medikai apžiūrėjo A. M. ir nenustatė jokių sužalojimų (b. l. 1, 49–51).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis įvyko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kuriame yra dvi viengulės lovos, tarp kurių yra raudonos spalvos kiliminis takas, ant žemės priešais lovą guli alkūni­nis ramentas, kurio viena dalis yra ant tako, o kita ant žemės; dešinėje kambario pusėje, šalia lovos ant žemės yra aliuminis puodas (b. l. 20–29).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje apžiūrėtas alkūninis ramentas, 103 cm ilgio, sudarytas iš metalinių, plastikinių bei guminių elementų. Ramento apačios dalyje, kuri einant remiasi į žemę, yra ant metalinės dalies užmauta guminė 5,5 cm mova; viršutinę dalį sudaro plastikinė 12 cm rankena, kurios priekyje yra 3 cm atšvaito elementas; virš rankenos yra plastikinė 11 cm dalis, skirta įstatyti alkūnę (b. l. 31–37).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas aliuminis puo­das, pilkos spalvos, su dviem rankenomis; puodo aukštis – 13 cm, plotis – 25 cm; apačia yra juodos spalvos – apdegusi (b. l. 39–42).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad alko­holio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0147, patikros sertifikato Nr. 1486757, 2021 m. liepos 12 d. 18 val. 33 min. V. S. nustatytas 2,98 promilių neblaivumas; 18 val. 40 min. A. M. nustatytas 1,02 promilių neblaivumas (b. l. 52–55).

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi R. M. 2021 m. liepos 12 d. namuose su sūnumi ir dukra V. S. vartojo alkoholinius gėrimus, kiek išgėrė negali pasakyti, nes neprisime­na. Pas save lovoje, po pagalve buvo paslėpusi nuo vaikų 0,7 litro talpos brendžio butelį, kuris buvo nugertas iki pusės. Pasibaigus alkoholiui norėjo pasiimti tą butelį, tačiau jo nerado. Kaip vėliau išsiaiškino, jis buvo šaldytuve. Pradėjo kaltinti dukrą V., kad ji paėmė jos brendį. Dukra sakė, kad butelio neėmė, joms besibarant, kilo konfliktas, dukra susinervino, priėjusi prie lovos, paėmė jos metalinį ramentą ir juo sudavė jai du smūgius į galvą, du kartus į šoną ir vieną kartą į nugarą. Dėl šių smūgių ji jautė fizinį skausmą. Numetusi ramentą, dukra nuėjo į virtuvę ir atsinešusi puodą su sriuba metė į ją, pataikydama į pečių sritį, ir taip vėl sukėlė jai fizinį skausmą. Ji iškvietė policiją, išgirdusi, kad kviečia policiją, dukra pabėgo. Civilinio ieškinio nereikš, bylą sutiktų užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 68–71).

Iš liudytojo R. M. parodymų matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama A. M. 2021 m. liepos 12 d. pas juos į svečius atėjo jo sesuo V. S., su kuria gėrė alų. Gėrė jis, sesuo ir mama. Apie 16 val. 15 min. mama pradėjo kaltinti V., neva ji paėmė jos alkoholį. Visa tai truko apie 15 min., kuomet V., paėmusi motinos ramentą, trenkė jai penkis kartus: du kartus į galvą, du kartus į šoną ir vieną kartą į nugarą. Po to nueidama metė metalinį puodą į mamą, pataikė į nugarą. Kuomet smūgiavo ir metė puodą, mama rėkė, todėl suprato, kad jai skaudėjo. Mama iškvietė policiją (b. l. 89–92).

Iš informacijos apie asmens duomenis matyti, kad nukentėjusioji A. M. yra kaltinamosios V. S. motina (b. l. 133–134).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad V. S. kaltė pada­rius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamoji dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino. Jos parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamoji smūgiavo nukentėjusiajai, metė į ją puodą ir sukėlė fizinį skausmą. Šie įrodymai pakankami pripa­žinti įrodytu, kad V. S. smurtaudama motinai sukėlė fizinį skausmą. Lietuvos Res­publikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad artimieji gimi­naičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Atsižvelgus į tai, kad smurtas panaudotas prieš motiną, V. S. veika kvalifikuotina kaip fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majai viešųjų darbų bausmę. Kaltinamoji sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 158–160, 166).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. S. neteista (b. l. 135); galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 137–141); nedirba, registruota Užimtumo tarny­boje (b. l. 145, 146); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad dėl jos elgesio nusiskundimų nėra gavusi (b. l. 149); Psichikos ligų registre neįrašyta; priklausomybės ligų kabineto apskaitoje įrašyta, dėl priklausomybės alkoholiui (F10.2) (b. l. 153).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alko­holio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, V. S. skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad įvy­kio metu ir kaltinamoji, ir nukentėjusioji buvo neblaivios. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūlo­ma artima vidurkiui viešųjų darbų bausmė (BK 46 straipsnio 2 dalis), pirmą kartą teisiamai kaltina­majai bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamoji prisi­pažino padariusi nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę pagal BK 65 ir 66 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kadangi kaltinamoji smurtą panaudojo artimojo giminaičio atžvilgiu, jai skirtina baudžia­mojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinti­na baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajai išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Res­publikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, V. S. paskirtą bausmę suma­žinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų, visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, V. S. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2021 m. liepos 12 d. iki 2021 m. liepos 13 d., ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsitei­sėjimo.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti V. S., kad dėl objektyvių priežasčių jai negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali ją atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodek­so IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proce­so kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.