Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civ. byloje Nr.2-2877-01/04.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėja P. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-2877-01/04 nagrinėjimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir šioje dalyje Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2004 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti bei perdalinti P. B. ir R. B. santuokoje įgytą turtą.

Nurodė, kad sutuoktinis R. B. nuslėpė duomenis apie sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti turtą, kuris liko nepadalintas. Taigi, naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjai žinomos bylos nagrinėjimo metu. Be to, dėl šios aplinkybės teismo sprendime yra padaryta aiški teisės taikymo klaida. Kadangi sprendimas nebuvo skųstas apeliacine tvarka, yra pagrindas atnaujinti procesą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Kadangi pareiškėja P. B. neįrodė egzistuojant proceso atnaujinimo pagrindams, teismas atmetė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėja P. B. atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti ir perduoti P. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodė, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą teismas be jokio pateisinamo pagrindo apribojo pareiškėjos teisę byloje rinkti ir pateikti įrodymus, t.y. nesant galimybių pačiai ginčo šaliai tai padaryti, pasinaudoti teismo pagalba juos išreikalauti. Dėl minimo proceso pažeidimo pareiškėja negalėjo savo reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo įrodinėti egzistuojančiais, bet byloje nesančiais rašytiniais įrodymais, t.y. įrodymais, kad R. B. santuokos nutraukimo metu nuslėpė dideles pinigines lėšas, kurios buvo jo sąskaitose sutarties dėl santuokos nuraukimo pasekmių pasirašymo momentu bei prieš pasirašant minimą sutartį. Taigi, teismas iki galo neatliko savo pareigų susijusių su teisingu bylos nagrinėjimu, taip pat nebuvo aktyvus, pats rinkdamas reikalingus įrodymus byloje susijusioje su nepilnamečiais vaikais (CPK 376 str. 1 d.)

Teismas visiškai nesigilino į tai, ar sutarto dydžio kompensacija (kurią suinteresuotas asmuo R. B. įsipareigojo sumokėti pareiškėjai P. B. pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių už jam tenkančią didesnę dalį turto) yra tinkama, ar jos dydis nepažeidžia pareiškėjos, kaip sutuoktinio, turtinių interesų, ar tokiu susitarimu nepažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog santuokos nutraukimo momentu sutuoktiniams priklausė reikalavimo teisė į R. B. paskolintas pinigų sumas R. B., A. B., E. B., J. D.. Teismas, piniginių prievolių įvykdymo R. B. iki santuokos nuraukimo momento įrodymu pripažino R. B. valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas. Šiuo atveju, sandorių sumos yra didelės ir jų formą reglamentuojančios teisės normos nustato privalomą rašytinę sandorių sudarymo ir įvykdymo formą (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.). Todėl vienašališkas sandorio įvykdymo patvirtinimas, deklaruojant tai mokesčių deklaracijoje, negalėjo būti pripažintas tinkamu patvirtinimu apie jo įvykdymą. Pareiškėja su šį faktą patvirtinančiais dokumentais susipažino tik teisme tada, kai R. B. pateikė teismui turto deklaracijas, todėl šios aplinkybės pripažintinos naujai paaiškėjusiomis. Piniginės prievolės santuokos nuraukimo pasekmių sutarties sudarymo dienai nebuvo įvykdytos ir turėjo būti dalinamos su visa kita bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, t.y. nusistatęs dėl bylos baigties R. B. naudai. Teismo šališkumas atsispindi susipažįstant su jo padaryta išvada, susijusia su pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių vertinimu. T.y. teismas konstatavo, jog proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės be kita ko nėra esminės bylai bei tokią savo išvadą grindė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1.5. p., kuriuo šalys susitarė, kad visos piniginės lėšos, esančios kiekvienos iš šalių vardu atidarytose sąskaitose šios sutarties sudarymo dienai yra asmeninė tos šalies, kurios sąskaitoje yra tos piniginės lėšos nuosavybė. Šalys privalo visada žinoti ir net subjektyviai suvokti, kas yra sutarties dalykas, ir kokias teisines pasekmes ta sutartis ar jos punktas sukelia. Taigi, vien jau šalių susitarimas dėl sutartimi neapibrėžto objekto yra laikytina aiškia teisės taikymo klaida. Be to, teismas sprendimu patvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir juo įtvirtindamas galimybę ženkliai nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pažeidė sutuoktinio teisėtus turtinius bei nepilnamečių vaikų interesus ir viešąjį interesą.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pateiktas 2007-06-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 3-07-37, kuriame užfiksuoti L. J. paaiškinimai yra neleistina įrodinėjimo priemonė. Šis įrodymas atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir buvo suformuotas nepažeidžiant įstatymų. Be to, L. J. paaiškinimus patvirtina ir pats R. B. pateikdamas teismui 2007-07-10 V. A. pranešimą R. B., kuriame nurodoma ne tik tiksli L. J. ir pareiškėjo susitikimo data, bet ir atkartojamos jų pokalbio detalės.

Taigi, nutartis yra priimta pažeidžiant procesines bei materialinės teisės normas, susijusias tiek su bylos nagrinėjimo procesu pirmosios instancijos teisme, tiek įrodymų vertinimu, tiek ir su materialinių teisės normų taikymu. Teismas elgėsi šališkai, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bei neišsprendė visų byloje suformuotų ir pareikštų prašymų. Dėl išvardintų priežasčių nutartis turi būti panaikinta.

Suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė: atskirąjį skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą; atskirąjį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; neįtraukti į bylą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus; priteisti iš pareiškėjos P. B. suinteresuoto asmens R. B. naudai visas suinteresuoto asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą, tinkamai taikė CPK 366 str. 1 d. 2 ir 9 p., nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos, sprendžiant bylas dėl proceso atnaujinimo. Tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek apeliaciniame skunde pareiškėjos nurodytos aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos ar turėjo būti žinomos prieš nutraukiant santuoką ar santuokos nutraukimo metu, nes ji buvo jungtinio turto savininkė ir nėra jokių įrodymų, kad jai buvo kliudoma sužinoti apie dalijamo turo vertę. Pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad jai nebuvo žinoma UAB „Vilniaus lombardas“ akcijų rinkos vertė, nes tai paneigia UAB „Vilniaus lombardas“ akcijų įkeitimo lakštas, kuriame nurodyta akcijų vertė bei kuriame yra pasirašiusi ir pati pareiškėja. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji nežinojo apie tretiesiems asmenims paskolintas pinigų sumas, nes ji pati savo ranka pildė R. B. turto deklaracijas. Teismas turėtų atsižvelgti ir į tai, kad prieš metus suinteresuotas asmuo R. B. sudarė naują santuoką.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą pagal taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Atskirajame skunde pareiškėja P. B. nurodo į jos procesinių teisių suvaržymą nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą teisme, netinkamą faktinių aplinkybių vertinimą, kas lėmė nepagrįstą ir neteisėtą jos prašymo atnaujinti procesą šioje civ. byloje atmetimą, todėl apeliacinės instancijos teismas ir pasisako dėl pirmos instancijos teismo 2007 m. spalio 12 d. nutarties motyvų bei pareiškėjos P. B. atskirajame skunde nurodytų nutarties neteisėtumo argumentų.

Pareiškėja P. B., kreipdamasi su prašymu dėl proceso atnaujinimo, nurodė 2 proceso atnaujinimo pagrindus : CPK 366 str. 1 d. 2 p., nes naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, bei CPK 366 str. 1 d. 9 p., nes pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Dėl CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindo.

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia.

Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės:

buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą;pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos;pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;tiri esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Taigi tik šių aplinkybių buvimo visetas leidžia spręsti klausimą dėl pareikšto prašymo pagrįstumo.

Bylos medžiaga įrodo, kad Vilniaus m. 3-čias apylinkės teismas 2004 m. birželio 22 d. sprendimu civ. byloje Nr.2-2877-608/07 nutraukė P. B. ir R. B. santuoką bei patvirtino sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.53 str. 3 d.). Įstatyme (CK 6.156 str.) įtvirtintas sutarties laisvės principas nustato šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Byloje (b.t. 1, b.l. 68) yra P. B. ir advokato P. M. kontoros 2004-06-17 sudaryta atstovavimo sutartis Nr.857 dėl klientės atstovavimo skyrybų byloje pilna apimtimi.

Byloje nėra įrodymų (CPK 178 str.), kurie patvirtintų atskirajame skunde nurodytą teiginį, kad pirmos instancijos teismas būtų suvaržęs pareiškėjos procesinę teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius teikiamą prašymą.

Pagal CPK 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas šiuo atveju nėra įstatymo įpareigotas atlikti veiksmus, kurie tiesiogiai privalomi šaliai, kuri, be to, yra atstovaujama tinkamo atstovo (CPK 179 str. 2 d.). Pareiškėja neįrodė, jog ji būtų prašiusi teismo duoti jai liudijimą gauti įrodymams, kuriais ji grindė savo reikalavimą (CPK 199 str. 4 d.), gi suinteresuotas asmuo R. B. į bylą pareikė bankų, kuriuose R. B. vardu yra atidarytos sąskaitos, išrašus, kurie nepatvirtina pareiškėjos teiginį apie didelių piniginių lėšų egzistavimą santuokinio turto padalijimo bei sutarties patvirtinimo metu.

Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant pareiškėjos atskirąjį skundą, pareiškėja pripažino, kad ji savo ranka pildė suinteresuoto asmens turto ir pajamų deklaracijos valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriose nurodytos suinteresuoto asmens suteiktos piniginės paskolos kitiems asmenims, deklaracijose atspindimas suteiktų paskolų grąžinimo faktas, turto ir pajamų deklaracijos pasirašytos suinteresuoto asmens bei patvirtintos valstybinės mokesčių inspekcijos.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pirmos instancijos teismas pripažįsta pirmos instancijos teismo teiginį, jog pareiškėja neįrodė, kad R. B., dalinant turtą, nuslėpė dideles pinigines lėšas, pagrįstu ir teisėtu, bei atmeta skundėjos argumentus, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė įrodytą pinigų nuslėpimo faktą. Pagaliau, pareiškėja nenuginčijo (CPK 178 str.) suinteresuoto asmens teiginio, kad grąžintos paskolos buvo panaudotos šeimos pragyvenimui, kito turto įgijimui.

Dėl akcijų ir jų vertės.

Prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.52 str. 1 d.) (b.t. 1, b.l. 2) pareiškėjai nurodė, kad ginčo dėl santuokoje įgyto turto nėra, santuokinio turto padalinimo klausimai išspręsti 2004-06-02 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Į bylą pareiškėja nepateikė įrodymų (CPK 178 str.), kad ji neturėjo dalintino turto pasirinkimo teisės turto dalybų metu. Taigi akivaizdu, jog esant įstatyme įtvirtintam sutarties laisvės principui (CK 6.156 str.), kai šalys pačios savo valia nustatė, jog akcijos dalintinos pagal jų nominalią vertę.

Bylos medžiaga – hipotekos lakštai su P. B. parašais įrodo (CPK 178 str.), kad apie suinteresuoto asmens įgytą turtą (akcijas), kaip bendrą sutuoktinių turtą jai buvo žinoma iki turto dalybų sutarties sudarymo, kadangi gyvenant santuokoje R. B. disponavo nurodytomis akcijomis tik esant P. B. rašytiniu sutikimu.

Pagal susiklėsčiusią teisminę praktiką, pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu gali inicijuoti proceso atnaujinimą, bet tik tada, jei asmuo dėl objektyvių nuo jo nepriklausančių priežasčių neturėjo esminės bylos rezultatui reikšmingos informacijos apie atitinkamas aplinkybes ir todėl negalėjo jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimo neteisėto sprendimo priėmimą. Be to, esant tokiai aplinkybei (informacijai) svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t.y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo skundžiamosios nutarties argumentais, kad pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti dalintino turto sudėties ir jo verčių, nes faktinės bylos aplinkybės paneigia pareiškėjos teiginius, kurie sudaro jos nurodoma CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindą procesui atnaujinti.

Dėl žemės sklypų, esančių po pastatais, nuomos teisių.

Bylos medžiaga įrodo, kad dalinant turtą, kurį sudarė pastatai, pareiškėjai galėjo būti žinomi viešojo registro duomenys apie žemės sklypų, esančių po pastatais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę ir jų paskirtį. Tai yra valstybės žemė, išnuomota suinteresuotam asmeniui po pastatais, kurie yra pareiškėjo nuosavybė pagal turto pasidalinimo sutartį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, tai nesudaro pagrindo laikyti, kad tai nauja paaiškėjusi aplinkybė, kurios nežinojo ar negalėjo žinoti pareiškėja turto dalybų sutarties sudarymo bei patvirtinimo metu.

Dėl CPK 366 str. 1 d. 9 p.

Teisėjų kolegija atmeta skundėjos argumentus, kad teismas, tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Nagrinėjant bylą suinteresuotas asmuo nurodė, kad santuokos pasekmių sutartį ruošė pareiškėja, kuriai talkino teisės specialistas – advokatas. Šios aplinkybės skundėja neginčijo. Sutarties preambulėje nurodyta, kad ši sutartis sudaryta abiejų sutuoktinių bendru susitarimu ir gera valia. Ši nuoroda į sutarties sudarymo sąlygas rodo priešingas aplinkybes, nei nurodė pareiškėja savo prašymu dėl proceso atnaujinimo šioje byloje.

Sprendžiant sutarties tvirtinimo klausimą, kai sutarties sąlygas šalims padėjo ruošti teisės specialistai, kai šia sutartimi yra išspręstas nepilnamečio vaiko aprūpinimo klausimas, pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti, kad sutartis pažeidžia kieno nors teises ar interesus.

Taigi vien nuoroda į CPK 366 str. 1 d. 9 p., nesant šį pagrindą įrodančių aplinkybių, nesudarė pirmos instancijos teismui pagrindo pripažinti pareiškėjos reikalavimą šioje dalyje pagrįstu ir teisėtu.

Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, jog P. B. atskirajame skunde nurodyti skundžiamos nutarties panaikinimo argumentai nesudaro teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, todėl P. B. atskirasis skundas atmestinas.

Sutinkamai su CPK 98 str. iš pareiškėjos P. B. suinteresuotam asmeniui R. B. priteistinos 5899,50 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Tenkindama prašymą dėl 5899,50 Lt išlaidų atlyginimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į bylos apimtį, sudėtingumą bei advokato pagalbos apimtis, o taip pat Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 98 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 3-čio apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos P. B. atskirąjį skundą atmesti.

Priteisti iš P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 5899,50 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti.