Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisejas J. Stubrys Procesinio sprendimo kategorija 110.5; 122.3 (S)

NUTARTIS

2009 m. spalio 14 d.

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovo uždarosios akcines bendroves „Litrada“ atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. gegužes 20 d. nutarties del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Šiauliu miesto apylinkes teismas civilineje byloje pagal ieškovo UAB „Stiklo briauna“ ieškini atsakovui UAB „Litrada“ del skolos priteisimo 2009 m. gegužes 20 d. nutartimi patenkino ieškovo prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo – areštavo ne didesnei kaip 85423,70 Lt sumai atsakovui UAB „Litrada” priklausancias pinigines lešas, leidžiant daryti išmokas, susijusias su darbo santykiais, bei vykdyti atsiskaitymus su ieškovu UAB ,,Stiklo briauna”, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybine mokesciu inspekcija, o ju nesant, areštavo atsakovo kilnojamaji ir nekilnojamaji turta, leidžiant juo naudotis, bet uždraudžiant ji perleisti kitiems asmenims. Teismas nurode, kad, atsižvelgiant i skolos suma ir praleista prievoles ivykdymo termina bei ieškovo nurodytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad gali pasunketi sprendimo ivykdymas arba iš viso jo nebus galima ivykdyti, todel prašymas taikyti laikinasias apsaugos priemones tenkintinas.

Teismo nutartyje nenurodyta jokiu motyvu, del kuriu teismas mane ši atveji esant išimtiniu ir del to prašymas del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo buvo išnagrinetas nepranešus atsakovui. Spresdamas laikinuju apsaugos priemoniu taikymo klausima, teismas privalejo ivertinti ir atsižvelgti bent jau i viešame registre skelbiama informacija apie atsakovo imone, iš kurios matyti, kad atsakovas yra ne tik pakankamai seniai, nuo 1994 metu, veikianti imone, taciau ir tai, jog imones istatinis kapitalas yra 1500000 Lt, imone turi turto, kurio i 2008 m. balansa irašyta verte sudaro daugiau kaip 32 mln. litu. Pabrežtina, kad imone kasmet dirba pelningai. Manytina, kad vien šios aplinkybes pakankamai aiškiai parodo, kad atsakovo ukine-finansine padetis jam nekeltu didesniu sunkumu ieškovo reikalavimams ivykdyti tuo atveju, jeigu byloje butu priimtas ieškovui palankus sprendimas. Be to, ne atsakovo mokumo galimybes salygojo ieškovo reikalavimu neivykdyma. Ieškovo reikalavimas kildinamas iš šaliu sudarytos rangos sutarties, pagal kuria ieškovas atliko statybos darbus objekte, esanciame (duomenys neskelbtini). Taciau ieškovas taip pat pagal kita rangos sutarti yra atlikes statybos darbu ir objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Šiame objekte dalis darbu atlikta nekokybiškai, o ieškovas vengia šiuos trukumus pašalinti. Del trukumu pašalinimo jam ne karta reikštos pretenzijos, taciau ieškovui nereaguojant atsakovas pasinaudojo Lietuvos Respublikos CK 6.46 str. suteikiama teise ir sulaike mokejimu ieškovui vykdyma iki statybos defektu pašalinimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Civilinio proceso kodekse itvirtinto laikinuju apsaugos priemoniu instituto teises normos nustato imperatyvu reikalavima teismui itin operatyviai išspresti prašymus del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo – istatymas nustato, jog šie klausimai turi buti išspresti ne veliau kaip per tris dienas nuo prašymo gavimo (LR CPK 148 str. 1 d.). Šiuo atveju numatytas ipareigojimas apie tokio prašymo nagrinejima pranešti atsakovui iš esmes reiškia tik informacinio pobudžio pasekmes sukuriancio procesinio veiksmo atlikima: šiuo pranešimu atsakovas nera kvieciamas dalyvauti teismo posedyje, be to, atsižvelgiant i ypac trumpa prašymo del laikinuju apsaugos priemoniu nagrinejimo termina, iš esmes yra apribota atsakovo galimybe pateikti prieštaravimus bei irodymus, susijusius su sprendžiamu klausimu del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo. Pažymetina, jog laikinuju apsaugos priemoniu taikymo pagrinda sudaro byloje turimais duomenimis teismo nustatytos aplinkybes, jog nesiemus šiu priemoniu busimo teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Tuo tarpu pranešimas atsakovui apie prašymo nagrinejima nera reikšmingas teismo procesinio sprendimo taikyti ar netaikyti laikinasias apsaugos priemones priemimo pagristumui, todel vien tai, kad nebuvo pranešta atsakovui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog klausimas buvo neteisingai išsprestas, o teismo nutartis yra nepagrista ir neteiseta.

Be to, pažymetina, kad nagrinejamoje byloje teismo apsisprendimas nepranešti atsakovui apie prašymo nagrinejima yra motyvuotas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog tokiu budu yra siekiama išvengti turto paslepimo ar perleidimo. Atsižvelgiant i taikytu laikinuju apsaugos priemoniu pobudi, t. y. i arešto objekta, kuri sudaro atsakovui priklausancios pinigines lešos, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, ši teismo argumentacija pripažintina pagrista, kadangi egzistuoja reali galimybe, atsakovui sužinojus apie sprendžiama klausima, ši turta paslepti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitais budais sutrukdyti laikinuju apsaugos priemoniu taikyma (LR CPK 148 str. 1 d.).

Laikinuju apsaugos priemoniu taikymas yra preliminari priemone, kuria siekiama kiek imanoma greiciau užkirsti kelia aplinkybems, galincioms pasunkinti ar padaryti negalimu busimo teismo sprendimo ivykdyma, o pagrindinis laikinuju apsaugos priemoniu taikymo kriterijus yra teismo abejone, jog nesiemus šiu priemoniu busimo teismo sprendimo (galimai palankaus ieškovui) ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Teismas, taikydamas laikinasias apsaugos priemones, neprivalo tureti irodymu, jog ateityje neabejotinai atsiras gresme teismo sprendimui ivykdyti. Šiuo atveju pakanka isitikinti tuo, kad konkrecioje situacijoje egzistuoja tokio pobudžio gresmes atsiradimo tikimybe.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spresdamas klausima del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, vadovavosi byloje pateiktais irodymais. Ieškinyje nurodytos ir pateiktais dokumentais grindžiamos aplinkybes, jog ieškinio reikalavimu suma yra didele, atsakovas tinkamai neatsiskaite su ieškovu pagal išrašytas PVM saskaitas-fakturas, atsiskaitymo terminai yra žymiai pradelsti, sudaro realu pagrinda konstatuoti tam tikra atsakovo vengima sumoketi ieškovui skola bei tuo paciu galima sprendimo neivykdyma ar jo ivykdymo pasunkejima. Be to, apeliantas nenurode jokiu aplinkybiu ir jas pagrindžianciu irodymu, jog del taikytu laikinuju apsaugos priemoniu atsakovas patyre tam tikru nuostoliu ar neteisetai buvo pažeisti jo interesai, todel nera pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonemis buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo siekiamam tikslui principai (LR CPK 145 str. 2 d.).

Teismas, nagrinedamas prašyma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, nesprendžia paties ieškinio pagristumo klausimo. Taigi pirmosios instancijos teismas neturejo teisinio pagrindo iš esmes tirti ir ivertinti aplinkybiu, susijusiu su atsakovo neatsiskaitymo priežastimis. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybes, jog ieškovo reikalavimu neivykdyma salygojo ne atsakovo mokumo galimybes, o tai, kad ieškovas nekokybiškai atliko darbus, sudaro ieškinio nagrinejimo dalyka, taciau nenagrinetinos sprendžiant laikinuju apsaugos priemoniu taikymo klausima.

Kita vertus, pritaikius tam tikras laikinasias apsaugos priemones, atsakovui nera užkertamas kelias pasinaudoti Civilinio proceso kodekse numatytomis teisinemis priemonemis, igalinanciomis ginti pažeistas teises. Atsakovas, manydamas, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemones pažeidžia ekonomiškumo, šaliu interesu pusiausvyros, proporcingumo principus, turi teise kreiptis i teisma LR CPK 146 straipsnyje nustatyta tvarka su pagristu prašymu del vienos laikinosios apsaugos priemones pakeitimo kita ar šios priemones panaikinimo. Savo ruožtu, atsakovas taip pat turi teise LR CPK 147 straipsnyje numatytais pagrindais kreiptis i teisma del nuostoliu, galimu del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Be to, LR CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju atsakovas turi reikalavimo teise del nuostoliu atlyginimo isiteisejus teismo sprendimui.

Nustatytu aplinkybiu pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo taikytas areštas yra tikslinga bei teiseta priemone, užtikrinanti busimo teismo procesinio sprendimo ivykdyma. Teiseju kolegija konstatuoja, jog Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. gegužes 20 d. nutartis priimta teisetai ir pagristai, atskirojo skundo motyvais nera pagrindo panaikinti šios nutarties.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. gegužes 20 d. nutarti palikti nepakeista.