- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-17
- Bylos Nr.
- 1-962-951/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00935-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- E. L.
- Advokatai
- Alfonsas Daukantas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, turintis neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2013 m. spalio 25 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), namo viduje, sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei E. L., o būtent: vieną kartą koja spyrė į veido sritį, po to kelis kartus ranka trenkė į veido ir pilvo sritį.
Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad grįžo iš darbo, nebuvo pasiėmęs rakto nuo namų. Nuėjo pas draugę ir rado ją su nepažįstamu vyru. Supyko, spyrė į veidą, du kartus trenkė ranka į veidą. Dar sutrenkė į šoną. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko prieš metus, kiek pamena, spalio 25 d. Mano, kad E. L. skaudėjo. Savo elgesį vertina blogai, gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido. Daugiau tikrai pažada, kad to nebebus. Išlaikytinių turi, sūnui bus 4 metai.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Tai, jog R. K. padarė įstatymo uždraustą veiką, įrodo byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.
Nukentėjusioji E. L. tyrimo metu parodė, kad 2013 m. spalio 25 d. apie 14.30 val. kartu su savo drauge D. V. parėjo pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 15 val. 20 min. pas D. atėjo jos draugas, kurio nei vardo, nei pavardės nežino ir matė pirmą kartą. Trise gėrė sidrą, šoko. Po to nelabai jau tiksliai viską prisimena, nes apsvaigo nuo išgerto sidro, nors alkotesteris rodė tikrai labai mažai, ir prisimena, kad kažkokiu tai būdu su tuo D. draugu atsidūrė lovoje. Kur tuo metu buvo D., neprisimena, bet atrodo, kad ji žadėjo eiti parsinešti malkų. Begulint lovoje ir besimylint, į kambarį įėjo sugyventinis R. K. ir, pamatęs vaizdą lovoje, supyko, įtūžo ir pripuolęs trenkė kumščiu į pilvą, ištempė iš lovos. Tuomet susikibo su D. draugu, apsistumdė. Tada, priėjęs prie jos begulinčios ant kambario grindų, spyrė į veido sritį ir delnu vieną kartą trenkė per skruostą. Po to piktai pasakė „renkis". Kur dingo D. draugas, nematė, tiesiog tuo momentu galvojo ne apie tą vaikiną, o apie save, R. ir tarpusavio santykius, be to buvo baisiai gėda prieš R.. Tada R., kol ji rengėsi, paskambino jos mamai J. L. ir paprašė, kad ši atvažiuotų jos pasiimti bei nurodė adresą. Ji apsirengė rūbus ir abu su R. išėjo iš D. namų. D. nebesutiko, ji nepasirodė. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, R. ėjo pirmas, ji jam iš paskos ir eidama paskambino į policiją ir pranešė, kad sumušė sugyventinis, nelabai prisimena ką pasakė atsiliepusiam asmeniui. Po to sutiko mamą, o po akimirkos atvyko ir policijos pareigūnai. Pareigūnai ją ir sugyventinį pristatė į Kuršėnų policijos nuovadą, kur parašė pareiškimą, o sugyventinis buvo sulaikytas. Pas teismo medicinos ekspertus nuvykusi nebuvo ir nevyks, į jokius medikus nesikreipė ir jokių rimtų sužalojimų nepatyrė. Dėl sumušimo, t.y. sukelto fizinio skausmo, savo sugyventiniui R. K. jokių pretenzijų neturi, jai jokia žala padaryta nebuvo. Tokį sugyventinio elgesį išprovokavo jos pačios poelgis, nes jam tikrai buvo nemalonu pamatyti vaizdą, kurį pamatė. Kai buvo mušama, skaudėjo dėl suduotų sugyventinio smūgių, jautėsi įskaudinta, kad jis pakėlė ranką, be to, didelę įtaką tam, kad paskambino ir apie smurtą pranešė policijai, turėjo išgertas alkoholio kiekis, jaučiasi pati kalta dėl to, kas nutiko, todėl Ramūnas jos dėl savo elgesio atsiprašė, ji su juo susitaikė, turi 3 metukų vaiką, kurį abu augina ir prižiūri, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį jau 2,5 - 3 metus laiko. Mano, kad tas įvykis ir incidentas bus pamoka abiems ir daugiau panašios situacijos nepasikartos (19, 20-22 b. l.).
Liudytoja D. V. tyrimo metu parodė, kad 2013 m. spalio 25 d. apie 13.00 val., tikslaus laiko neprisimena, buvo (duomenys neskelbtini) mieste prie kebabinės, kuri yra prie (duomenys neskelbtini) pašto, sutiko iš matymo pažįstamą D. ar D., nežino tiksliai jo vardo. Jis neaukšto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų. Iš kur jis ir kur jis gyvena, nežino, bet jį matė antrą kartą savo gyvenime. Su juo pasikalbėjo ir jis pasiūlė atsigerti. Ji sutiko ir pasiūlė susitikti vėliau, sutarė, kad paskambins bei davė jam savo telefono numerį. Po kiek laiko parėjo namo ir pas ją atėjo draugė E. L., su kuria pažįstamos daug metų, ji nudažė jai plaukus. Apie 15 val., tikslaus laiko neprisimena, paskambino tas vaikinas D. ar tai D. ir paklausė, ar jau atsilaisvino bei pasakė, kad nupirks gėrimų ir ateis, o ji jam pasakė savo adresą. Po kelių minučių pas ją į namus, t.y. (duomenys neskelbtini), atėjo tas vaikinas, jis atsinešė sidro, viso 6 vnt. po 1 l. Sėdėjo ir visi trys kalbėjosi bei gėrė sidrą. Po to paskambino pažįstama ir ji turėjo trumpam išbėgti su ja susitikti, o jie, t.y. E. ir tas D. ar D., liko pas ją namuose. Kai grįžo namo, maždaug už pusvalandžio, rado tuščius namus. Po to sužinojo, kad E. sumušė vyras, tačiau E. smulkmenų nepasakojo (25-26 b. l.).
2013-10-25 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas (5-7 b. l.).
2013-10-25 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, jog atėjęs sugyventinis R. K. vieną kartą spyrė į galvą sukeldamas fizinį skausmą (8-10 b. l.).
Asmens blaivumo teste nurodyta, kad E. L. nustatytas 0,13 promilių girtumas (17 b. l.).
Nagrinėjant bylą teisme, R. K. prisipažino įvykęs nusikaltimą, nurodė, kad savo sugyventinės atžvilgiu jis panaudojo fizinį smurtą, vieną kartą koja spirdamas jai į veido sritį ir kelis kartus ranka trenkdamas į veido ir pilvo sritį. Tokias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Be to, fizinio smurto panaudojimo faktą liudija ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme – įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad dėl R. K. panaudoto fizinio smurto, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad R. K. smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę, jo padaryta veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialistų išvadoje nurodyta, kad R. K. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (54 b. l.).
2014-01-21 Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi R. K. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (60-61 b. l.).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad R. K. nustatomas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas, paranoidinė šizofrenija, dėl ko jis ribotai gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu dėl psichikos sutrikimo jis galėjo ribotai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (63-64 b. l.).
Teisiamajame posėdyje ekspertas G. B. parodė, kad jis kartu su teismo psichiatru S. R. įvertino, kad tuo metu kaltinamasis sirgo paranoidine šizofrenija, bet buvo remisijos būsenoje, todėl ne visiškai pilnai galėjo suprasti veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertizės metu jie pastebėjo tą pačią remisijos būseną, nes R. K. vartojo vaistus, bet vis tiek jam diagnozuota liga, kuri priskiriama prie lėtinių psichikos sutrikimų. Remisija šiuo metu yra, bet kalbėti apie pilną remisiją negalima, ją konstatuoti gal būtų galima po kelių metų. Įvertinant tą faktą, kad R. K. serga paranoidine šizofrenija, todėl nevisiškai pilnai, ribotai galėjo suvokti savo veiksmus. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo riboto pakaltinamumo būsenoje. Jam rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininę priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Yra psichikos sutrikimas, turi invalidumo grupę, liga dalinai įtakoja valios procesus, streso situacijoje kaltinamasis gali ne viską suprasti.
R. K. šios veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, todėl jis, darydamas įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties R. K. yra pripažintinas ribotai pakaltinamu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 str.).
Baudžiamojo kodekso 18 str. 2 d. nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 str., arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 str. numatytos priverčiamosios medicinos priemonės. Taigi, BK 18 str. 2 d. numatytos galimos alternatyvos.
Sprendžiant R. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teisiamajame posėdyje buvo gautas R. K. ir E. L. susitaikymo protokolas ir prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, bei baudžiamąją bylą R. K. atžvilgiu nutraukti pagal LR BK 38 straipsnį. LR BK 38 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju matyti, kad R. K., duodamas paaiškinimus apie nusikalstamos veikos aplinkybes, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai žalos padaryta nebuvo, susitaikė su nukentėjusiąja. Teismas pažymi, kad kaltinamasis padarė vieną nusikaltimą, kuris yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, atsiprašė nukentėjusiosios, kas rodo jo gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (37-38 b. l.), baustas administracine tvarka (70-78 b. l.), nedirbantis (68, 69 b. l.), yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. K. šios veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, ir jis pripažintas ribotai pakaltinamu, teismas, atsižvelgdamas į ekspertizės aktą, eksperto duotus paaiškinimus teisme, siekdamas užtikrinti, kad R. K. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skiria specialistų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nutarties įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam R. K. buvo skirtas gynėjas advokatas Alfonsas Daukantas. Byloje gauta 2014-09-11 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. VI-1587(04.8), iš kurios matyti, kad už R. K. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 468 Lt. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad LR Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies nuostatos numato galimybę teismui nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus numatytus atvejus, tik pripažįstant asmenį kaltu, t y. asmens atžvilgiu priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi byloje apie turimą turtą ir gaunamas kaltinamojo pajamas duomenų nėra, bylos duomenimis R. K. yra nedirbantis, be to, atsižvelgiant į LR Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 d. 2 p., pagal kurį nagrinėjant bylas asmenų, kurie dėl psichinių trūkumų negali pasinaudoti savo teise į gynybą, yra numatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 str., 98 str., baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p.,
nutaria:
R. K. pripažinti ribotai pakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
R. K. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
R. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nutarties įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Proceso išlaidų už R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš R. K. nepriteisti.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.