Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Č. 2021 m. balandžio 14 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvyko vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais veiksmais G. Č. pažeidė KET 9, 14, 126 ir 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje.

Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie buvo informuoti tinkamai bei laiku (b. l. 1), neatvykimo priežastys nežinomos, prašymai atidėti bylos nagrinėjimą negauti. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Tyrimo metu atsakomybėn traukiamas G. Č. iš pradžių savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2021 m. balandžio 12 d. jam iš (duomenys neskelbtini) buvo atvarytas automobilis „Alfa Romeo 156“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tam, kad būtų pakeistas automobilio priekinis stiklas. Kas vairavo automobilį, nežino, automobilio raktus ir dokumentus jam perdavė automobilio šeimininkė Z. S. (b. l. 8). 2021 m. balandžio 23 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2021 m. balandžio 14 d. apie 19 val. norėjo parodyti automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), meistrams, užvedė automobilį ir nuvyko nuo (duomenys neskelbtini) iki prekybos centro „Iki Jovaras“, kuris yra 100 m atstumu. Išvykdamas iš aikštelės kliudė automobilį „Škoda“, tačiau to nepajuto ir nepastebėjo. Po automobilių meistrų apžiūros „Alfa Romeo“ pastatė toje pačioje aikštelėje, bet kitoje vietoje. Kitą dieną atvykus Kelių policijos pareigūnams davė neteisingus parodymus, nes buvo šoko būsenoje. Dėl įvykio apgailestauja ir gailisi, teisės vairuoti automobilį neturėjo (b. l. 18).

Be G. Č. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: G. Č. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. balandžio 15 d., apie 8.41 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) pranešėjas po nakties kieme rado apgadintą automobilį „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą juos pasitiko pranešėjas D. B., kuris paaiškino, kad šiandien išėjęs į kiemą pamatė, jog kieme stovinčio jo automobilio „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis dešinės pusės bamperis yra apgadintas. Pranešėjas įtaria, kad apgadinimus galėjo padaryti tame pačiame kieme stovintis automobilis „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi minėto automobilio kairėje pusėje matomi šviežiai padaryti apgadinimai. D. B. taip pat pasakė, kad vakar „Alfa Romeo“ automobilis buvo priparkuotas šalia jo automobilio „Škoda“. Jis paaiškino, kad ne vieną kartą matė kaip „Alfa Romeo“ automobiliu naudojasi ir jį vairuoja kaimynas, kaip vėliau paaiškėjo G. Č.. Automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galimai vairavęs G. Č. paaiškino, kad nežino kas perstatė minėtą automobilį, tačiau automobilio dokumentai ir raktai buvo pas G. Č.. Jis pasakė, kad automobilis priklauso ne jam, tačiau šiuo metu juo naudojasi, nes dabartinė savininkė paprašė, kad jis pakeistų automobilio stiklą. Paklausus asmens dėl automobilio apgadinimų, pastarasis tiksliai atsakyti negalėjo. G. Č. negalėjo tiksliai nurodyti vietos, kur stovėjo jo automobilis. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, painiojosi savo parodymuose. Paprašius G. Č. pasitikrinti blaivumą, pastarasis iš karto nesutiko, tikino, kad neprivalo, nes nepadarė jokio pažeidimo. Dar kartą paprašius pasitikrinti blaivumą, G. Č. alkotesteriu nustatytas 1,94 promilių girtumas. Antru putimu jam nustatytas 1,98 promilių girtumas. Jiems (pareigūnams) forminant įvykį, G. Č. išvalė apgadinimus nuo automobilio „Alfa Romeo“, tačiau žymės matėsi. G. Č. paaiškino, kad jam mašina atrodo gražiau, kai yra nuvalyta (b. l. 4); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio specialistės A. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio tyrimo metu nustatyta, jog G. Č. 2021 m. balandžio 14 d., apie 19 val. vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino, vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. 2021 m. balandžio 15 d. į pranešimą apie įvykusį eismo įvykį reagavę policijos pareigūnai išsikvietė prie automobilio galimą eismo įvykio kaltininką G. Č. bei patikrinę jo blaivumą nustatė 1,94 promilių girtumą (antru putimu nustatytas 1,98 promilių girtumas) (b. l. 20); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 5); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad automobiliui „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta: užpakalinis kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas, o automobiliui „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 6); nukentėjusiojo D. B. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. balandžio 14 d., 17.40 val. atvažiavo iš darbo namo ir pastatė automobilį kiemo aikštelėje. Šalia iš kairės stovėjo automobilis „Ford“, o iš dešinės sidabrinė įtariama mašina „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viduje kažkas sėdėjo, bet nematė, kas. Kitą dieną ryte, 8.40 val. ruošėsi važiuoti į darbą, atėjęs prie mašinos pastebėjo, kad guli grotelės ir jo mašinos dešinys priekinis kampas apibraižytas, įlenktas sparnas. Tada grįžo namo ir iškvietė policiją. Išėjęs į lauką pastebėjo įtariamą automobilį kitoje vietoje, iš vairuotojo pusės galinės durelės buvo šviežiai nubrauktos. Tada atėjo kaimynas, baltos „Peugeot“ savininkas, kuris pasakė, kad vakare 22 val. čia pastatė savo mašiną ir paminėjo, kad toje vietoje vakar stovėjo kaimyno iš (duomenys neskelbtini) aukšto, buto Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, jo klausė apie įvykį, sakė – nepastebėjo (b. l. 7); alkotesterio duomenų išrašas, iš kurio matyti, kad G. Č. 2021 m. balandžio 15 d., 09:51:32 val. buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas, o 10:14:34 val. nustatytas 1,98 promilių girtumas (b. l. 9, 10); transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad automobiliui „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinės kairės pusės durys, apgadinimų aukščiai 0,75-0,80 cm. Padaryta išvada, kad automobilių „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis bei pobūdis atitinka (b. l. 11); fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilių „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 12-13); VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininke yra Z. S. (b. l. 14); iš pažymos apie asmens duomenis matyti, kad G. Č. 2016 m. balandžio 13 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas paskelbtas negaliojančiu (b. l. 19); iš „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialo pateiktos automobilio „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žalos sąmatos matyti, jog automobilio remonto kaina sudaro 297,22 EUR (b. l. 26-28).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 14 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 9 punkte įtvirtina bendro pobūdžio pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. Č. vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis pats tai pripažino. Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta 2 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 11 d., taigi nusižengimų padarymo metu, teisių atėmimo terminas nebuvo pasibaigęs. Pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad anksčiau atsakomybėn traukiamam asmeniui išduotas vairuotojo pažymėjimas buvo paskelbtas negaliojančiu. Vairuodamas automobilį G. Č. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, jis nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė aikštelėje stovintį automobilį „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino. Eismo įvykio bei automobilio „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų faktą patvirtina ir nukentėjusiojo D. B. paaiškinimas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, papildomi duomenys apie eismo įvykį, transporto priemonės apžiūros protokolas, fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti automobilių apgadinimai ir iš kurių matyti, kad jie pagal savo aukštį, pobūdį bei lokaciją atitinka. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. Č. veiksmai pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

KET 222 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintos pareigos traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. Č., būdamas atsakingas už eismo įvykį, apie įvykį policijai nepranešė, su nukentėjusiuoju taip pat nesusisiekė, tyčia iš karto po to, kai apgadino kitą aikštelėje stovėjusį automobilį „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors G. Č. teigė nesupratęs ir nepajutęs, kad apgadino kitą transporto priemonę, tai paneigia byloje surinkti įrodymai. Teismui nekyla abejonių, kad G. Č. suvokė apgadinęs kitą automobilį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Išvažiuodamas iš aikštelės jis kliudė šalia stovintį automobilį, tai jis neabejotinai turėjo pastebėti žiūrėdamas į automobilio veidrodėlius, jam matomumo niekas neužstojo, jo paties vairuotas automobilis „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas iš vairuotojo pusės, ir kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, ant automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinių durelių yra nemažas įbrėžimas, o jo kliudyto automobilio „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grotelės nuo automobilių susidūrimo nukrito, todėl atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį. Nepaisydamas to, iš įvykio vietos jis išvažiavo, net nepatikrinęs ir neįsitikęs, ar iš tiesų neapgadino kitos, šalia stovėjusios transporto priemonės. Kaip pats teigė, automobilį „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis vežė pas meistrus, atitinkamai negalėjo nežinoti apie automobilio apgadinimus ar jų nepastebėti atiduodamas automobilį meistrams arba atsiimdamas iš jų. Grįžęs prie savo namų, į tą pačią aikštelę, kurioje apgadino kitą transporto priemonę, jis savo automobilį perstatė į kitą vietą ir pareigūnams pirmą kartą jį apkalsiant apie įvykio aplinkybes, neigė automobilio vairavimo ir eismo įvykio faktą. Be to, pareigūnams forminant įvykį, išvalė automobilio „Alfa Romeo“ apgadinimus, tokiu būdu siekdamas nuslėpti savo dalyvavimą eismo įvykyje. Nustatytos aplinkybės patvirtina G. Č. tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir aplinkybė, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, tokia teisė jam buvo atimta už vairavimą esant neblaiviam. Taigi jis neabejotinai turėjo pagrindą pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Iš byloje pateiktos „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialo automobilio „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žalos sąmatos matyti, jog automobilio remonto kaina sudaro 297,22 EUR, t. y. eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl G. Č. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 300 EUR iki 560 EUR, o už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – bauda nuo 850 EUR iki 2 000 EUR. Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinanti aplinkybė ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo atveju yra tai, kad G. Č. prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama G. Č. asmenybė – baustas administracine tvarka, įskaitant KET pažeidimų padarymą, turi dvi galiojančias nuobaudas nesusijusias su KET pažeidimais, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas už vairavimą esant neblaiviam. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti G. Č. paskyrus baudas, artimas minimalioms ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytoms baudoms. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Nors, kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad G. Č. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tokia teisė jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu buvo atimta, vis tik, pagal formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgiant į ANK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl šios poveikio priemonės taikymo. Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. Nagrinėjamu atveju padaryti du nusižengimai, susiję su KET pažeidimais, atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį nepaisydamas to, kad teisė vairuoti jam atimta už itin šiurkštų KET pažeidimą, jis teistas už vairavimą esant neblaiviam, be to, anksčiau baustas ir už kitų KET pažeidimų padarymą, todėl teismas sprendžia, kad jam taikytina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

Už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pažeidėjas priklauso Z. S., t. y. ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra numatytos sąlygos kuomet už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Šiuo atveju yra aktualus ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuris numato, kad norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, jog perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju norint taikyti konfiskavimą būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu elgėsi nerūpestingai, sudarydamas sąlygas kitiems asmenims jo daiktą panaudoti nusižengimui padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad automobilio „Alfa Romeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė elgėsi nerūpestingai ar būtų žinojusi ar galėjusi numatyti, kad G. Č. jai priklausantį automobilį panaudos administraciniams nusižengimams daryti, todėl automobilio konfiskavimas yra negalimas. Įvertinus tai, kad G. Č. teistas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau pakankamai seniai, galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus neturi, paskutiniai KET pažeidimai fiksuoti 2019 m., jam skirtina pakankamai didelė bauda ir taikytinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, taip pat tai, jog transporto priemonės (jos vertės) konfiskavimas nėra privalomas, teismas sprendžia, kad automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas šiuo atveju taip pat netikslingas ir būtų neproporcinga priemonė, todėl netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. Č. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 320 EUR dydžio baudą.

G. Č. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 EUR dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir G. Č. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 400 EUR dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21131796928.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.