Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. 2017 m. rugpjūčio 29 d. apie 12.43 val. ties pastatu, esančiu Pramonės g. 141, Vilniuje, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,16 promilės etilo alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu M. J. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2017 m. rugpjūčio 29 d. jis su draugu, vardu Andrej, kurio pavardės jis nežino, automobilyje „Audi 80“ gėrė alų. Minėtas automobilis buvo sugedęs, todėl jie stūmė minėtą automobilį į autoservisą. Pririedėjus prie nuokalnės jis sėdo už minėto automobilio vairo ir nuriedėjo prie autoserviso. Netrukus privažiavo policijos pareigūnai. Minėtas automobilis priklausė jam, jis šį automobilį apie du mėnesius prieš šį įvykį pirko iš J. S., tačiau šio sandorio dar nebuvo įregistravęs, kadangi automobilis buvo be draudimo, be techninės apžiūros. Jis gailisi dėl savo poelgio.

Teisiamojo posėdžio metu J. S. parodė, kad M. J. jam yra matytas, pažįstamas M. J. atvedė pas jį, nes M. J. norėjo pirkti jo automobilį „Audi 80“. Jis M. J. pardavė minėtą automobilį, po ko M. J. atidavė automobilio registracijos dokumentus bei patį automobilį. Jis pasakė, kad reikia pasirašyti pirkimo- pardavimo sutartį. M. J. per kitą žmogų padavė savo paso kopiją. Jis pasirašė ant minėto paso kopijos, kitoje pusėje surašė sutartį ir šiuos dokumentus perdavė M. J. per minėtą žmogų, manydamas, kad M. J. pasirašys ir padarys kopijas. Jis buvo išvykęs, o grįžęs sužinojo, kad automobilis sulaikytas. Jis neprieštarauja dėl automobilio konfiskavimo. J. S. pateikė paso, išduoto M. J. vardu, kopiją.

Teisiamojo posėdžio metu M. J., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio 29 d. apie 12.40 val. patruliavimo metu prie pastato, esančio Pramonės g. 141, Vilniuje, jis pastebėjo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį asfaltuotu keliu ir kurį iš galo stūmė vyras, kuris pamatęs policijos pareigūnus iš karto pasišalino. Jis nusprendė privažiuoti prie minėto automobilio ir pastarąjį patikrinti. Priėjus prie sustojusio automobilio prie pastarojo vairo sėdėjo M. J., kuris neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. M. J. pasakė, kad tą dieną gėrė alų ir degtinę (b. l. 15-16, 18).

Specialistas, ištyręs M. J. kraują, paimtą 2017 m. rugpjūčio 29 d. 13.20 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 2,16 promilės etilo alkoholio (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad M. J. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvada- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad M. J. 2017 m. rugpjūčio 29 d. apie 12.43 val. ties pastatu, esančiu Pramonės g. 141, Vilniuje, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,16 promilės etilo alkoholio.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Minėta, kad M. J. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,16 promilės etilo alkoholio, taigi M. J. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį.

M. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė. Nors M. J. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, teismas neturi pagrindo manyti, kad M. J. nuoširdžiai gailisi padaręs šią veiką: kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro, M. J. iki šio nusikaltimo padarymo du kartus buvo baustas už analogiškus veiksmus- transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio: 2014 m. rugpjūčio 10 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,34 promilės girtumas), 2015 m. lapkričio 29 d. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,62 promilės girtumas). Už šiuos veiksmus M. J. buvo skirtos administracinės nuobaudos- baudos, tačiau šios administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė: nepaisant šių nuobaudų, M. J. ir toliau vairavo transporto priemones būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas leidžia pagrįstai teigti, kad M. J. nedaro jokių socialiai naudingų išvadų: M. J. traukimas teisinėn atsakomybėn už analogiškus veiksmus, viena vertus, patvirtina jo polinkį elgtis neteisėtai, kita vertus, paneigia teisiamojo posėdžio metu M. J. išsakytus teiginius apie jo nuoširdų gailėjimąsi. Taigi teismas nenustatė M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. M. J. yra teistas, tačiau M. J. baustumas už analogiškus veiksmus- transporto priemonės vairavimą esant apsvaigusiam nuo alkoholio leidžia teismui pagrįstai teigti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti skyrus M. J. švelniausios rūšies bausmę- baudą, kadangi, kaip minėta, už ankstesnius analogiškus veiksmus skirtos baudos nepasiekė nuobaudos tikslų.

Apibendrinant šiuos argumentus konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. J. skyrus arešto bausmę. Įvertinus tai, kad M. J. dirba, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. J. skyrus arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis: už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą M. J. skirtina keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, M. J. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. J. skirtinos arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- penkiolika parų ir M. J. skirtina galutinė trisdešimties parų arešto bausmė, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

M. J. nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. 12.40 val. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. 14.31 val., kas atitinka dvi paras, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 35, 36), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis M. J. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors M. J. nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga M. J. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja, kad M. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija M. J. kraujyje daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad M. J. iki šio nusikaltimo padarymo du kartus buvo baustas už analogiškus veiksmus- transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, taigi nustatytinas maksimalus įstatyme nustatytas M. J. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas- treji metai.

Teismas taip pat pažymi, kad M. J. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio M. J. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. S. (b. l. 8). Teismas yra įsitikinęs, kad faktas, jog automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku duomenų bazėje nurodytas ne pats M. J., neužkerta kelio minėto automobilio konfiskavimui. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė tiek M. J., tiek J. S., minėtas automobilis nagrinėjamo įvykio metu J. S. priklausė tik de iure, de facto minėtas automobilis priklausė M. J., kuris minėtą automobilį nupirko iš J. S., t. y. nagrinėjamo įvykio metu faktiškai minėto automobilio savininkas buvo M. J., kuris minėtą automobilį valdė, naudojo bei disponavo, tik savo nuosavybės teisės nebuvo įregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas yra įsitikinęs, kad faktas, jog registruose kaip automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra įregistruotas ne faktinis šio automobilio savininkas M. J., neužkerta kelio minėto automobilio konfiskavimui. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi padėti įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį, tame tarpe ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Šia baudžiamojo poveikio priemone įgyvendinama idėja, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai- konstatuota, kad kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Teismas taip pat pažymi, kad sprendimas nekonfiskuoti automobilio galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kuomet asmuo veiką padaro epizodiškai naudodamasis kitam asmeniui priklausančia transporto priemone, pavyzdžiui, veiką padaro darbuotojas, naudodamasis darbdaviui priklausančia transporto priemone, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nekonfiskavus automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėto automobilio faktinis savininkas liktų M. J., taigi teismui priėmus sprendimą konfiskuoti ne M. J. valdomą transporto priemonę, o minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai- M. J., turėdamas teisę valdyti minėtą automobilį, nebūtų sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo bei iš jo nebūtų atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Kita vertus kaltininko manymas, kad nėra galimybių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę, galėtų skatinti kaltininką ir toliau daryti priešingas teisei veikas valdant minėtą transporto priemonę nesibaiminant, kad minėta transporto priemonė gali būti konfiskuota.

Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad J. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas aikštelėje, esančioje Minsko plente 27, Vilniuje, konfiskuotinas.

Ikiteisminio tyrimo metu M. J. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 37-38), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 66, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti M. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- penkiolika parų ir M. J. skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę, nustatant šią bausmę atlikti poilsio dienomis.

Į M. J. skirtą bausmę įskaityti jo laikinai sulaikytam išbūtą laiką- dvi dienas, jį prilyginant dviem arešto paroms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Skirti M. J. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus bei konfiskuoti automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

M. J. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti- panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.