Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-04-20 · Administracinė byla Nr. eI2-5186-596/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2023-04-20Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-04-20
Bylos Nr.
eI2-5186-596/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01900-2023-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Vita Valeckaitė, Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas
A. A. E. M. G.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-5186-596/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01900-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui A. R.,atsakovo atstovui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. E. M. G. (A. A. E. M. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. A. E. M. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. 23S13991 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., nes pareiškėjas 2023 m. sausio 9 d. buvo išbrauktas iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) LCC Tarptautinio universiteto studentų sąrašų, vadovaujantis VšĮ LCC Tarptautinio universiteto rektoriaus 2023 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. SS-02-034. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas), o panaikintas - remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas).

Atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 46 straipsnio 6 dalį užsienietis turi teisę pateikti prašymą būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, jeigu paaiškėja šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytos aplinkybės. Tokiu atveju sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio priėmimo studijuoti, o Įstatymo 36 straipsnio 6 dalis nustato, kad tokiu atveju užsienietis per 7 dienas turi informuoti Migracijos departamentą, kad jis pateikė prašymą būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą pagal Įstatymo 46 straipsnio 6 dalį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas sutinka, kad neinformavo Migracijos departamento teisės aktuose nustatytu terminu apie ketinimą tęsti studijas, tačiau pažymi, jog to nepadarė dėl žinių stokos. Atkreipia dėmesį, kad yra pateikęs prašymą dėl studijų Vokietijoje esančiame universitete ir šis prašymas buvo patenkintas.

Pareiškėjas cituoja Įstatymo nuostatas, susijusias su leidimų laikinai gyventi išdavimo ir panaikinimo pagrindais, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, susijusią su Europos Sąjungos piliečio statusu, teise laisvai judėti bei šios teisės ribojimu. Atkreipia dėmesį, jog nepažeidė Įstatymo nuostatų, atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl išduotas leidimas laikinai gyventi turėjo būti paliktas galioti.

Šalies argumentai

Apibendrindamas skunde nurodytas aplinkybes pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino pareiškėjo situaciją dėl studijų ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą. Mano, kad Migracijos departamentas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, todėl tiek skundžiamas Sprendimas, tiek ir jame nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą, remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas sutinka, jog nuo 2023 m. sausio 9 d. buvo išbrauktas iš VšĮ LCC Tarptautinio universiteto studentų sąrašų, taigi, nuo 2023 m. sausio 9 d. Migracijos departamentas turėjo pareigą taikyti imperatyvų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimą ir panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, kuris buvo išduotas studijų pagrindu.

Nurodo, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taigi kitokio sprendimo Migracijos departamentas negalėjo priimti.

Pažymi, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai neatitinka Įstatymo nuostatų apie leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimą ir panaikinimą. Pareiškėjo pateiktas samprotavimas, kad Migracijos departamentas negalėjo priimti ginčijamo Sprendimo, nes toks sprendimas nepriimamas, kol sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio priėmimo studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą, nepagrįstas. Užsienietis apie ketinimą pakeisti mokymosi įstaigą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu turi pranešti Migracijos departamentui, tačiau Sprendimo priėmimo metu nenustatyta, kad informacija apie pateiktą prašymą studijuoti kitoje mokslo ir studijų institucijoje buvo pateikta, t. y. pareiškėjas tokio prašymo Migracijos departamentui nepateikė nei iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, nei vėliau, skunde taip pat nenurodo turėjęs ketinimą studijuoti kitoje Lietuvos mokslo įstaigoje.

Akcentuoja, kad, kaip ir minėta, pareiškėjas iš studentų sąrašų buvo išbrauktas 2023 m. sausio 9 d., o Sprendimas priimtas 2023 m. vasario 8 d., taigi Migracijos departamento priimtas Sprendimas atitinka Įstatymo nuostatas.

Nurodo, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas leidimas laikinai gyventi. Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas. Aplinkybė, jog pareiškėjas teismui pateikė 2023 m. vasario 13 d. pasiūlymą studijuoti Vokietijos mokslo įstaigoje, visiškai nesusijusi su ginčijamu Sprendimu ir Įstatyme įtvirtintais leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindais, nes, kaip ir minėta, mokslo įstaiga turi būti Lietuvoje. Taigi, Migracijos departamento nuomone, ginčijamas Sprendimas buvo priimtas laikantis Įstatymo nuostatų ir nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

Atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su cituojama ESTT praktika dėl Europos Sąjungos piliečio statusu, teise laisvai judėti ir šios teisės ribojimais, Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjas yra ne Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, o (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl jam netaikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatos ir Europos Sąjungos piliečiams suteiktos teisės.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl asmens, keliančio grėsmę valstybės saugumui, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, kadangi ginčijamas Sprendimas buvo priimtas remiantis ta aplinkybe, jog pareiškėjas buvo išbrauktas iš studentų sąrašo, t. y. atsiradus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytam pagrindui panaikinti leidimą laikinai gyventi.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jei pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Atsiliepimas

Apibendrindamas atsiliepime nurodytus argumentus Migracijos departamentas pažymi, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, tinkamai pritaikė teisės normas, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl mano, kad pareiškėjo skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 23S13991, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, gim. (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 16 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) remdamasis tuo, jog buvo priimtas studijuoti į Lietuvos mokslo ir studijų instituciją. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.

VšĮ LCC Tarptautinis universitetas 2023 m. sausio 16 d. pranešimu Nr. 2301-PRNŠ-1117 apie pasikeitusius duomenis informavo Migracijos departamentą, kad Studentų pažangumo komisijos nutarimu pareiškėjas buvo išbrauktas iš studentų sąrašų. Kartu su pranešimu pateikė VšĮ LCC Tarptautinio universiteto rektoriaus 2023 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. SS-02-034 ,,Dėl studentų pašalinimo“, kuriame nurodoma, jog vadovaujantis Studentų pažangumo komisijos 2023 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. SS-01-009 pareiškėjas išbraukiamas iš studentų sąrašų.

Migracijos departamentas 2023 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą Nr. 23S13991 ,,Dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. E. M.“, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., nes pareiškėjas nutraukė studijas, t. y. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau pareiškėjas 2023 m. sausio 9 d. buvo išbrauktas iš VšĮ LCC Tarptautinio universiteto studentų sąrašų, vadovaujantis VšĮ LCC Tarptautinio universiteto rektoriaus 2023 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. SS-02-034 ,,Dėl studentų pašalinimo“.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.

Pagal Įstatymo 46 straipsnio 3 dalį, kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas gyventi kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu arba jeigu užsienietis, užbaigęs mokymąsi arba studijas Lietuvos Respublikoje, pradeda dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu ir kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. To paties straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas arba jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, neatvyko mokytis, studijuoti, stažuoti ar tobulinti kvalifikacijos, taip pat jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nenustatyta pateisinamų priežasčių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 1 d. leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., buvo išduotas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. tuo pagrindu, jog pareiškėjas buvo priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją Lietuvos Respublikoje – VšĮ LCC Tarptautinį universitetą. Tiek į bylą pateiktas VšĮ LCC Tarptautinio universiteto 2023 m. sausio 16 d. pranešimas Nr. 2301-PRNŠ-1117 apie pasikeitusius duomenis, tiek ir VšĮ LCC Tarptautinio universiteto rektoriaus 2023 m. sausio 9 d. įsakymas Nr. SS-02-034 ,,Dėl studentų pašalinimo“ patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas 2023 m. sausio 9 d. buvo išbrauktas iš VŠĮ LCC Tarptautinio universiteto studentų sąrašo. Atkreiptinas dėmesys, jog su tuo skunde sutinka ir pats pareiškėjas.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai, remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, jog remiantis anksčiau aptartu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjas turi atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas. Kaip ir minėta, pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas atsižvelgiant į tai, jog jis ketino studijuoti Lietuvos Respublikoje, tačiau 2023 m. sausio 9 d. VšĮ LCC Tarptautinio universiteto rektoriui priėmus įsakymą Nr. SS-02-034 ,,Dėl studentų pašalinimo“, kuriuo pareiškėjas buvo pašalintas iš studentų sąrašų, išnyko pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi pagrindas.

Pažymėtina, jog Įstatymo 50 straipsnyje nustatyti savarankiški leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Teisėjų kolegija pažymi, kad leidimų laikinai gyventi išdavimo, keitimo ir panaikinimo teisiniai santykiai susiklosto viešosios teisės srityje, todėl viešojo administravimo institucija – Migracijos departamentas, neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustačiusi, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Nors pareiškėjas skunde remiasi Įstatymo 46 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodyta, kad užsienietis turi teisę pateikti prašymą būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą ir akcentuoja, jog tokiu atveju sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio priėmimo studijuoti, pažymėtina, kad pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjas skunde nurodo, jog buvo priimtas studijuoti ne Lietuvos Respublikoje, o Vokietijoje.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie ketinimą pakeisti mokymosi įstaigą užsienietis turi pranešti Migracijos departamentui leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, tačiau duomenų, jog pareiškėjas iki ginčijamo Sprendimo priėmimo ar jau po jo priėmimo apie tai pranešė Migracijos departamentui, byloje pateikta nebuvo. Apie ketinimą studijuoti kitoje Lietuvos Respublikos mokslo įstaigoje pareiškėjas skunde teismui taip pat neužsiminė ir jokių su tuo susijusių įrodymų nepateikė. Nors byloje buvo pateiktas 2023 m. vasario 13 d. pasiūlymas studijuoti Vokietijos mokslo įstaigoje, nagrinėjamu atveju tai neturi esminės reikšmės ir niekaip nepagrindžia aplinkybės, jog Sprendimas buvo priimtas nepagrįstai, kadangi, kaip ir minėta, leidimais laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas remiantis tuo, jog pareiškėjas ketina mokytis Lietuvos Respublikoje.

Paminėtina, jog ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, jog Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jame nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės aktų normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis, taigi nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą.

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. E. M. G. (A. A. E. M. G.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė