- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-12
- Bylos Nr.
- 2YT-1616-981/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01272-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos dėdė J. L., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nuo 1930 metų įsigijęs iš M. M., iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 21,31 ha žemės (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodo, kad ji yra J. L. dukterėčia: J. L. ir jos tėvas J. L. buvo broliai. Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) šeimoje buvo šeši vaikai: J. L. (pareiškėjos tėvas), J. L., A. L., A. L., E. L., M. L., kurie yra mirę. Broliai J., A. ir A. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau ir JAV), o E., M. ir J. – Lietuvoje. A. turėjo du vaikus, bet jie jau seniai mirę, A. ir M. vaikų neturėjo, E. turėjo vieną vaiką, jis irgi miręs. J. L. turėjo keturis vaikus: P., M. ir S., kurie yra mirę ir ją (pareiškėją), kuri yra vienintelis likęs J. L. vaikas. Pareiškėja paaiškina, kad J. L. apie 1909 metus išvyko į JAV, kur susituokė, susilaukė dviejų vaikų A. ir A. 1930 metais J. L. nusprendė grįžti į Lietuvą, susirado ir iš M. M. nusipirko 21,31 ha žemės su pastatais (buvo (duomenys neskelbtini). M. M. minėtą 21,31 ha žemės su pastatais buvo įsigijęs iš (duomenys neskelbtini), ką patvirtina 1930 m. Ukmergės apskrities Pagirių valsčiaus Vaivadiškių dvaro, Rusių ir Babivolės palivarkų žemės parceliacijos planas. Pareiškėja nurodo, kokius dokumentus, patvirtinančius, kad J. L. priklausė Joniškio vienkiemyje žemė, miškas pavyko surasti, pažymi, kad Ukmergės rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisės faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2002 m. gegužės 24 d. Protokole Nr. 9 nutarė, kad esamų dokumentų nepakanka įrodyti nuosavybės teisės į 21,31 ha žemės Joniškio vienkiemyje buvusiam žemės savininkui J. L.. Prieškariniuose archyvuose neišliko pakankamai reikiamų dokumentų, įrodančių J. L. nuosavybės teisę į žemę, todėl dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo jai Ukmergės rajono žemėtvarkos skyrius pasiūlė kreiptis į teismą (Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriau 2002-05-17 pažyma Nr. 68).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja (38-39 b.l.).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, jog dėl pareiškimo pagrįstumo palieka spręsti teismui (44-46 b.l.).
Iki teismo posėdžio pradžios juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos dėdė J. L. iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 21,31 ha žemės Ukmergės rajone, Siesikų seniūnijoje, Joniškio kaime (vienkiemyje) nebuvo ginčijamas, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla nutrauktina.
Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą reglamentuoja CPK 444 – 448 straipsniai. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį, teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Jeigu pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), tai teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, – bylą nutraukia pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.3 punktas).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra J. L. dukterėčia (6,7, 8, 10) ir tuo pagrindu prašo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., nuo 1930 metų įsigijęs iš M. M., iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 21,31 ha žemės Ukmergės rajone, Siesikų seniūnijoje, Joniškio kaime (vienkiemyje). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ji yra penktos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą. Šio juridinio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas nuosavybės teisės į J. L. žemę atkūrimui, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nėra išlikę dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę į žemę (22 b.l.).
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (Žin., 1997, Nr. 65-1558, 2015-10-01 redakcija) nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, - jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos i tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo- pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (1999 m. gegužės 13 d., 2003 m. spalio 14 d. redakcijos), nesant pareikštos palikėjo (nacionalizuoto ar kitais neteisėtais būdais nusavinto turto savininko) valios dėl jo turto paveldėjimo, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą suteikta jo sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) (3 punktas), turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) (4 punktas).
Nagrinėjamo atveju pareiškėja yra J. L. penktos eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nustatyta mirusio savininko vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių) ir sutuoktinio, t.y. asmenų, kurie pagal paveldėjimo santykius reguliuojančias teisės normas paprastai yra pirmųjų eilių įpėdiniai pagal įstatymą teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tuo tarpu subjektų kategorija, kaip mirusio savininko įpėdiniai pagal įstatymą, apibrėžiant asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, šiuose įstatymuose nebuvo numatyta. Tai reiškia, kad teisė atkurti nuosavybės teises nesuteikta visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, buvusių savininkų įpėdiniams pagal įstatymą, todėl pareiškėja nepatenka į subjektų ratą, kurie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą.
Teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas apibrėžia ne tik asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą ir šios nuosavybės atkūrimo sąlygas, bet ir tvarką, kuriai priskiriami terminai prašymams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikti. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Asmenims, praleidusiems šiuos terminus atlikti minėtus veiksmus, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymas numato galimybę atnaujinti terminą atlikti tuos veiksmus, kurie yra susiję su įstatyme numatytų sąlygų, būtinų asmens subjektinei teisei atsirasti, įvykdymu. Ir priešingai, nenumato galimybių atnaujinti terminą atlikti tuos veiksmus, kurie yra susiję su įstatyme nustatytų būtinų prielaidų egzistavimu. Asmens, kuris nori pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, atitikimas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus subjektui, yra viena iš tų įstatyme nustatytų prielaidų, kurios požymius turi atitikti asmuo, kad jis galėtų būti pripažintas tinkamu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisinių santykių subjektu. Neturint teisės paduoti prašymą, neįgyjama ir teisė prašyti atnaujinti terminą tokiam prašymui paduoti.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos dėdė J. L., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nuo 1930 metų, įsigijęs iš M. M., iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 21,31 ha žemės Ukmergės rajone, Siesikų seniūnijoje, Joniškio kaime (vienkiemyje), atmestinas ir civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 294 straipsnio 2 punktu, 290-291 straipsniais,
nutarė:
Civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nutraukti.
Išaiškinti pareiškėjai, kad nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.