Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams Loretai Irenai Baguckienei, Egidijui Pankauskui, nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui I. M., gynėjams advokatams Vaclovui Šerlinskui ir Vygantui Skladaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), be pastovios gyvenamosios vietos, teistas:

1) 2013-08-30 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ ir 66 straipsnius – 1474 Lt (426,90 Eur) bauda. 2016-03-25 nutartimi nesumokėta bauda pakeista į areštą 5 paroms. 2016-04-22 paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę.

2) 2018-05-07 pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – viešaisiais darbais 8 mėnesiams. 2019-12-31 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.

3) 2021-03-23 pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – areštu 50 parų. 2021-10-12 paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę.

4) 2022-10-03 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – areštu 40 parų (2022-10-03 nuosprendis įsiteisėjo 2022-11-03), teistumas neišnykęs,

kaltinamas dviem pavieniais nusikaltimais, numatytais BK 165 straipsnio 1 dalyje, ir nusikaltimu, numatytu BK 178 straipsnio 2 dalyje,

S. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), be pastovios gyvenamosios vietos, teista:

1) 2020-11-25 pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams. 2021-03-25 išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro.

2) 2021-02-23 pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį ir BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 2021-02-23 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2020-11-25 nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 9 mėnesiams. 2021-09-29 nutartimi 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 88 parų areštą.

3) 2022-02-07 pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį ir BK 64¹ straipsnį - areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie 2021-02-23 nuosprendžiu paskirtos ir 2021-09-29 nutartimi pakeistos arešto bausmės pridėta 2022-02-07 baudžiamuoju įsakymu bausmės dalis ir nustatyta galutinė bausmė – areštas 90 parų. 2022-03-31 paleista iš pataisos įstaigos atlikusi bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinama nusikaltimu, numatytu BK 165 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksli diena ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), M. G. neteisėtai slapta prieš savininko I. M. valią, pro atidarytas pastato duris, pateko į I. M. pirties pastatą.

Be to, 2021 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksli diena ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), M. G. ir S. M., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai slapta prieš savininko I. M. valią, pro atidarytas pastato duris, pateko į I. M. pirties pastatą.

Be to, M. G. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: 2021 m. birželio mėnesio pradžioje, nakties metu, tiksliau diena ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), jis, išdaužęs I. M. ūkinio pastato lango stiklą, įsibrovė į patalpą, iš kurios pagrobė I. M. turtą: 170 Eur vertės kavos aparatą „Spidem“, 100 Eur vertės pakabinamą veidrodį, 30 Eur vertės elektrinį virdulį „First“, 20 Eur vertės puodą, 15 Eur vertės vazą, 70 Eur vertės elektrinį virdulį, 60 Eur vertės elektrinį mikserį, 5 Eur vertės medinę pjaustymo lentelę, 6 stiklainius po 0,5 l talpos su medumi bendros 24 Eur vertės, 30 Eur vertės moterišką chalatą, 30 Eur vertės rankinį mikserį „Moulinex“, 3 vnt. raktų bendros 18 Eur vertės, 50 Eur vertės pintą krepšį, 5 vnt. lėkščių bendros 15 Eur vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam I. M. bendrą 637 Eur vertės turtinę žalą.

Kaltinamasis M. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad visiškai prisipažįsta neteisėtai pažeidęs asmens būsto neliečiamumą, bet nepripažįsta vagystės, įsibraunant į ūkinį pastatą, išdaužus lango stiklą, ir parodė, kad 2021 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti ir birželio mėn., eidamas link parduotuvės „Maxima XX“ pamatė iš nedidelio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), žmones, kurie neturi faktinės gyvenamosios vietos ir kurie stovi prie parduotuvės „Norfa“, kitaip jų tarpusavyje vadinamus „norfinius“, ir suprato, jog jie ten nakvoja. Kadangi jis yra be faktinės gyvenamosios vietos, todėl po kelių dienų nusprendė irgi nueiti į šį pastatą ir pernakvoti. Temstant, neblaivus atėjęs į minėtą pastatą rado praviras laukujes duris, išdaužtą vieno lango stiklą. Įėjęs vidun, užsidarė laukujes duris, ant lovos rado antklodę, kurią užsiklojo miegodamas. Išmiegojęs ryte išėjo, neplanuodamas daugiau ten sugrįžti nakvoti. Kadangi kitą dieną jis su S. M. vartojo alkoholį, todėl ir jai pasiūlė kartu ten nueiti miegoti. Pastarajai sakė, kad yra namas, kur galima miegoti, nes ir ji yra be faktinės gyvenamosios vietos ir neturi kur miegoti. Tos pačios dienos vakarą, temstant, abu, būdami neblaivūs, nuėjo permiegoti į pirties pastatą. Su savimi asmeninių daiktų nesinešė. Įėjo pro tas pačias atidarytas duris. Langai tebebuvo išdaužyti. Neprisimena ar tame pastate buvo elektra, stalai. Nematė ar patalpoje buvo daugiau baldų, ar ji buvo sutvarkyta, ar buvo butelių, cigarečių nuorūkų, bet prisimena, kad lova buvo nepaklota. Taip pat neprisimena ar tame pastate su S. M. vartojo alkoholį, bet jeigu rastas jo piršto pėdsakas, vadinasi gėrė. Virtuve nesinaudojo. Ryte anksti atsikėlęs, pažadino S. M., kad galėtų išeiti niekam nematant. Pastato viduje nieko neapžiūrinėjo, tiesiog atsikėlė ir abu išėjo. Išeidami nieko neišsinešė. Nematė, ar išeidama S. M. su savimi turėjo rankinę ir ar ką nors išsinešė. Daugiau pirties pastate nemiegojo. Vagystės ir civilinio ieškinio nepripažįsta, nes pirties pastato lango stiklo neišdaužė, kaltinime nurodytų daiktų nepagrobė. Pažįstamam pardavė medų, rastą prie konteinerio. Jis ne vieną daiktą yra radęs prie konteinerio ir yra nunešęs A. K. parduoti. Kadangi pirminės apklausos metu jis buvo pagiringas ir norėjo būti greičiau paleistas iš apklausos, todėl, pamatęs pas tyrėją ant stalo medų, pasakė, kad jį pagrobė, nors medų, kurį jis pardavė, rado prie konteinerio. Nežino, kokį medų grąžino nukentėjusiajam. V. G., pas kurį jis su S. M. dažnai būdavo, nakvodavo, taip pat sakė, kad jis su S. M. nakvojo pirties pastate ir pardavė medų, rastą prie konteinerio. V. G. nekvietė ateiti į pirtį išsimaudyti ir šiam nesakė, kad išdaužė lango stiklą. Mano, kad V. G., kuris yra priklausomas nuo narkotikų, galėjo ne taip suprasti jo žodžius.

Kaltinamasis M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl vagystės, 2021-06-18 apklausoje nurodė, kad jis, ryte išeidamas iš pirties pastato, pagrobė penkis ar šešis 0,5 l talpos stiklainius su medumi, o kitų įtarime nurodytų daiktų nepagrobė. Medų pardavė pažįstamam V. už 10 Eur, gautus pinigus išleido alkoholiui (1 t., 65-70 b. l.).

Kaltinamasis M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, 2022-01-06 ir 2022-05-12 apklausose nuosekliai parodė, kad 2021 m. vasarą, tikslaus laiko nežino, bet galėjo būti birželio mėn., jis, eidamas link parduotuvės „Maxima XX“, pamatė, kaip iš vieno pastato, kurio langas buvo išdaužtas ir atidarytos durys, vaikšto nepažįstami asmenys, kuriuos žino kaip neturinčius gyvenamosios vietos. Suprato, kad tame pastate būtų galima permiegoti, nes pats neturi gyvenamosios vietos. Vieną naktį nutarė nueiti į pastatą išmiegoti, suvokdamas, kad taip elgiasi neteisėtai. Tuo metu tame pastate žmonių nebuvo. Į pastatą pateko pro atidarytas duris. Pastate matė, kad buvo veidrodis, baldai, į daiktus nekreipė dėmesio. Kitą kartą į šį pastatą buvo nuėjęs po savaitės laiko ir nusivedė S. M.. Tame pastate jiedu liko nakvoti. Neatsimena, ar su S. M. ten vartojo alkoholinius gėrimus. Išeidamas iš pastato nieko neišnešė. Neatsimena, kad būtų pagrobęs medų, bet to neneigia. V. G. melagingai nurodo, kad jis jam pasakojo apie vagystę iš pastato. Dėl vagystės kaltu neprisipažįsta, nes jis inkriminuotų daiktų nepagrobė. Nematė ar S. M. išeidama iš pastato būtų ką paėmusi. Smulkinimo aparatą, pjaustymo lentelę, kuriuos atnešė A. K., rado prie konteinerio, bet jų nepagrobė iš pastato, kuriame miegojo. Kavos aparato prie parduotuvės nepardavinėjo (2 t., 75-80, 82-88 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji S. M., apklausta teisiamajame posėdyje, dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 167-172, 177-183 b. l.), kad 2021 m. birželio 12 ar 13 d., tiksliai neprisimena, dienos metu, Šilutės m., Lietuvininkų g., prie parduotuvės „Norfa“ sutiko pažįstamą M. G., su kuriuo tą dieną netoli parduotuvės gėrė sidrą. Sutemus, M. G., sakydamas, kad žino netoli parduotuvės „Maxima XX“ esantį atrakintą pastatą su išdaužtu langu, pasiūlė ten nueiti išgerti alkoholio ir pernakvoti. Kam priklauso pastatas, M. G. nesakė. Tamsoje ji su M. G. nuėjo į pastarojo nurodytą pastatą, kurio lauko durys buvo lyg stiklinės. Atsidarę neužrakintas duris, įėjo vidun, šviesos viduje nedegė. Tamsoje išdaužto lango nematė. Pastato viduje buvo įrengta pirtis, stovėjo dvi lovos, stalas, kažkokie baldai. Ji plaukus šukavosi su šukomis, buvusiomis ant stalo. Suprato, kad tai ne M. G., o kitų asmenų namas, bet ji tuo nesidomėjo. Su M. G. dar išgėrusi sidro atsigulė miegoti. Namo viduje prabuvo apie 3–4 valandas, nes ją pažadinęs M. G. pasakė, kad reikia išeiti kol tamsu. Išėjo paryčiais, neprašvitus. Asmeninių daiktų pastate nepaliko. Išeinant iš pirties pastato, M. G. pasiėmė ir išsinešė šešis 0,5 l talpos stiklainius su medumi, kurį sakė radęs prie šiukšlių konteinerio ir pasiėmęs. Daugiau jokių kitų daiktų M. G. neėmė. M. G. jai pasakojo, kad žmonės kalba, jog jis pagrobė kavos aparatą. Paskui abu nuėjo pas pažįstamą V., kuriam pardavė medų, nesakydamas iš kur šį gavęs. Už gautus pinigus nusipirko alaus, kurį išgėrė.

Kaltinamoji S. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, 2021-06-18 apklausoje dar buvo nurodžiusi, kad jai M. G. pasakojo, jog jis iš pirties pastato buvo išnešęs seną kavos aparatą, bet nesakė kur jį padėjo (2 t., 169-172, 180-183 b. l.).

Nukentėjusysis I. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus (1 t., 2, 44-52 b. l.), kad sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), sudaro keli pastatai: gyvenamasis namas ir šalia esantis ūkinis pastatas - pirtis, kurioje yra įrengta pirtis, dušas, tualetas, virtuvė, kambarys, o jame stalas, kėdės, sofa-lova. Gyvenamajame name įrengta signalizacija, kuri pajungta prie apsaugos tarnybos „Argus“, o pirtyje signalizacija neįrengta. Vaizdo stebėjimo kamerų sodyboje nebuvo. Turtas neapdraustas. Pirties pastate buvo atjungtas vanduo ir elektra, nes sodyboje negyvena apie 4 metus. Paskutinį kartą savo sodyboje buvo 2021-06-08 ir tada viskas buvo tvarkoje. 2021-06-16, apie 9 val. 30 min., iš saugos tarnybos „Argus“ gavo pranešimą apie įsibrovimą į jo pirties pastatą. Atvykęs į savo sodybą, pamatė pirties pastato praviras laukujes duris, kurios prieš tai buvo užrakintos, taip pat išdaužtą virtuvės lango stiklo paketą. Tvirtina, kad į pirties patalpas patekta išdaužus minėto lango stiklo paketą, po to pro išdaužtą langą įlindus vidun ir iš vidaus atidarius užrakintas laukujes duris. Pastarųjų durų spynos užraktas nesugadintas. Į gyvenamąjį namą neįsibrauta. Saugos tarnybos pareigūnas patarė vidun neiti iki atvyks policija. Iškviesti policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą. Pirties pastato viduje neberado kavos aparato „Spidem“, pakabinamo veidrodžio aukso spalvos rėmu, elektrinio virdulio, puodų, indų, šešių 0,5 l talpos stiklainių su medumi, kurie buvo užsukti vienodais, baltais metaliniais dangteliais, bei kitų daiktų, kuriuos tiksliai išvardino jo žmona. Akivaizdžiai matėsi, kad pirties pastate kažkieno gyventa, girtauta, nes mėtėsi cigarečių nuorūkos, buteliai nuo alkoholio, miegota lovoje. Iš pagrobtų daiktų policijos tyrėja jam grąžino tik tris 0,5 l talpos stiklainius su medumi, iš kurių du - pilni, o vienas – nepilnas, nuvalgytas, kuriuos jis atpažino kaip savus. Grąžintą medų laiko namie, kurį išmes, maistui nenaudos. Dėl pirties pastate išdaužto virtuvės lango stiklo paketo ir iš šio pastato pagrobtų naudotų daiktų jam yra padaryta 717 Eur turtinė žala, kuri iki šiol neatlyginta. Dėl grąžintų trijų stiklainių su medumi, kuriuos ketina išmesti, civilinio ieškinio suma lieka nepakitusi. Po šio nusikaltimo įvykio sodyboje esančiose patalpose įsirengė signalizaciją ir vaizdo stebėjimo kameras.

Liudytoja V. M., apklausta teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus (1 t., 66-69 b. l.), kad 2021 m. birželio mėn., tikslios dienos neprisimena, jų sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), suveikus gyvenamojo namo signalizacijai į ją nuvyko saugos tarnybos „Argus“ darbuotojai, kurie pastebėję įsibrovimo požymius – išdaužtą lango stiklą šalia esančiame pirties pastate, kuriame atjungtas vanduo ir elektra, neįrengta signalizacija, apie tai pranešė jiems. Sutuoktinis I. M. iškart sureagavęs nuvyko į sodybą, kurioje nebuvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Vakare ji nuvykusi į pirties pastatą, jame neberado: 170 Eur vertės kavos aparato „Spidem“, 100 Eur vertės veidrodžio aukso spalvos rėmu, 30 Eur vertės elektrinio virdulio „First“, 20 Eur vertės puodo, 15 Eur vertės stiklinės vazos, 70 Eur vertės elektrinio virdulio, 60 Eur vertės oranžinės spalvos mikserio, 5 Eur vertės medinės pjaustymo lentelės, šešių 0,5 l talpos stiklainių su medumi, bendros 24 Eur vertės, 30 Eur vertės chalato, 30 Eur vertės mikserio „Moulinex“, trijų bendros 18 Eur vertės raktų nuo durų, 50 Eur vertės pinto krepšio, penkių bendros 15 Eur vertės molio lėkščių. Dėl pagrobtų daiktų padaryta 637 Eur, o dėl išdaužto pirties pastato lango stiklo paketo – 80 Eur turtinė žala. Iš viso 717 Eur. Pagrobti virtuvės daiktai buvo naudoti, veikiantys. Akivaizdžiai matėsi, kad jų pirties pastate kažkas gyveno, nes rado dvejus akinius, plaukų šepetį, degintas žvakes. Tvirtina, kad grąžinti trys 0,5 l talpos stiklainiai su medumi priklauso jiems.

Liudytojas V. Š., ikiteisminio tyrimo metu atsisakęs duoti parodymus (1 t., 75-77 b. l.), apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2021 m. vasarą, birželio ar liepos mėn., tikslaus laiko neprisimena, pas jį atėjęs pažįstamas M. G. atsinešė „atsuktuvėlių“. Sakė, kad jam labai reikia pinigų. Gavęs iš jo 1 Eur, kurį vėliau grąžino, tuos daiktus išsinešė. Minėtu laikotarpiu, antrą kartą pas jį užėjęs M. G. atsinešė keturis 0,5 l talpos stiklainius medaus, kuriuos sakė radęs prie konteinerių, ir siūlė pirkti. Medus buvo baltas, sucukrėjęs. Kadangi stiklainių su medumi dangteliai buvo neatidaryti, nepažeisti, todėl iš M. G. juos nupirko už 10 Eur. Vieną stiklainį su medumi davė savo pažįstamam, o kitą - atsidaręs pats iš jo valgė medų. Už savaitės, o gal ir daugiau, pas jį atvykę policijos pareigūnai teiravosi ar M. G. atnešė medų, o po to iš jo paėmė du 0,5 l talpos stiklainius pilnus medaus ir vieną 0,5 l talpos stiklainį su iki pusės jo nuvalgytu medumi.

Liudytojas A. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad M. G. yra jo draugas, su kuriuo bendrauja, susitinka mieste gal daugiau nei 5 m. S. M. sutikdavo bendrų draugų rate. Su pastaraisiais jo santykiai yra neutralūs. Jis nuo vaikystės turi pravardę „(duomenys neskelbtini)“. M. G. ateidavo pas jį iš ryto, prieš jam išvažiuojant į darbą, prašydavo cigarečių, užkąsti. M. G. pas jį atsinešdavo visokio „chlamo“ - rūbų, maisto. Kartą M. G. buvo atnešęs kažkokį senovinį prietaisą su kištuku, bet jis nesuprato, kas tai per prietaisas. Tvirtina, kad M. G. nebuvo pas jį atsinešęs kavos aparato, elektrinio virdulio, pakabinamo veidrodžio, medaus, moteriško chalato, rankinio mikserio, raktų, pinto krepšio, lėkščių. Nėra matęs, kad M. G. pardavinėtų kokius nors daiktus, dažniausiai šis prašinėdavo pinigų alui. Taip pat nematė, kad S. M. būtų pardavinėjusi kokius nors daiktus. Yra buvę, kad M. G. atsineša kažkokių daiktų ir juos išsineša, jis netikrindavo. Tvirtina, kad M. G. buvo atsinešęs kažkokį neveikiantį elektrinį aparatą, kurį jis išmetė į konteinerį. Mano, kad M. G. daiktus randa prie konteinerių. Prašė pastarojo, kad šis jų jam neneštų. Policijos tyrėja buvo paėmusi iš jo pjaustymo lentelę.

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminiame tyrime, parodė, kad pas jį kartais ateina draugų, su kuriais vartoja alkoholį. Kartą atėjęs M. G. su savimi atsinešė pilkos, raudonos spalvų seną, neveikiantį vaisių - daržovių smulkinimo aparatą, kurio kištuką įkišus į elektros lizdą girdėjosi kažkoks zvimbimas, todėl išmetė į šiukšlių konteinerį Gluosnių gatvėje. Dar po kelių dienų M. G. atnešė maistui pjaustyti lentelę. Iš kur M. G. gavo tuos daiktus, jis nežino ir neklausė. Nematė M. G. prie parduotuvės pardavinėjantį kavos aparatą (1 t., 83-88 b. l.).

Liudytojas V. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis nepažįsta M. G. ir S. M. bei nieko negali apie juos papasakoti. Savo kaimyno, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, vardo ir pavardės nežino. Dėl savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teigia, kad nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn. jis kasdien gerdavo alkoholį. Buvo atvejų, kai pareigūnai jį pagaudavo kur nors geriantį, atsivesdavo į policijos komisariatą ir apklausdavo ikiteisminiuose tyrimuose. Kadangi tuo metu jis buvo neadekvatus, todėl jam buvo nesvarbu kur pasirašyti ir ką jo vardu rašo procesiniuose dokumentuose. Mano, kad esant tokiai situacijai tyrėja šioje byloje galėjo jo vardu užrašyti tikrovę neatitinkančias įvykio aplinkybes. Kadangi šiuo metu jo būklė yra gera, supranta ko jo klausiama, todėl tvirtina, kad šioje byloje apie M. G. ir S. M. padarytus nusikaltimus jis nieko nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu V. G., apklaustas kaip įtariamasis, padaręs vagystę, įsibraunant į patalpą, veikiant bendrininkų grupe su M. G. ir S. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2022-02-22 prokuroro nutarimu (1 t., 181-183 b. l.), parodė, kad 2021 m. birželio mėnesio viduryje, tikslios dienos neatsimena, dienos metu, pas jį į namus atėjo pažįstamas M. G. išgerti alkoholio. Išgertuvių metu M. G. pasakojo, kad šis išdaužė kažkokios pirties, esančios netoli didžiosios parduotuvės „Maxima“, prie geležinkelio pervažos, lango stiklą ir ten eina nakvoti. M. G. minėjo, kad iš pirties jis išnešė mikserį, kurį pardavė jo kaimynui, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kurio vardo ir pavardės nežino, už alaus butelį. M. G. taip pat minėjo, kad iš tos pačios pirties šis išnešė medų, bet nesakė kur jį dėjo. M. G. sakė, kad jei norės pirtyje išsimaudyti, tai ten bet kada gali ateiti. Suprato, kad M. G. pasakoja apie svetimo asmens pirtį. M. G. sakė, kad šis su S. M. nueina į pirtį permiegoti. Jam kaimynas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, pasakojo matęs, kaip prie parduotuvės M. G. pardavinėjo kavos aparatą, kurio nepardavus, šį kažkur išmetė. Buvo girdėjęs, kad M. G. G. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo nunešęs puodų, indų. Suprato, kad M. G. yra neteisėtai įsibrovęs į svetimą patalpą, todėl nenorėdamas turėti problemų, su pastaruoju niekur nėjo. Jokioje vagystėje su M. G. nedalyvavo (1 t., 158-161 b. l.).

Liudytoja R. Š., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad ji, kaip Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja, šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, kurio metu apklausė M. G., S. M. ir A. K., bet neprisimena ar apklausė V. G.. Jei pastarąjį apklausė, tai apklausos metu jo būsena abejonių nekėlė ir buvo galima jį apklausti. A. K. apklausos metu buvo blaivus, pasakojo apie M. G. atneštus daiktus. A. K. buvo pateikęs stiklinę lentelę, bet V. M. sakė, kad ši yra ne jos, todėl lentelė grąžinta A. K.. Iš V. Š. išimti stiklainiai su medumi buvo grąžinti nukentėjusiajam, nes pagal nustatytas įvykio aplinkybes, nekilo abejonių, kad medus yra M.. Pastarieji, pasiimdami medų, patvirtino, kad šis yra jų. Šioje byloje ji padėjo nukentėjusiajam I. M. surašyti civilinį ieškinį, kurį jis pateikė į bylą.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2021-06-16 į policiją kreipėsi I. M., pranešdamas apie tai, kad 2021-06-16, apie 10 val. 30 min. atvykęs į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), rado išdaužtą lango stiklą, pro kurį patekta į ūkinį pastatą, iš kurio pagrobti kavos aparatas „Spidem“, veidrodis, elektrinis virdulys, puodai, indai, kiti namų apyvokos daiktai. Padaryta žala tikslinama. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19584-21 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje (1 t., 1-9 b. l.).

Iš 2022-06-16 – 2022-06-17 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje yra negyvenamas mūrinis namas ir ūkinis pastatas. Apsaugos signalizacija įrengta tik gyvenamajame name. Sodyboje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Ūkiniame pastate matosi akivaizdžios įsibrovimo žymės: išdaužtas plastikinio lango stiklo paketas, prie pastato ir jo viduje pažirusios stiklo šukės; rastos praviros, nesugadintos plastikinės lauko durys su stiklo paketu per visas duris, durų rankena atidarymo padėtyje. Šio pastato viduje įrengta virtuvės zona, tualetas, pirties – saunos patalpa ir dušas, kambaryje stovi stalas su kėdėmis, ant stalo matosi butelis, taurė ir kiti daiktai, taip pat sofa – lova, ant kurios paklota patalynė ir matosi, kad joje buvo gulėta. Po apžiūros iš įvykio vietos nuo įvairių paviršių paimti biologinės kilmės ir kvapo pėdsakai, stiklo šukės, plaukai, akiniai, cigarečių nuorūkos, žiebtuvėlis ir kiti objektai, kurie supakuoti į atskirus sunumeruotus paketus (1 t., 22-37 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos gautos specialisto 2021-08-23 išvados Nr. S 555/2021(01) ir jo priedų matyti, kad nuoplovose nuo viryklės, staliuko nustatytas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinka tolimesniam asmens identifikavimui. Nuoplovose nuo durų rankenos, akinių, taurės, žiebtuvėlio, saulės akinių, kamštelių nustatyti DNR profiliai tolimesniam asmens indentifikavimui netinka (1 t., 129-132 b. l.).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo poskyrio gautos specialisto 2021-09-04 išvados Nr. IBPS-V-2039471-21 ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad atlikus tyrimą nustatyta, kad ant tirti pateiktos daktiloskopinės plokštelės iš voko su raudona plomba Nr. 0028 (p. s. – pėdsakas rastas įvykio vietoje ant stiklinio butelio) yra nukopijuotas vienas rankos piršto pėdsakas (žr. pav. Nr. 3). Ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 iš voko su raudona plomba Nr. 0031 (p. s. – pėdsakas rastas įvykio vietoje ant metalinio termoso) yra nukopijuoti penki rankų pirštų pėdsakai (žr. pav. Nr. 4 - Nr. 8). Ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 2 iš voko su raudona plomba Nr. 0031 yra nukopijuotas vienas rankos piršto pėdsakas (žr. pav. Nr. 9). Rankų pirštų pėdsakuose matomi įvairūs papiliarinio rašto elementai - linijų pradžios, pabaigos, sąjungiai, išsišakojimai ir kt., kurie šiuose pėdsakuose sudaro individualias požymių visumas, pakankamas asmeniui identifikuoti. Be aprašyto rankos pėdsako ant daktiloskopinės plokštelės iš voko su raudona plomba Nr. 0028 ir ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 1, Nr. 2 iš voko su raudona plomba Nr. 0031 yra nukopijuoti ir kiti pėdsakai sudaryti iš atskirų papiliarinių linijų ir sutepimų. Juose atsispindėjusios kelios papiliarinio rašto detalės individualių požymių visumų nesudaro, dėl ko šie pėdsakai asmeniui identifikuoti netinkami (1 t., 139-150 b. l.).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2021-09-07 rašte Nr. 30-S-10011 nurodyta, kad patikrinus vieną rankos piršto pėdsaką, surastą 2021-06-17 apžiūrint įvykio vietą, dėl vagystės, (duomenys neskelbtini), daktiloskopinių duomenų registre (DDR) nustatyta, jog vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės nuo butelio ir įpakuotas voke su raudona plomba Nr. 0028 yra paliktas kairės rankos nykščiu, asmens, kurio daktiloskopinėje kortelėje nurodyti šie anketiniai duomenys: M. G., gim. (duomenys neskelbtini)(1 t., 151 b. l.).

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) esantys: žemės sklypas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, įgyta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, priklauso V. M. ir I. M., o pastatai – gyvenamasis namas, sandėlis, šiltnamis ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, tvora, lauko tualetas, rūkykla) nuosavybės teise, įgyta paveldėjimo teise, priklauso I. M. (1 t., 70-72 b. l.).

Iš 2021-06-17 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. L. policijos tyrėjai pateikė tris 0,5 l talpos stiklainius su medumi, iš kurių vienas praimtas (1 t., 113-115 b. l.).

Iš 2021-08-12 daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad trys 0,5 l talpos stiklainiai su medumi yra užsukti skirtingų spalvų, vienas ir su piešiniu, metaliniais užsukamais dangteliais. Du 0,5 l talpos stiklainiai su raudonos spalvos bei baltos spalvos su žalios spalvos žirnio ankšties piešiniu metaliniais užsukamais dangteliais yra pilni medaus, o trečiame 0,5 l talpos stiklainyje su baltos spalvos nešvariu metaliniu užsukamu dangteliu yra labai mažai medaus (1 t., 116-121 b. l.).

Iš 2021-08-13 pakvitavimo matyti, kad trys 0,5 l talpos stiklainiai su medumi, paimti iš V. L., po apžiūros perduoti saugoti I. M. (1 t., 122, 123 b. l.).

Iš 2021-08-17 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. K. policijos tyrėjai pateikė pjaustymo lentelę (1 t., 89-91 b. l.).

Iš daikto apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad iš A. K. paimta pjaustymo lentelė yra stiklinė, 30x20 cm dydžio, kurios vienas paviršius yra su įvairių vaisių piešiniu, o kitas – vienspalvis su nubraižymais (1 t., 92-97 b. l.). Po apžiūros pjaustymo lentelė pagal pakvitavimą grąžinta A. K. (1 t., 98, 99 b. l.).

Teismas konstatuoja:

BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015)

BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimą padarant nusikalstamą veiką apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014). Kitaip tariant, bendrininkavimas yra objektyviai ir subjektyviai suderinti veiksmai, kai visi bendrininkai ne tik kad faktiškai veikia kartu, bet ir suvokia veikiantys bendrininkų grupe ir darantys neteisėtus veiksmus. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-458/2014). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą.

Bendrininkavimas yra pavojingesnė nusikalstamos veikos padarymo forma, todėl Baudžiamasis kodeksas atskiras bendrininkavimo formas numato kaip nusikaltimą kvalifikuojančias aplinkybes arba kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį BK straipsnį. Bendrininkų grupė kaip viena iš bendrininkavimo formų apibrėžta BK 25 straipsnio 2 dalyje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, nes tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) – požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, 2K-328/2014, 2K-37-942/2015).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad M. G. ir S. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2021 m. birželio mėnesio pradžioje, tiksli diena ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), M. G. pro nerakintas duris neteisėtai slapta prieš savininko I. M. valią įsibraudamas pateko į pastarojo pirties pastatą, kuriame miegojo, o po kelių dienų, toje pačioje vietoje M. G., pakartotinai, ir S. M., veikdami bendrininkų grupe, analogišku būdu neteisėtai slapta prieš to paties savininko valią įsibraudami pateko į tą patį pastatą, kuriame taip pat miegojo, yra surinkta pakankamai.

Kaltinamieji M. G. ir S. M. nuosekliai pripažino neteisėtai pažeidę, M. G. du kartus, o S. M. vieną kartą, I. M. gyvenamojo būsto priklausinio – pirties pastato, pritaikyto laikinai gyventi, neliečiamumą. Jų neprieštaringus parodymus patvirtina ir papildo kiti į bylą surinkti ir nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad gyvenamojo namo priklausinys – pirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise, įgyta paveldėjimo teise, priklauso I. M., kuris kreipėsi į policiją dėl padarytos nusikalstamos veikos, tokiu būdu patvirtindamas, jog į jo nuosavybės teise valdomą patalpą buvo įsibrauta neteisėtai - be jo žinios ir sutikimo. Šias aplinkybes nukentėjusysis I. M. nuosekliai nurodė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu. Neteisėto asmens būsto neliečiamumo pažeidimo faktą taip pat patvirtino liudytojos V. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje užfiksuoti duomenys, specialisto išvada su paaiškinamuoju raštu apie tai, kad įvykio vietoje – pirties pastate ant stiklinio butelio rastas paliktas M. G. kairės rankos nykščio pėdsakas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmą kartą M. G. vienas, o antrą kartą M. G. ir S. M., veikdami bendrininkų grupe, tyčia neteisėtai slapta prieš savininko I. M. valią įsibrovė į jo gyvenamojo namo priklausinį – pirties pastatą, pritaikytą laikinai gyventi, nes jame įvesta elektra, vandentiekis, įrengta nuotekų sistema, pastatyti kambario ir virtuvės baldai. Todėl kaltinamųjų M. G. ir S. M. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.

Vagystė, įsibraunant į patalpą, pagal kurią kaltinamasis M. G. išteisintinas

Vertinant aptartus faktinius duomenis, kurie laikytini įrodymais, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, o tai reiškia, jog kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo. Teismų praktikoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Kaltinamasis M. G. nuosekliai viso proceso metu, išskyrus jo 2022-06-18 įtariamojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu, neigė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, tvirtindamas, kad I. M. pirties pastato lango stiklo paketo neišdaužė, į minėtą pastatą įsibrovė patekdamas pro atviras, kitų asmenų paliktas neuždarytas ir neužrakintas, duris, o iš minėto pastato inkriminuotų daiktų nepagrobė. Tvirtina, kad medų, kurį pardavė V. Š., ir smulkinimo aparatą bei pjaustymo lentelę, kuriuos paliko A. K., rado prie šiukšlių konteinerio. Kavos aparato prie parduotuvės nepardavinėjo. M. G. minėtoje įtariamojo apklausoje nurodė, kad jis prisipažino iš pirties pastato pagrobęs penkis ar šešis 0,5 l talpos stiklainius su medumi, kurį pardavė pažįstamam V. už 10 Eur. Tačiau teisiamajame posėdyje paaiškino priežastis, dėl ko tokius parodymus davė.

Kaltinamoji S. M. ikiteisminio tyrimo metu: 2021-06-18 įtariamosios apklausoje teigė, kad išeinant iš pirties pastato, M. G. pasiėmė ir išsinešė šešis 0,5 l talpos stiklainius su medumi, kurį jam tėvas davė parduoti; 2022-03-24 įtariamosios apklausoje nurodė, kad išeinant iš pirties pastato, M. G. išsinešė medaus, bet neatsimena kiek stiklainių. O teisiamajame posėdyje S. M. nurodė, kad išeinant iš pirties pastato, M. G. pasiėmė ir išsinešė šešis 0,5 l talpos stiklainius su medumi, kurį sakė radęs prie šiukšlių konteinerio ir pasiėmęs. Daugiau jokių kitų daiktų M. G. neėmė. Be to, S. M. ikiteisminio tyrimo metu tvirtinusi, kad jai M. G. pasakojo, jog jis iš pirties pastato buvo išnešęs seną kavos aparatą, bet nesakė kur jį padėjo, šios aplinkybės teisiamajame posėdyje nepatvirtino, teigdama, jog M. G. jai pasakojo, kad žmonės kalba, jog jis pagrobė kavos aparatą.

Liudytojas V. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, priešingai, nei ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis nepažįsta M. G. ir S. M., todėl šioje byloje apie jų padarytus nusikaltimus nieko nežino, o jo parodymai, užrašyti ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad M. G. jam pasakojęs išdaužęs kažkokios pirties, esančios netoli didžiosios parduotuvės „Maxima“, prie geležinkelio pervažos, lango stiklą ir ten einantis nakvoti, taip pat M. G. minėjęs, kad iš pirties išnešė mikserį, kurį pardavė jo kaimynui, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, bei minėjęs, kad iš tos pačios pirties išnešęs medų, bet nesakęs kur jį dėjo, o jam kaimynas, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, pasakojo matęs, kaip prie parduotuvės M. G. pardavinėjo kavos aparatą, bei pats buvo girdėjęs, kad M. G. G. (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo nunešęs puodų, indų, neatitinka tikrovės, nes apklausų metu buvo neadekvatus dėl nuolat vartojamo alkoholio, todėl jam nebuvo svarbu, ką tyrėja rašė apklausos protokole.

M. G. nurodytos aplinkybės, kad medų, kurį pardavė V. Š., ir smulkinimo aparatą bei pjaustymo lentelę, kuriuos paliko A. K., rado prie šiukšlių konteinerio yra nepaneigtos. Priešingai, liudytojas V. Š. patvirtino, kad pas jį užėjęs M. G. atsinešė keturis 0,5 l talpos stiklainius medaus, kuriuos sakė radęs prie konteinerių, ir siūlė pirkti. Kadangi stiklainių su medumi dangteliai buvo neatidaryti, nepažeisti, todėl iš M. G. juos nupirko už 10 Eur. Taip pat liudytojas A. K. patvirtino, kad M. G. buvo atsinešęs ir pas jį palikęs kažkokį seną, neveikiantį elektrinį smulkinimo aparatą, kurį jis išmetė į konteinerį, bei stiklinę pjaustymo lentelę, o taip pat nematė M. G. pardavinėjant kavos aparato.

Nors nukentėjusysis I. M. tvirtina, kad jam grąžintas medus, be daiktų – stiklainių su medumi parodymo atpažinti procedūros, priklauso jam, tačiau tai akivaizdžiai prieštarauja į bylą surinktiems įrodymams. Nukentėjusysis I. M. nurodė, kad jo šeši 0,5 l talpos stiklainiai su medumi buvo užsukti vienodais, baltais metaliniais dangteliais. Tačiau iš liudytojo V. Š. paimti, apžiūrėti ir daiktų apžiūros protokole bei jo priede – fotolentelėje užfiksuoti trys 0,5 l talpos stiklainiai su medumi, kurių vienas nepilnas, yra užsukti skirtingų spalvų, vienas ir su piešiniu, metaliniais užsukamais dangteliais. Šie byloje esantys prieštaravimai teismui leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajam I. M. buvo grąžinti ne jam, o kitam asmeniui priklausantys stiklainiai su medumi.

Byloje nėra pakankamai kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo M. G. kaltumą padarius nusikaltimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės, įsibraunant į patalpą. Akivaizdu, kad iš I. M. pagrobti daiktai, kurie inkriminuoti M. G., nerasti, po vagystės jų nematė ir liudytojai. O liudytojų V. Š. ir A. K. nurodytos aplinkybės apie M. G. atsineštus daiktus: „atsuktuvėlius“, neveikiantį smulkinimo aparatą, kai tuo tarpu nukentėjusysis I. M. tvirtino, kad jo dingę daiktai buvo naudoti, bet veikiantys, neleidžia teismui daryti kategoriškos išvados, kad tai buvo daiktai, pagrobti iš I. M..

Be to, liudytojo V. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kaip įtariamojo, kuris turi teisę, bet ne pareigą, duoti parodymus, ginantis nuo pareikšto pranešimo apie įtarimą bei apklausoje gali duoti bet kokius parodymus ir nėra atsakingas už melagingų parodymų davimą, yra prieštaringi jo paties parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu, ir jų nepatvirtina kiti į bylą surinkti objektyvūs įrodymai. Taip pat kaltinamosios S. M. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, už kurių teisingumą ji nėra atsakinga, apie M. G. galimai iš pirties pastato pagrobtą kavos aparatą, yra prieštaringi jos pačios parodymams, kurių irgi nepatvirtina kiti į bylą surinkti objektyvūs įrodymai.

Teismo vertinimu, vien fakto, kad M. G. pro atviras, kitų asmenų paliktas neuždarytas ir neužrakintas duris neteisėtai slapta prieš savininko I. M. valią įsibraudamas pateko į jo gyvenamojo namo priklausinį – pirties pastatą, nepakanka kaltinamojo M. G. kaltumui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pagrįsti. Šis faktas vertinamas kaip prielaida, kad kaltinamasis M. G. galėjo įsibrovęs į patalpą pagrobti I. M. turtą. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad M. G. į I. M. pirties pastatą įsibrovė, išdaužęs lango stiklo paketą.

Kadangi nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos kilusios abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai, todėl esant tokioms aplinkybėms kaltinamasis M. G. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas, kiti procesiniai klausimai

M. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad jis nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu, o vieną iš nusikaltimų - bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).

S. M. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad ji nusikaltimą padarė būdama recidyviste ir bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).

M. G., būdamas teistas už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, valdymo tvarkai, susijusiai su dokumento klastojimu, bei turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (2 t., 17-62 b. l.), nedirbantis (2 t., 4, 5 b. l.), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą asmens privataus gyvenimo neliečiamumui (BK 11 straipsnio 3 dalis), iki priimant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-10-03 nuosprendį, kas rodo, kad jis tinkamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų nepadaręs, toliau elgiasi nusikalstamai, nenori dorai ir sąžiningai gyventi.

S. M., būdama teista ir turėdama neišnykusį teistumą už nusikaltimą asmens privataus gyvenimo neliečiamumui, bausta administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (2 t., 119-160 b. l.), nedirbanti (2 t., 111, 112 b. l.), padarė analogišką tyčinį nesunkų nusikaltimą asmens privataus gyvenimo neliečiamumui (BK 11 straipsnio 3 dalis), iki priimant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-02-07 baudžiamąjį įsakymą, kas rodo, kad ji tinkamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų nepadariusi, toliau elgiasi nusikalstamai, nenori dorai ir sąžiningai gyventi.

Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltininkų recidyvines asmenybes, kiekvieno iš jų neproporcingą atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ar buvimą, nukentėjusiojo, nereikalaujančio griežtų bausmių kaltininkams, poziciją, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. G. ir S. M. už kiekvieną nusikaltimą atskirai laisvės atėmimo bausmes, nesiekiančias BK 165 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės trečdalio, nes ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės rūšys buvo neveiksmingos ir nuteistųjų nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

M. G. paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio pagrindais, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-10-03 nuosprendžiu paskirta galutine bausme, o S. M. paskirta bausmė bendrintina BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio pagrindais, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-02-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme.

M. G. į paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir bausmė, visiškai atlikta pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-10-03 nuosprendį (BK 66 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 9 dalis).

M. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., 102-107 b. l.) pakeistinos į kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą), suimant jį teismo posėdžių salėje nuosprendžio paskelbimo dieną.

M. G. bausmės pradžia nustatytina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022-12-20.

S. M. į paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas ir bausmė visiškai atlikta pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-02-07 baudžiamąjį įsakymą (BK 66 straipsnio 1 dalis, 63 straipsnio 9 dalis).

S. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - pakeistos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-10-26 nutartimi į kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą) (3 t., 126, 127 b. l.), kuris to paties teismo tų pačių rūmų 2022-11-07 nutartimi paliktas galioti, nustatant dviejų mėnesių terminą (3 t., 150, 151 b. l.), paliktinas, suimant ją teismo posėdžių salėje nuosprendžio paskelbimo dieną.

S. M. bausmės pradžia nustatytina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022-12-20.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, likimas

Kadangi M. G. išteisintinas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl I. M. turto vagystės, įsibraunant į patalpas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o prokuroras atskira teismo nutartimi informuotinas apie tai, kad šį nusikaltimą gali būti padaręs kitas asmuo, todėl, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, šioje byloje nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, paliktini saugoti, iki bus nustatytas kitas asmuo, padaręs nusikaltimą ar procesas nutrauktas:

1) Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, pagal 2022-03-16 kvitą B serija BBB Nr. 068423, I. M. pateiktos šukos „Top Choise“ ir iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), paimti objektai: 1. dėžutė 0012, kurioje yra 2 vnt. vokų su stiklo šukėmis nuo palangės; 2. vokas 0013, kuriame yra biologinės kilmės pėdsakas (lytėjimo) nuo durų rankenos; 3. vokas 0019, kuriame yra plaukai nuo pagalvės; 4. vokas 0020, kuriame yra biologinės kilmės pėdsakai nuo akinių; 5. paketas 0021, kuriame yra akiniai nuo grindų; 6. vokas 0022, kuriame yra biologinės kilmės pėdsakai nuo taurės; 7. vokas 0023, kuriame yra 2 vnt. cigarečių nuorūkų iš dangtelio; 8. vokas 0024, kuriame yra 3 vnt. cigarečių nuorūkų iš peleninės; 9. paketas 0025, kuriame yra cigarečių pakelis nuo stalo; 10. vokas 0026, kuriame yra biologinės kilmės pėdsakas nuo žiebtuvėlio; 11. vokas 0027, kuriame yra žiebtuvėlis nuo stalo; 12. vokas 0028, kuriame yra daktiloplokštelė su rankų pėdsakais nuo butelio; 13. paketas 0029, kuriame yra higieniniai paketai nuo stalo; 14. paketas 0030, kuriame yra dėžutė su sausainiais nuo stalo; 15. vokas 0031, kuriame yra 2 daktiloplokštelės su rankų pėdsakais nuo termoso; 16. vokas 0032, kuriame yra biologinės kilmės pėdsakas nuo akinių; 17. paketas 0033, kuriame yra akiniai nuo stalo; 18. vokas 0034, kuriame yra biologinės kilmės pėdsakai nuo kamštelių; 19. paketas 0035, kuriame yra 4 vnt. kamštelių nuo stalo; 20. vokas 0036, kuriame yra grunto liekanos nuo grindų; 21. vokas 0037, kuriame yra avalynės pėdsakai nuo grindų; 22. vokas 0038, kuriame yra biologinės kilmės pėdsakas nuo viryklės; 23. paketas 0039, kuriame yra 2 vnt. stiklo šukių nuo spintelės; 24. paketas 0040, kuriame yra higieninis paketas iš kibiro; 25. paketas 0041, kuriame yra higieninis paketas iš tualeto; 26. vokas 0042, kuriame yra biologinės kilmės pėdsakas nuo staliuko ir nukentėjusiojo I. M. pateiktų šukų (šepečio), supakuotos į voką POLICIJA 001972 (1 t., 109-112 b. l.);

2) Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriuje iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), paimti kvapų: 1. stiklainis su kvapo pėdsaku Nr. „Policija 0014“, 1 vnt.; 2. stiklainis su kvapo pėdsaku Nr. „Policija 0015“, 1 vnt.; 3. stiklainis su kvapo pėdsaku Nr. „Policija 0016“, 1 vnt.; 4. stiklainis su kvapo pėdsaku Nr. „Policija 0017“, 1 vnt.; 5. stiklainis su foniniu kvapo pėdsaku Nr. „Policija 0018“, 1 vnt. (1 t., 152, 153 b. l.).

Civilinis ieškovas - nukentėjusysis I. M. ieškiniu prašo priteisti iš civilinio atsakovo – kaltinamojo M. G. 717 Eur turtinės žalos, padarytos atsakovo nusikalstamais veiksmais, atlyginimo (1 t., 60-63 b. l.; 3 t., 97-99 b. l.). Nurodė, kad ieškinį sudaro pagrobtų daiktų vertė - 637 Eur ir naujo stiklo paketo įdėjimas – 80 Eur, iš viso 717 Eur.

BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Tenkinti civilinio ieškovo I. M., baudžiamojoje byloje pareikšto ieškinio civiliniam atsakovui – kaltinamajam M. G. nėra pagrindo, nes M. G. išteisinamas dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi jo veikoje nėra šio nusikaltimo požymių. Todėl civilinio ieškovo I. M. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Tačiau tai neužkerta kelio minėtam civiliniam ieškovui pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė į bylą 2022-11-22 patikslintą pažymą Nr. APD-2022-12542, kuria prašoma priteisti valstybei iš kaltinamosios S. M. 589,51 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Vyganto Skladaičio suteiktą antrinę teisinę pagalbą šiai kaltinamajai nagrinėjant šią bylą pirmos instancijos teisme (3 t., 163-167 b. l.).

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamosios S. M. teisę į gynybą, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo 2022-06-27 nutartimi (3 t., 37, 38 b. l.) gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios koordinatorės sprendimu minėtai kaltinamajai buvo parinktas advokatas V. Skladaitis, kuris gynė kaltinamąją, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Be to, šioje byloje teismo 2022-10-26 nutartimi kaltinamajai S. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į suėmimą (3 t. 126, 127 b. l.), kuris 2022-11-07 nutartimi paliktas galioti ir nustatytas dviejų mėnesių terminas (3 t., 150, 151 b. l.). Taigi akivaizdu, kad kaltinamajai S. M. gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie kaltinamosios S. M. realią turtinę padėtį.

Taigi, neturint pakankamai duomenų ir negalint tinkamai įvertinti kaltinamosios S. M. turtinės padėties, atsižvelgiant į imperatyvų procesinių teisės normų reglamentavimą, susijusį su būtinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios, laikytina, kad be valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos - gynėjo dalyvavimo kaltinamosios teisės nebūtų tinkamai ginamos, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamosios teisę į gynybą, todėl teismas daro išvadą, kad esant tokiam teisiniam reguliavimui, S. M. teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jos proceso išlaidas, susijusias su jai tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį už neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą ir paskirti laisvės atėmimą penkiems mėnesiams;

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį už neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą, veikiant bendrininkų grupe, ir paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, M. G. prie griežčiausios bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį už neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą, veikiant bendrininkų grupe, iš dalies pridėti švelnesnes bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį už neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą ir pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-10-03 nuosprendį, bei nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, M. G. į paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-06-17, 18 val. 45 min. iki 2021-06-18, 15 val. 02 min., tai yra vieną dieną, ir bausmę, visiškai atliktą pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-10-03 nuosprendį.

M. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

M. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - pakeisti į kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą), suimant jį teismo posėdžių salėje nuosprendžio paskelbimo dieną.

M. G. bausmės pradžią nustatyti nuo 2022-12-20.

S. M. pripažinti kalta pagal BK 165 straipsnio 1 dalį už neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą, veikiant bendrininkų grupe, ir paskirti laisvės atėmimą penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, S. M. prie griežčiausios bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, iš dalies pridėti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę, paskirtą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-02-07 baudžiamuoju įsakymu, bei nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, S. M. į paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką: nuo 2021-06-17, 15 val. 20 min. iki 2021-06-18, 09 val. 34 min., tai yra vieną dieną, ir nuo 2022-11-07 iki 2022-12-20 bei bausmę, visiškai atliktą pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-02-07 baudžiamąjį įsakymą.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą), palikti, suimant ją teismo posėdžių salėje nuosprendžio paskelbimo dieną teismo salėje.

S. M. bausmės pradžią nustatyti nuo 2022-12-20.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, palikti saugoti, iki bus nustatytas kitas asmuo padaręs nusikaltimą ar procesas nutrauktas:

1) Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, pagal 2022-03-16 kvitą B serija BBB Nr. 068423, I. M. pateiktos šukas „Top Choise“ ir iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), paimtus objektus: 1. dėžutę 0012, kurioje yra 2 vnt. vokų su stiklo šukėmis nuo palangės; 2. voką 0013, kuriame yra biologinės kilmės pėdsakas (lytėjimo) nuo durų rankenos; 3. voką 0019, kuriame yra plaukai nuo pagalvės; 4. voką 0020, kuriame yra biologinės kilmės pėdsakai nuo akinių; 5. paketą 0021, kuriame yra akiniai nuo grindų; 6. voką 0022, kuriame yra biologinės kilmės pėdsakai nuo taurės; 7. voką 0023, kuriame yra 2 vnt. cigarečių nuorūkų iš dangtelio; 8. voką 0024, kuriame yra 3 vnt. cigarečių nuorūkų iš peleninės; 9. paketą 0025, kuriame yra cigarečių pakelis nuo stalo; 10. voką 0026, kuriame yra biologinės kilmės pėdsakas nuo žiebtuvėlio; 11. voką 0027, kuriame yra žiebtuvėlis nuo stalo; 12. voką 0028, kuriame yra daktiloplokštelė su rankų pėdsakais nuo butelio; 13. paketą 0029, kuriame yra higieniniai paketai nuo stalo; 14. paketą 0030, kuriame yra dėžutė su sausainiais nuo stalo; 15. voką 0031, kuriame yra 2 daktiloplokštelės su rankų pėdsakais nuo termoso; 16. voką 0032, kuriame yra biologinės kilmės pėdsakas nuo akinių; 17. paketą 0033, kuriame yra akiniai nuo stalo; 18. voką 0034, kuriame yra biologinės kilmės pėdsakai nuo kamštelių; 19. paketą 0035, kuriame yra 4 vnt. kamštelių nuo stalo; 20. voką 0036, kuriame yra grunto liekanos nuo grindų; 21. voką 0037, kuriame yra avalynės pėdsakai nuo grindų; 22. voką 0038, kuriame yra biologinės kilmės pėdsakas nuo viryklės; 23. paketą 0039, kuriame yra 2 vnt. stiklo šukių nuo spintelės; 24. paketą 0040, kuriame yra higieninis paketas iš kibiro; 25. paketą 0041, kuriame yra higieninis paketas iš tualeto; 26. voką 0042, kuriame yra biologinės kilmės pėdsakas nuo staliuko ir nukentėjusiojo I. M. pateiktų šukų (šepečio), supakuotos į voką POLICIJA 001972;

2) Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriuje iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), paimtus kvapus: 1. stiklainį su kvapo pėdsaku Nr. „Policija 0014“, 1 vnt.; 2. stiklainį su kvapo pėdsaku Nr. „Policija 0015“, 1 vnt.; 3. stiklainį su kvapo pėdsaku Nr. „Policija 0016“, 1 vnt.; 4. stiklainį su kvapo pėdsaku Nr. „Policija 0017“, 1 vnt.; 5. stiklainį su foniniu kvapo pėdsaku Nr. „Policija 0018“, 1 vnt.

Civilinio ieškovo I. M. ieškinį civiliniam atsakovui – kaltinamajam M. G. dėl 717 Eur turtinės žalos, padarytos atsakovo nusikalstamais veiksmais, atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašymą priteisti valstybei iš kaltinamosios S. M. 589,51 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems nuo jo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.