- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-23
- Bylos Nr.
- 2A-1462-343/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04383-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Rūta Palubinskaitė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „AIREMA“
- Ieškovas
- UAB „Stamita“
- Kategorijos
- 104.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „AIREMA“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-291-835/2013 pagal ieškovės UAB „Stamita“ ieškinį atsakovei UAB „AIREMA“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškiniu (t. 1, b.l. 3-6) ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 74 983,69 Lt skolos, 581 Lt delspinigių, 7,75 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas nurodydama, kad tarp šalių 2012 m. rugpjūčio 13 d. buvo sudaryta Gaminių pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2012/08/13, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo savo rizika ir iš savų medžiagų per sutartyje nustatytą terminą pagal pateiktą projektinę dokumentaciją pagaminti langus ir duris iš PVC konstrukcijų, o atsakovė įsipareigojo dalyvaujant ieškovei apžiūrėti bei priimti perduodamus gaminius ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė pagamino ir perdavė atsakovei gaminių už 74 983,69 Lt sumą, tačiau atsakovė, pažeisdama sutarties nuostatas, iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 7 d. preliminariu sprendimu (t. 1, b.l. 76-77) ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 74 983,69 Lt skolos, 581 Lt delspinigių, 7.75 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 636 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė UAB „AIREMA“ pareiškė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus teismo sprendimo (t. 1, b.l. 86-87) prašydama panaikinti 2012 m. gruodžio 7 d. preliminarų teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė vėluodama pateikė gaminius su trūkumais, nepateikė reikiamų dokumentų, todėl ieškovei nepašalinus nurodytų trūkumų atsakovei neatsirado pareiga už pateiktus gaminius sumokėti. Be to, atsiskaitymo terminas privalo būti pratęstas tiek, kiek ieškovė vėlavo pateikti gaminius, dėl ko mokėtinų delspinigių suma paskaičiuota neteisingai.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 11 d. galutiniu sprendimu (t. 1, b.l. 134-136) preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė papildomai ieškovei UAB „Stamita“ iš atsakovės UAB „AIREMA“ 1 100 Lt už advokato pagalbą bei 463,40 Lt už antstolio darbą, taip pat iš atsakovės UAB „AIREMA“ priteisė valstybei 18 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Teismas sprendė, kad atsakovės prieštaravimuose nurodytos aplinkybės dėl ieškovės netinkamų gaminių ir dokumentacijos pateikimo nepasitvirtino, todėl atsakovė turi pareigą apmokėti už jai pateiktus gaminius.
Alytaus rajono apylinkės teismas civilinę bylą išnagrinėjo ir galutinį teismo sprendimą priėmė teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovės UAB „AIREMA“ atstovei. Teismas, nurodęs, kad atsakovės atstovei apie teismo posėdžio laiką ir vietą nepranešta, kadangi atsakovės atstovė vengia priimti procesinius dokumentus, atsakovės atstovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą netenkino, nes jos nurodytų aplinkybių (turimas nedarbingumo pažymėjimas) nepripažino svarbia priežastimi, kuri būtų pakankamas pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (t. 1, b.l. 140-141) atsakovė UAB „AIREMA“ prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. galutinį sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:
Teismas civilinę bylą išnagrinėjo ir galutinį teismo sprendimą priėmė nedalyvaujant atsakovės atstovui, nors atsakovei apie teismo posėdžio laiką ir vietą nebuvo tinkamai pranešta. Pareigos informuoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamą neįvykdymą teismas konstatavo skundžiamame sprendime nurodęs, kad atsakovė apie šaukiamą teismo posėdį tinkamai neinformuota. Atsakovė negavo teismo šaukimo, nors teismas privalo įsitikinti, kad šaukimas yra įteiktas laiku ir tinkamai. Teismui nurodytu atveju nagrinėjant bylą buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, kadangi šalys turi teisę žinoti apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bei bylos nagrinėjimo metu pareikšti savo atsikirtimus. Nors teismas nagrinėjo bylą nurodęs, kad atsakovė vengia priimti procesinius dokumentus, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į CPK 123 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad neįteikus procesinių dokumentų tinkamu laikomas išsiuntimas buveinės adresu. Nagrinėjamoje byloje teismas tokių aplinkybių nekonstatavo.Teismas buvo informuotas apie atsakovės direktorės ligą, tačiau nurodytą aplinkybę teismas taip pat netinkamai interpretavo. Nors teismas nurodė, kad atsakovės direktorė sirgo laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2013 m. kovo 29 d., tokiu būdu sudarydamas įspūdį, kad direktorė sirgo tik bylos nagrinėjimo laikotarpiu, tačiau pati direktorė sirgo laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. kovo 1 d. ir slaugė vaiką nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. Kita atsakovės darbuotoja sirgo nuo 2012 m. gruodžio 29 d. dienos praktiškai nepertraukiamai. Teismas nepagrįstai sprendė, kad liga nėra teisėtas ir pagrįstas pagrindas atidėti bylą. Nors CPK yra nurodyta, kad liga nėra pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau nurodyta nuostata prieštarauja lygiateisiškumo principui, kadangi viena šalis negali tiesiogiai savęs apginti ir atstovauti savo interesams, o taip pat protingumo principui, kadangi jokia kita priežastis negali būti svarbesnė, išskyrus ligą, nes po jos seka mirtis, kas reiškia proceso nutraukimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 1, b.l. 150-153) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei iš apeliantės 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nesutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:
Nors apeliantės atstovė teigia, kad jai apie teismo posėdį nebuvo pranešta, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantei apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo žinoma, kadangi ji pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą.Apeliantė neįvykdė savo procesinės pareigos nedelsiant informuoti teismą ir kitą šalį apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą ir neinformavo teismo apie tai, kad jos naujasis buveinės adresas yra Alytus, Naujoji g. 6. Atsakovei neįvykdžius nurodytos pareigos ir teismui išsiuntus procesinius dokumentus jam žinomu paskutiniu atsakovės buveinės adresu, remiantis CPK 121 straipsnio 2 dalies ir 123 straipsnio 4 dalies nuostatomis laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai. Aplinkybę, kad atsakovė pakeitė savo buveinės adresą, patvirtina pačios atsakovės teismui pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodytas naujasis atsakovės buveinės adresas, taip pat antstolio duomenys apie kasos patikrinimą naujuoju buveinės adresu bei viešojoje erdvėje pačios atsakovės pateikti duomenys. Be to, atsakovė ir toliau klaidina teismą, nes net ir apeliaciniame skunde nurodo senąjį savo buveinės adresą. Atsakovės elgesys nenurodant tikrojo buveinės adreso vertintinas kaip teisiškai nekorektiškas, neatitinkantis šalies pareigos procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, yra nesuderinamas su šalies pareiga informuoti teismą apie procesinių dokumentų įteikimo būdo ar adreso pasikeitimą. Atsakovės elgesys, jai žinant apie teismo procesą, neatsiimant siunčiamų teismo procesinių dokumentų ir nepranešant apie adreso pasikeitimą, adreso, kuriuo įteikti procesinių dokumentų neįmanoma, nurodymas, apeliacinio skundo minėtu pagrindu pateikimas, laikytinas piktnaudžiavimu procesu ir siekimu jį vilkinti.Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas be pagrindo atsakovės ligos nepripažino svarbia jos nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi ir be pagrindo neatidėjo bylos nagrinėjimo. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad CPK 246 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis, reiškia, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. jas pripažinti svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad atsakovės atstovės neatvykimas dėl ligonio slaugymo būtų pripažintas svarbia priežastimi, nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo civilinę bylą nedalyvaujant apeliantės atstovei, sprendė, jog apeliantės atstovės nedarbingumas nėra svarbi priežastis, dėl kurios būtų pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą, todėl naikinti priimtą sprendimą nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje keliamas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, teismui išnagrinėjus bylą kai nebuvo nors vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, egzistavimo klausimas, taip pat priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis ir dėl kurių būtų pagrindas atidėti teismo posėdį, vertinimo klausimas, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teisme dokumentinio proceso tvarka buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Stamita“ ieškinį atsakovei UAB „AIREMA“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Teismas 2012 m. gruodžio 7 d. priėmė preliminarų teismo sprendimą (t. 1, b.l. 76-77), kuriuo ieškovės pareikštą ieškinį patenkino. Apeliantė per įstatyme nustatytą terminą pareiškė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo, dėl ko teismas bylą toliau nagrinėjo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. 2013 m. sausio 21 d. teismo nutartimi (t. 1, b.l. 101) byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2013 m. vasario 18 d., apie paskirtą teismo posėdžio vietą ir laiką pranešant šalims. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad apeliantei teismo šaukimas į paskirtą teismo posėdį buvo įteiktas tinkamai, ją tinkamai ir laiku informuojant apie teismo posėdžio vietą ir laiką (t. 1, b.l. 107). Pažymėtina, jog kaip ir iki tol kiti procesiniai dokumentai byloje, teismo šaukimas apeliantei buvo siunčiamas adresu Alytus, Vilties g. 4. Dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nedarbingumo 2013 m. vasario 18 d. teismo posėdis buvo atidėtas 2013 m. kovo 14 d. (t. 1, b.l. 108). Apie naujai paskirto teismo posėdžio vietą ir laiką apeliantei buvo pranešta teismo šaukimu (t. 1, b.l. 104). 2013 m. kovo 13 d. teisme buvo gautas apeliantės prašymas atidėti teismo posėdį dėl apeliantės atstovės direktorės E. Z. nedarbingumo (t. 1, b.l. 111), kuris 2013 m. kovo 14 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo patenkintas bylos nagrinėjimą atidedant 2013 m. kovo 28 d. (t. 1, b.l. 114). Siekiant informuoti apeliantę apie paskirto teismo posėdžio vietą ir laiką jai buvo siunčiamas teismo šaukimas adresu tuo pačiu adresu, t.y. Alytus, Vilties g. 4 (t. 1, b.l. 117), tačiau teismo procesinis dokumentas grįžo neįteiktas siuntos grąžinimo pranešime esant nurodyta, kad siuntos gavėjas nerastas. Apeliantei teismo šaukimo neįteikus adresu, kuriuo iki tol apeliantei buvo siunčiami visi procesiniai dokumentai byloje, teismas pakartotinai teismo šaukimą išsiuntė apeliantės buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre, o kartu ir ieškovės teismui pateiktame ieškinyje – Alytus, Daugų g. 5-311 (t. 1, b.l. 116), tačiau teismo procesiniai dokumentai taip pat grįžo neįteikti (siuntos grąžinimo pranešime pažymėta „Persikraustė“). Jau po įvykusio teismo posėdžio, t. y. 2013 m. kovo 29 d. apeliantei buvo išsiųstas teismo šaukimas siekiant informuoti ją apie teismo sprendimo paskelbimo vietą ir laiką, tačiau teismo šaukimas, siųstas adresu Alytus, Daugų g. 5-311, taip pat grįžo neįteiktas (t. 1, b.l. 118). 2013 m. kovo 27 d. teisme buvo gautas apeliantės atstovės direktorės E. Z. prašymas atidėti teismo posėdį, kadangi atsakovo atstovė direktorė E. Z. turi nedarbingumo pažymėjimą (t. 1, b.l. 119). 2013 m. kovo 28 d. teismo posėdyje apeliantės atstovė nedalyvavo, teismas, netenkinęs jos prašymo atidėti teismo posėdį, bylą išnagrinėjo ir priėmė galutinį teismo sprendimą.
Dėl bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui
CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte kaip vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra numatytas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju apeliantė būtent šiuo pagrindu, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išnagrinėjo ir galutinį teismo sprendimą priėmė jai tinkamai nepranešęs apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra bylą nagrinėjančio teismo pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatytų procesinių teisinių padarinių: teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys); jeigu byla jau išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi šio bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra trys: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2010).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka, kuri yra ne formali, bet reglamentuota siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informaciją. Sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formalią jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į šių teisės normų tikslą bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tačiau siekiant, kad teismas turėtų galimybę tinkamai įvykdyti jam numatytą pirmiau nurodytą pareigą, įstatymų leidėjas, vadovaudamasis proceso kooperacijos principu, nustatė tam tikras pareigas ir byloje dalyvaujantiems asmenims.
Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo nedalyvaujant apeliantės atstovui, o kadangi apeliacinis skundas grindžiamas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, siekiant nustatyti, ar yra visos sąlygos spręsti esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, būtina išsiaiškinti, ar apeliantei buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovės atstovei apie teismo posėdžio laiką ir vietą nepranešta, kadangi atsakovės atstovė vengia priimti procesinius dokumentus. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie procesinių dokumentų įteikimą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino apeliantės elgesio bylos nagrinėjimo metu, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, todėl nepagrįstai sprendė, jog apeliantei nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Tačiau nagrinėjamu atveju netinkamas procesinių teisės normų taikymas nėra priežastis naikinti teismo sprendimą, kadangi teismas, nors ir nurodęs, kad apeliantei apie teismo posėdžio vietą ir laiką nebuvo tinkami pranešta, iš esmės pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktus duomenis apie apeliantės buveinės adresą, taip pat į 2013 m. kovo 27 d. teisme gautą apeliantės prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo ir jame nurodytus duomenis apie apeliantės buveinę, sprendžia, kad apeliantė tinkamai ir laiku neįvykdė pareigos informuoti teismą ir byloje dalyvaujančius asmenis apie adreso pašto korespondencijos siuntoms įteikti pasikeitimą, dėl ko, vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi, laikytina, kad teismo šaukimas, kuriuo apeliantei buvo pranešama apie 2013 m. kovo 28 d. paskirto teismo posėdžio vietą ir laiką, siųstas paskutiniais teismui žinomais adresais Alytus, Vilties g. 4, ir Juridinių asmenų registre nurodytu apeliantės buveinės adresu – Alytus, Daugų g. 5-311, apeliantei buvo įteiktas tinkamai, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliantei apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Kaip galima spręsti iš bylos duomenų, nors Juridinių asmenų registre apeliantės buveinės adresas yra nurodytas adresu Alytus, Daugų g. 5-311, tačiau tiek iki ieškinio teismui pateikimo, tiek ir ieškinio pateikimo teismui metu apeliantės buveinė buvo adresu Alytus, Vilties g. 4. Nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik byloje esantys šalių tarpusavio susirašinėjimo dokumentai (t. 1, b.l. 38, 50, 52-54, 56, 66, 68, 88, 107), sutartis (t. 1, b.l. 13-18), PVM sąskaitos faktūros (t. 1, b.l. 20-23, 65, 67), bet ir duomenys apie teismo siųstų procesinių dokumentų įteikimą, kurie leidžia spręsti, kad apeliantei procesiniai dokumentai iki pasikeičiant jos buveinės adresui buvo tinkamai įteikiami adresu Alytus, Vilties g. 4 (b.l. t. 1, b.l. 79, 82-83, 107), nors vėliau siunčiant procesinius dokumentus šiuo adresu jų įteikti apeliantei nepavyko (t. 2, b.l. 13). Pažymėtina, jog minėtas adresas buvo nurodytas ir apeliantės pateiktuose prieštaravimuose dėl pateikto ieškinio ir preliminaraus sprendimo (t. 1, b.l. 86-87). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dar 2013 m. kovo 13 d. apeliantės prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo apeliantė savo buveinę nurodė esant adresu Alytus, Vilties g. 4 (t. 1, b.l. 111), kai tuo tarpu 2013 m. kovo 15 d. nurodytu adresu išsiųstas teismo šaukimas apeliantei jau nebuvo įteiktas nurodant, kad adresatas nerastas (t. 1, b.l. 117). Nurodyti duomenys leidžia manyti, kad civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pasikeitė apeliantės buveinės adresas, o kartu ir adresas pašto korespondencijos siuntoms. 2013 m. kovo 27 d. teisme gautame apeliantės prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo jau nurodytas naujasis apeliantės buveinės adresas – Alytus, Naujoji g. 6, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdis buvo paskirtas 2013 m. kovo 28 d., teismas objektyviai neturėjo galimybių apie paskirtą teismo posėdžio laiką ir vietą pakartotinai pranešti naujuoju adresu. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovė savo adresą vėl nurodo Vilties g.4, Alytus ir Daugų g. 5-311, Alytus (t.1, b.l. 140-141). Taigi, iš nurodyto kolegija daro išvadą, jog atsakovė adresais manipuliuoja priklausomai nuo situacijos.
CPK 121 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta byloje dalyvaujančių asmenų pareiga nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Nurodytos pareigos neįvykdymas lemia, kad teismui ir byloje dalyvaujantiems asmenims nežinant apie pasikeitusį adresą pašto korespondencijos siuntoms, visa korespondencija bus siunčiama paskutiniu žinomu adresu ir laikoma įteikta tinkamai, todėl asmuo, tinkamai nevykdantis nurodytos pareigos, prisiima galimą neigiamą tokių savo veiksmų riziką. Apeliantei apie prasidėjusį teismo procesą buvo žinoma, todėl ji turėjo pareigą pranešti apie pasikeitusį adresą pašto korespondencijos siuntoms, tačiau nagrinėjamoje byloje savo pareigos tinkamai ir laiku neįvykdė, nedelsiant neinformavo teismo apie pasikeitusį buveinės adresą, todėl laikytina, jog teismo šaukimas, kuriuo apeliantė buvo informuojama apie 2013 m. kovo 28 d. įvyksiantį teismo posėdį, išsiųstas paskutiniu žinomu jos buveinės adresu (t. 1, b.l. 117), jai buvo įteiktas tinkamai, dėl ko laikytina, kad teismas tinkamai įvykdė savo pareigą pranešti apeliantei apie paskirto teismo posėdžio vietą ir laiką. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti esant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas laikė esant procesinius dokumentus netinkamai įteiktus, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Taip pat pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jei teismo šaukimas apeliantei nebūtų įteiktas tinkamai, nagrinėjamu atveju būtų tikslinga spręsti, ar yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esantis 2013 m. kovo 26 d. apeliantės prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, kuris leidžia manyti apeliantę žinojus apie paskirto teismo posėdžio datą ir laiką.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus, kad apeliantė tinkamai nevykdė savo pareigos nedelsiant informuoti teismą apie adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos apie procesinių dokumentų tinkamą įteikimą juridiniams asmenims taikymas neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų. Pažymėtina, kad tinkamas pareigos pranešti apie pasikeitusius duomenis neįvykdymas sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, kurios numatytos įstatyme, todėl nepriimtina situacija, kai tinkamas pareigos neįvykdymas nesukeltų įstatyme numatytų pasekmių. Tokiu atveju nepagrįstai būtų pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, lygiateisiškumo principas. Be to, pažymėtina, kad teismas, imdamasis visų įmanomų priemonių informuoti apeliantę apie vykstantį teismo posėdį, procesinius dokumentus siuntė apeliantės buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo tuo pagrindu, jog teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant apeliantės atstovei, kadangi, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, apeliantei apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, dėl ko nagrinėjamu atveju negalima laikyti esant visas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymo sąlygas.
Dėl ligos, kaip priežasties atidėti bylos nagrinėjimą, vertinimo
Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas argumentais dėl netinkamo ligos, kaip svarbios priežasties atidėti bylos nagrinėjimą, vertinimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė netenkinti prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir esant duomenims apie apeliantės atstovės direktorės turimą nedarbingumo pažymėjimą nepagrįstai jų nelaikė svarbiomis priežastimis bylos nagrinėjimui atidėti.
CPK 246 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas atvejis, kai bylos nagrinėjimas gali būti atidedamas atsakovo prašymu, jei atsakovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Dalyvaujančio byloje asmens įstatymu garantuota ir ginama teisė būti betarpiškai išklausytam teisme įgalina asmenį visų pirma tinkamai pasinaudoti konstitucine teise kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) bei įgyvendinti tokius civilinio proceso principus kaip asmenų lygybės įstatymui ir teismui, rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo, žodiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principus, suponuojančius teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą garantavimą. Kita vertus, byloje dalyvaujantis asmuo privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir tinkamai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Dėl to įstatyme nustatyta, kad dalyvaujančio byloje asmens neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi (CPK 246 straipsnis). Atsižvelgus į konkrečias aplinkybes, asmens neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos teismo gali būti pripažįstamas svarbia priežastimi. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovės (juridinio asmens direktorės) turimo nedarbingumo pažymėjimo teismas nelaikė svarbia priežastimi, dėl kurios galėtų būti atidėtas teismo posėdis. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė ligą nesant teisėtu ir pagrįstu pagrindu atidėti teismo posėdį, kadangi toks nurodytos aplinkybės vertinimas pažeidžia lygiateisiškumo principą, o taip pat prieštarauja protingumo principui. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatymo požiūriu neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi ir tik teismo diskrecijai palikta teisė spręsti šį klausimą prašančiojo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009). Tačiau tokia teisė taip pat nereiškia ir absoliučios teismo laisvės pasirinkti, kokį sprendimą dėl pateikto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą priimti. Ši teismo teisė turi tarnauti bendriesiems civilinio proceso tikslams ir užtikrinti tinkamą civilinio proceso principų įgyvendinimą, o tai kartu reiškia ir teismo pareigą išdėstyti teisinius argumentus, kuriais remiantis priimami tam tikri procesiniai sprendimai naudojantis teismo diskrecija. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo posėdžio atidėjimo priežasties svarbos, kartu turi įvertinti, ar, patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą neatidėti teismo posėdžio motyvavo, nurodė argumentus, kurie, jo manymu, leidžia manyti apeliantės atstovės turimą nedarbingumo pažymėjimą nesant svarbia priežastimi, dėl kurios teismo posėdis turėjo būti atidėtas, su kuriais teisėjų kolegija sutinka.
Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantės prašymu teismo posėdis dėl jos atstovės turimo nedarbingumo pažymėjimo jau buvo kartą atidėtas, pati juridinio asmens atstovė net nesirgo, o slaugė ligonį, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kurio vadovas turi galimybę pasiųsti į teismo posėdį atstovauti juridinį asmenį ir kitus asmenis – savo atstovus, pagrįstai netenkino prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo. Sutinkant su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais pažymėtina, kad apeliantei buvo žinoma apie nagrinėjamą bylą, todėl ji galėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu anksčiau, o taip pat ir tuo atveju, kai tapo žinoma, kad juridinio asmens atstovė dėl poreikio slaugyti kitą asmenį negalės dalyvauti teismo posėdyje. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju sirgo netgi ne pati juridinio asmens vadovė, todėl ji turėjo visas galimybes pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Apeliaciniame skunde pateikti duomenys apie tai, kad bylos nagrinėjimo metu sirgo ir kita juridinio asmens darbuotoja, kai ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog įmonėje dirba 17 darbuotojų, nesudaro pagrindo manyti, kad apeliantė negalėjo tinkamai realizuoti teisės bylą vesti per atstovą. Nurodyti argumentai, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė yra juridinis asmuo, nesudaro pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistas protingumo ar lygiateisiškumo principas. Pažymėtina, kad apeliantė turėjo galimybę pateikti savo prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio, galimybę realizuoti savo teisę ir pateikti visus, jos manymu, teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus, ką ir padarė teikdama prieštaravimą, iš esmės nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu naujų įrodymų, kurie susiję su nagrinėjamu ginču, nebuvo pateikta (buvo pateikti tik įrodymai apie ieškovės patirtas išlaidas), todėl laikytina, kad apeliantė turėjo galimybę realizuoti teisę į gynybą, teismo sprendimas motyvuotas, o apeliantė be kita ko pasinaudojo apeliacijos teise ir sprendimą apskundė, dėl ko laikytina, jog apeliantės teisės į tinkamą teismo procesą nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos manymu, atidėjus civilinės bylos nagrinėjimą dar kartą esant apeliantės prašymui, nepagrįstai būtų vilkinamas procesas, pažeisti proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principai, kartu ir ieškovės, kaip priešingos bylos teisės ir teisėti interesai į greitą bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad, sutinkant su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad apeliantė iš esmės sprendimo neskundžia jokiais kitais pagrindais, galima daryti prielaidą apeliantę esant suinteresuotą kuo ilgiau vilkinti procesą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas neatidėti bylos nagrinėjimo, tinkamai taikė pirmiau nurodytas proceso taisykles ir pagrįstai įvertino apeliantės vadovės ligą kaip nepakankamai svarbią priežastį bylos nagrinėjimui atidėti. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo klausimu nelaikyti turinčiais reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo jį naikinti, nes nenustatyta esminių materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo. Pirmiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai pripažinti ginčijamą sprendimą pagrįstu, teisėtu, todėl apeliacinis skundas remiantis pirmiau nurodytais motyvais ir argumentais atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė, ruošiant atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, turėjo 500 Lt išlaidų (t. 1, b.l. 160-162), kuriuos prašo priteisti iš apeliantės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto dydžio, todėl, kadangi apeliacinis skundas atmestas, sprendžia, kad prašoma suma priteistina ieškovei iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti UAB „Stamita“, juridinio asmens kodas 153701266, Alytaus r., Kaniūkų k., iš UAB „AIREMA“, juridinio asmens kodas 300602230, Alytus, Daugų g. 5-311, 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.