- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-2000-390/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13444-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-21883-1085/2019 pagal pareiškėjos I. S. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Kauno miesto 15 - ojo notarų biuro notarė L. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašydama panaikinti notarės L. V. 2019 m. liepos 17 d. nutarimą ir įpareigoti Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarę L. V. išduoti pareiškėjai I. S. paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo K. L. turtą.
2. Nurodė, kad jog notarės L. V. kontoroje užvesta paveldėjimo byla dėl mirusio K. L. testamentu I. S. palikto turto. I. S. kreipėsi į notarę su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl mirusio tėvo K. L. turto. 2019 m. liepos 17 d. notarė priėmė nutarimą, kuriame nurodė, kad nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Kauno m., išskyrus dovanotas 0,16 idealiųjų gyvenamo namo dalių, yra įgytas santuokos metu panaudojant santuokines lėšas. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė. Todėl I. S. turi kreiptis į teismą ir įrodyti, kad K. L. turtas buvo įgytas iš asmeninių lėšų ir tik teismui nustačius, kad turtas priklauso K. L. asmenine nuosavybės teise ir įregistravus turtą Registrų centre galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Į notarų kontorą kaip suinteresuotas asmuo kreipėsi ir V. L. - I. S. brolis, kuris prašė išskirti J. L. (mirusi) priklausančią turto dalį iš testatoriaus K. L. vardu registruoto turto. Su tokiu prašymu I. S. nesutiko, todėl V. L. pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (civilinės bylos Nr. 2-16037-475/2018) dėl turto dalių nustatymo. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartimi civilinė byla buvo nutraukta, patenkinus V. L. prašymą dėl ieškinio atsisakymo. Civilinėje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir notarė, todėl apie priimtą nutartį jai yra žinoma.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarė L. V. atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime į skundą nurodė, kad nekilnojamasis turtas, Nekilnojamojo turto registre registruotas palikėjo K. L. vardu, įgytas 1962 metais (pastatytas), o žemė išpirkta 1996 m. balandžio 25 d., t. y. K. L. su J. L. būnant santuokoje (santuoka sudaryta 1959 m. gruodžio 30 d., ir truko iki J. L. mirties 2009 m. rugsėjo 5 d.). Turto įgijimo metu galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, kaip ir šiuo metu galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nors pareiškėja teigia, kad paveldėjimą sudarantis turtas buvo įgytas palikėjo K. L. asmeniškai, duomenų apie tai, kad K. L. turtą įgijo iš asmeninių lėšų nėra, be to, tokie faktai gali būti nustatomi tik teismine tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų atmetė.
6. Teismas nurodė, kad jog mirusysis K. L. ir J. L. susituokė 1959 m. gruodžio 30 d. Kauno CMS. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad visas K. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, Kauno miesto savivaldybėje, išskyrus dovanotas 0,16 idealines gyvenamojo namo dalis, yra įgytas santuokos metu – statiniai statyti 1962 metais (1976-11-19 d. DŽDT išvada ir 1966-05-22 d. žemės sklypo suteikimo neterminiam naudojimuisi gyvenamojo namo statybai Sutartis, e. b. l. 42-43), o žemė išpirkta 1996 m. balandžio 25 d. (Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, e. b. l. 44).
7. Pažymėjo, nors K. L. nekilnojamas turtas įsigytas iki įsigaliojant 2000 metų CK, tačiau sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą taikytinos 2000 metų CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2005).
8. Tiek turto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau –SŠK) 21 straipsnis, tiek ir CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina principą, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Santuokos metu įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti nuginčyta įrodžius, jog tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš buvusių sutuoktinių nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis).
9. Įvertinęs bylos esmę ir įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad K. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, įgytas santuokoje, todėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė abiem sutuoktiniams – K. L. ir J. L.. Todėl K. L. įpėdinė I. S. turėtų kreiptis į teismą ir įrodyti priešingai, kad šis turtas buvo įgytas iš K. L. asmeninių lėšų, t. y. panaudojant dovanotas arba paveldėtas lėšas, nes teismui nenustačius nurodyto fakto, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas negali būti išduotas.
10. Pareiškėjos nuomone, ginčas tarp I. S. ir V. L. dėl turto statuso yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-16037-475/2018, kurioje V. L. atsisakė savo reikalavimo. Teismas sutiko su notarės atstovo pozicija, jog juridinis faktas, kad mirusiojo K. L. vardu registruotas turtas priklausė jam asmeninės nuosavybės teise, gali būti nustatytas tik teismo sprendimu ir toks pareiškėjos pateiktas ieškinys, kuriuo būtų siekiama įrodyti, kad palikėjas K. L. asmenine nuosavybės teise valdė visą santuokos metu įgytą turtą, negalėtų būti laikomas tapačiu ieškiniu, koks buvo pareikštas V. L., reikalaujant pripažinti neteisėtu I. S. nesutikimą išskirti J. L. priklausančią turto dalį iš testatoriaus K. L. vardu registruoto turto, įpareigoti išduoti nuosavybės teisės liudijimą į 300/947 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo bei kitų statinių (duomenys neskelbtini)., Kauno m. sav. Teismas sprendė, kad tai nebus tapatūs ieškiniai (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
11. Kadangi byloje pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad po K. L. mirties likęs nekilnojamasis turtas priklausė jam asmeninės nuosavybės teise, kas leido notarei padaryti išvadą, kad subjektinės teisės ir juridiniai faktai nėra neginčytini ir neturėjo pagrindo atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjai. Todėl, teismo vertinimu, notarė, turėdama pagrįstų abejonių dėl ateityje galinčių kilti ginčų dėl sutuoktinių turto priklausomybės, pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
12. Kadangi pareiškėjos I. S. ir suinteresuoto asmens notarės L. V. interesai byloje akivaizdžiai yra priešingi, todėl teismas, atmetęs pareiškėjos skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl advokato teisinės pagalbos, rengiant atsiliepimą į skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėja I. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos skundą dl notarės veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Byloje pateikti duomenys, kad visas K. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas jam priklausė asmeninės nuosavybės teise. Turtas, jeigu jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, registre įregistruojamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 3 dalis).
13.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčas tarp I. S. ir V. L. dėl paveldimo turto statuso yra išspręstas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-16037- 475/2018.
13.3. Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo notarė L. V. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad pareiškėja atskiruoju skundu nurodo tuos pačius argumentus dėl nekilnojamojo turto, įgyto santuokoje, statuso, kaip ir pirmosios instancijos teisme, bei vadovaujasi ne turto įgijimo laikotarpiu galiojusiomis teisės normomis, tačiau šiuo metu galiojančio CK 3.88 straipsnio 3 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
4. Byloje kilo ginčas dėl notaro veiksmų teisėtumo, atsisakant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
5. CPK 511 straipsnyje yra nustatyta asmens teisė apskųsti atliktą notarinį veiksmą ar atsisakymą notarinį veiksmą atlikti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
6. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas K. L. (e. b. l. 52), kuris (duomenys neskelbtini). sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko dukrai I. S. (e. b. l. 54). K. L. ir J. L. susituokė (duomenys neskelbtini). Kauno CMS. J. L. mirė 2(duomenys neskelbtini) 009 m. rugsėjo 5 d. (e. b. l.53). Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės L. V. 2017 m. liepos 31 d. išdavė liudijimą, kad po K. L. mirties palikimą priėmė testamentinė įpėdinė – dukra I. S. (e. b. l.56). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis visas K. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno m., Kauno m. sav., išskyrus dovanotas 0,16 idealines gyvenamojo namo dalis, yra įgytas santuokos metu – statiniai statyti 1962 metais (1976-11-19 d. DŽDT išvada ir 1966-05-22 d. žemės sklypo suteikimo neterminiam naudojimuisi gyvenamojo namo statybai Sutartis, e. b. l.42-43), o žemė išpirkta 1996 m. balandžio 25 d. (Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, e. b. l.44). Kauno miesto 15 - ojo notarų biuro notarė L. V. 2019 m. liepos 17 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į visą mirusiojo K. L. turtą (e. b. l.7, 84-85). Nutarime notarė paaiškino, jog paveldėjimo teisės liudijimas į K. L. vardu įregistruotą turtą bus išduotas, kai bus pateiktas teismo sprendimas, nustatantis, kad turtas priklauso K. L. asmeninės nuosavybės teise.
7. Kaip pagrįstai pažymėta atsiliepime į atskirąjį skundą, pareiškėja atskirajame skunde nurodo tuos pačius argumentus dėl nekilnojamojo turto, įgyto santuokoje, statuso, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, jog visas siekiamas paveldėti turtas iki palikėjo K. L. mirties priklausė K. L. asmenine nuosavybės teise.
8. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad K. L. vardu įregistruotas turtas buvo įgytas santuokos metu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turto įgijimo metu galiojusiame SŠK, kaip ir galiojančiame CK nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taip pat turtas, įgytas esant santuokoje, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SSK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti nuginčyta įrodžius, jog tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš buvusių sutuoktinių nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis).
9. Pareiškėja tiek skunde dėl notaro veiksmų, tiek atskirajame skunde vadovaujasi nuo 2001-07-01 galiojančio CK 3.88 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai. Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas jau galiojant 2000 m. CK, taigi šiuo atveju akivaizdu, kad ši pareiškėjos nurodyta teisės norma nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma.
10. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu ir atskirojo skundo argumentą, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ginčas tarp I. S. ir V. L. dėl turto statuso yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-16037-475/2018. Pagal Liteko duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-16037-475/2018 ieškovas V. L. ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu I. S. nesutikimą išskirti J. L. priklausančią turto dalį iš testatoriaus K. L. vardu registruoto turto; įpareigoti išduoti nuosavybės teisės liudijimą į 300/947 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42/100 dalis pastato-gyvenamojo namo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42/100 dalis kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m. Kauno m. sav. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi bylą nutraukė ieškovui atsisakius ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad pareiškėjos ieškinys, kuriuo ji siektų įrodyti, kad palikėjas K. L. asmenine nuosavybės teise valdė visą santuokos metu įgytą turtą, negalėtų būti laikomas tapačiu ieškiniu, koks buvo pareikštas V. L. (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
11. Taip pat nesutiktina su skundo argumentu, kad bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjos notarei neturi būti priteistos, kadangi patirtos išlaidos yra nulemtos tiesiogiai notaro veiksmų. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
12. Nagrinėjamoje byloje kilo notarės ir skundą dėl jos veiksmų padavusios pareiškėjos ginčas dėl CK normų taikymo ir aiškinimo, o tai sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Todėl pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą apie akivaizdų notarės ir pareiškėjos interesų priešingumą, pagrįstai priteisė iš pareiškėjos notarės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundus, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, iš esmės padarė pagrįstas išvadas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.