Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-390-992/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
1-390-992/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
J. I.
Nukentėjusysis
J. R.
Advokatai
Elena Žilėnienė
Kategorijos
  • 4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-390-992/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31056-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 4.6.2.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant G. O., R. P., Virginijai Miliauskienei, L. S.,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,kaltinamajam J. I., kaltinamojo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,nukentėjusiajai J. R.,vertėjai S. M.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. I. (J. I.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, praeityje teistas:

1) 2014-09-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 132 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2015-11-13 bausmės vykdymas panaikintas, nusiųstas atlikti bausmę, bausmę atlikęs;

2) 2018-07-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir įpareigoti J. I. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, J. I. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant J. I. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. I. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: J. I. 2018 m. birželio 29 d., apie 21.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,50 girtumas), konflikto su nukentėjusiąja J. R. metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį jai į veidą, vieną kartą spyrė į kairę koją, taip sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais J. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. I. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad su J. nuomojasi butą, katu gyveno įvykio metu, dabar irgi kartu gyvena. P. J. su kažkuo susirašinėjant, jį apėmė pavydas, su J. susipyko, tada trenkė jai delnu per veidą, gali būti, kad spyrė ir koja, visų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, kadangi buvo labai girtas. J. atsiprašė, jie susitaikė.

Kadangi kaltinamasis J. I. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl nežymaus šeimos nario sveikatos sutrikdymo, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. R. parodė, kad nuolat gyvena bute (duomenys neskelbtini) su savo sugyventiniu J. I., veda bendrą ūkį, juos sieja artimi santykiai. 2018 m. birželio 29 d., apie 21.50 val., J. trenkė jai vieną kartą kumščiu į veidą, ji patyrė fizinį skausmą. Po to J. dešine koja spyrė jai į kairę koją, dėl spyrio ji taip pat pajuto fizinį skausmą. Ji išsigando, išbėgo iš buto pas savo draugę, ji iškvietė policiją. Atvažiavę pareigūnai J. sulaikė. A. J. prieš ją smurto nenaudojo. Akivaizdžių sužalojimų nenustatyta, todėl į teismo medikus nesikreips.(b.l. 22)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. K. parodė, kad 2018 m. birželio 29 d., gautas pranešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos sugyventinis triukšmauja ir puola muštis. Atvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė pareiškėja J. R., kuri paaiškino, kad apie 21.20 val. į namus grįžęs jos sugyventinis J. I. be aiškios priežasties sudavė ranka į veidą, spyrė į kairę koją, dėl tokių sugyventinio veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, ant moters veido matėsi paraudimas po kaire akimi, ant kojos jokių mušimo žymių nesimatė. Moteris elgėsi ramiai, medikų pagalbos atsisakė. Atvykus pareigūnams J. I. miegojo, pažadintas atrodė akivaizdžiai neblaivus, pareigūnams paaiškino, jog grįžęs į namus nuėjo miegoti, sugyventinės nemušė. Vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. (b.l. 26)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. P. parodė, kad J. R. pažįsta nuo vaikystės, J. gyvena su J., kurio pavardės ji nežino. 2018 m. vasarą, tikslios dienos neprisimena, vakare paskambino verkianti J. ir pasakė, kad ją sumušė J. Jos iškvietė policijos pareigūnus. (b.l 28)

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018 m. birželio 29 d., 21.58 val., paskambinusi Bendruoju pagalbos centro telefonu J. (nurodyta pavardė R., tačiau iš pranešimo turinio matyti, kad tai yra rašymo apsirikimas ir turėtų būti R.) pranešė, kad neblaivus sugyventinis puola muštis, triukšmauja. Nurodyta, kad policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), smurtas prieš J. R. pasitvirtino. Grįžęs neblaivus sugyventinis ranka trenkė į veidą (kairės pusės žandą) ir spyrė kaire koja. (b.l. 5)

2018 m. rugpjūčio 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota BPC garso įrašo apžiūra. Nustatyta, kad Bendruoju pagalbos centro telefono numeriu skambino moteris, prisistačiusi J. R. pranešė, kad smurtauja jos neblaivus sugyventinis. (b.l. 31-32)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. S. 2018 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, jog smurtą patyręs asmuo - J. R. policijos pareigūnams nurodė, kad neblaivus sugyventinis J. I. sudavė jai ranka smūgį į veidą ir koja spyrė į kairę koją. Tarnybiniame pranešime pažymėti J. R. padaryti sužalojimai bei sužalojimų vietos ant kūno, t.y. pažymėta, jog matomas paraudimas po kaire akimi. (b.l. 7-10)

2018 m. rugpjūčio 6 d. kitų objektų apžiūros (vaizdo įrašo, daryto policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą) protokole užfiksuota kaip moteris policijos pareigūnams paaiškina, jog neblaivus jos sugyventinis spyrė į koją ir kumščiu trenkė į veidą (kairįjį žandą). Vaizdo įraše užfiksuotas pareigūno komentaras, jog yra matomas ant veido raudonis. (b.l. 11-12)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2018 m. birželio 30 d. pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje nurodyta, jog 2018 m. birželio 29 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini) , J. I. būdamas neblaivus vieną kartą rankos kumščiu trenkė savo sugyventinei J. R. ir dešine koja spyrė jai į kairę koją. Moteris patyrė fizinį skausmą. (b.l. 14)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2018 m. birželio 30 d. apžiūros protokole užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. (b.l. 16-20)

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis J. I. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei J. R.. Kaltinamasis J. I. apklaustas teismo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažino ir išsamiai papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: paaiškino, kad būdamas neblaivus, apimtas pavydo, trenkė sugyventinei delnu per veidą. Kaltinamasis neneigė, jog galėjo įspirti moteriai į koją, aiškino visų įvykio aplinkybių neprisimenantis dėl sunkaus girtumo. Nukentėjusioji J. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad neblaivus J. I. jai sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, spyrė į kairę koją, dėl šių J. I. veiksmų ji pajutusi fizinį skausmą Tai, jog prieš J. R. J. I. naudojo fizinį smurtą patvirtina ir 2018 m. birželio 29 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kur užfiksuotas J. R. ant veido matomas paraudimas. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi pranešėja J. R. pranešė, jog jos sugyventinis puola muštis. Visi šie byloje pateikti ir ištirti įrodymai, neginčytinai patvirtina smurto panaudojimo faktą prieš J. R. dėl ko moteris patyrė fizinį skausmą.

Pagal teismų praktiką, aiškinant BK 140 straipsnio sudėtyje esančias šeimos nario ar artimo giminaičio sąvokas, vartojamas BK 248 straipsnyje esantis sąvokų išaiškinimas. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamasis su nukentėjusiąja gyvena kartu, abu veda bendrą ūkį. J. I. su J. R. laikytini šeimos nariais, kas pripažintina kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančiu požymiu. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis J. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad J. I. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, jam 2018 m. birželio 29 d., 22.38 val., alkotesteriu Alcotest 6810 (b.l. 51), nustatytas 2.5 promilės girtumas (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Skirdamas bausmę J. I., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į tai, kad veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad J. I. teistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, byloje nėra duomenų apie J. I. gydymąsi psichikos sveikatos centre. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, nagrinėjamą veiką padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, teigtina, jog teigiamų išvadų J. I. nėra padaręs, manytina, kad bausmės tikslai švelnesnėmis nei laisvės atėmimo bausmė bausmėmis nebus pasiekti. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies, 9 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nustatyta viena J. I. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad J. I. skirtina bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2018 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu J. I. skirta bausme.

J. I. 2018 m. birželio 29 d., 21.20 val., buvo laikinai sulaikytas, 2018 m. birželio 30 d., 18.12 val., paleistas. Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką. Taip pat į bausmės laiką įskaitytinas ir laikino sulaikymo bei atliktos bausmės laikas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teismo 2018 m. liepos 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. (b.l. 34, 44)

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, laivės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vertinant J. I. padarytą nusikalstamą veiką, tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir dėl tokio savo elgesio gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, jie toliau gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, kas rodo, kad nukentėjusioji J. R. kaltinamajam atleido, taip pat atsižvelgiant į darbingą kaltinamojo amžių, spręstina, kad už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vidutiniam baudžiamojo įstatymo numatytam dvejų metų terminui. Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė J. I., kuri užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų J. I. galimybę nusikalsti, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės. Asmuo galėtų dirbti, nebūtų apribotas jo bendravimas su artimaisiais, kas skatintų teigiamus J. I. gyvenimo pokyčius bei sudarytų galimybę įrodyti, kad jis iš tikrųjų yra pakankamai apsvarstęs nusikalstamą savo elgesį ir padaręs aiškias išvadas dėl savo tolesnio gyvenimo laikantis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtų taisyklių. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu J. I. įpareigotinas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą.

J. I. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina. (b.l. 50)

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. I. (J. I.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. I. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę J. I. skirti 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminu J. I. įpareigoti:

- būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti atliktą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį. Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-06-29 iki 2018-06-30 (vieną parą) ir laikino sulaikymo laiką, įskaitytą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (nuo 2018-01-10 iki 2018-01-12 (dvi paras)).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė