Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-07-24 · Administracinė byla Nr. eA-816-968/2019

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-24
Bylos Nr.
eA-816-968/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01310-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rytis Krasauskas (pran.)
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Administracinė byla Nr. eA-816-968/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01310-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 12.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas D. S. padavė skundą teismui, prašydamas: 1) sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) su prašymu ištirti VMI viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. VA-186 „Dėl mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo)“ (toliau – ir VMI įsakymas) teisėtumą; 2) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms; 4) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2017 m. sausio 4 d. sprendimą Nr.S-4(7-250/2016) (toliau – ir MGK sprendimas); 5) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) 2016 m. birželio 27 d. sprendimą (raštą) Nr.(9.44-03.2)-G-1254 (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas); 6) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Reikalų finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. spalio 18 d. sprendimą (raštą) Nr.(24.4-31-5)-R-6636 (toliau – ir VMI sprendimas); 7) įpareigoti VMI grąžinti pareiškėjui nurašytą (įskaitytą) 206 Eur pinigų sumą ir priteisti 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo lėšų privalomos pervesti dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 8) įpareigoti VMI atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą ikiteisminėje stadijoje procesinių dokumentų surašymui – 250 Eur, 2,34 Eur dokumentų spausdinimo ir kopijavimo išlaidų (39 lapai po 0,06 Eur), 2 Eur pašto išlaidų; 9) įpareigoti VMI atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą už procesinio dokumento (skundo teismui) rengimą – 220 Eur išlaidų skundo surašymui, 14 Eur kelionės išlaidas iš Kauno į Vilnių ir atgal, 2,44 Eur transporto išlaidas, 66 Eur už sugaištą laiką vykstant į posėdį ir po 11 Eur už 1 val. dalyvavimo posėdyje; 10) įpareigoti mokesčių administratorių šias sumas pervesti į akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ skyrių – Kauno 11-as paštas, Žemaičių pl. 23, Kaunas, arba Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje esančią pareiškėjo D. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir apie tai raštu informuoti D. S..

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Už 2015 metus deklaravo metines pajamas ir mokslams Mykolo Romerio universitete sumokėtas lėšų sumas. Pagal teisės aktus tam tikra lėšų suma (keli šimtai eurų) pareiškėjui turėjo būti grąžinta, tačiau šios sumos jis negavo. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno AVMI, kuri skundžiamu sprendimu nurodė, kad už 2015 metus yra susidariusi 206 Eur permoka, kuri buvo įskaityta nepriemokai už 2013 metus pagal patikslintą deklaraciją įskaityti, nepriemokai pagal vykdomuosius raštus padengti. Dėl minėto Kauno AVMI sprendimo pateikė skundą VMI, taip pat kreipėsi į MGK, kurios savo sprendimai pareiškėjo skundo netenkino. Su šiais sprendimais pareiškėjas nesutinka, nes MGK sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, priimtas neįsigilinus į pareiškėjo skunde pateiktus argumentus, jame neatsakyta į esminius pareiškėjo skundo argumentus, neišanalizuoti iškelti klausimai, o pateiktos išvados prieštarauja teisės aktams.

2.2. Dėl identiškos situacijos (tik už ankstesnį laikotarpį) pagal pareiškėjo skundą LVAT nagrinėjama administracinė byla Nr. A-829-602-2017.

2.3. VMI įsakymas tinka juridiniams asmenims, bet išieškojimas iš fizinių asmenų pagal CPK ir CK turi kitą procedūrą ir eiliškumą. Antstolis privalo įsitikinti, jog pranešimas skolininkui buvo įteiktas, o jo informavimo procedūros nebuvo laikytasi. Tokie mokesčių administratoriaus veiksmai lėmė, kad pareiškėjas jo veiksmų laiku negalėjo apskųsti.

2.4. Pareiškėjas vadovavosi EŽTT bei Konstitucinio Teismo praktika, Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatomis ir teigė, jog ikiteisminėje ginčo stadijoje buvo nukrypta nuo šalių lygiateisiškumo principo, taip pat nagrinėjamu atveju buvo pažeista jo teisė į nuosavybę (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), teisė į teisingą teismą.

2.5. Mokesčių administratorius ir MGK, priimdami sprendimus, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas kelis metus iki 2015 m. birželio 30 d. dirbo dvejose darbovietėse, kuriose pareiškėjo pajamos sudarė 230,28 Eur per mėnesį. Iš šių pajamų jis privalėjo sumokėti nepilnametei dukrai 120 Eur išlaikymą, taip pat teikti išlaikymą pilnametei dukrai, kuri studijuoja. Jo pajamos buvo mažesnės nei socialinės pašalpos išmokos ir šios aplinkybės VMI turėjo būti žinomos. Šiuo atveju VMI visiškai nepagrįstai, remdamasi MAĮ 87 straipsnio 1 dalimi, įskaitė visas pareiškėjo permokas ir / ar priklausančias grąžinti lėšas, nes pareiškėjas turi du išlaikomus vaikus, kuriems pinigai turi būti pervedami pirmąja eile. Nurašydama lėšas VMI pažeidė išieškojimo tvarką ir eiliškumą, pažeisdamas pareiškėjo vaikų interesus, todėl įskaitymai turi būti pripažinti niekiniais. Mokesčių administratorius neturi pirmenybės kitų pareiškėjo kreditorių atžvilgiu. Be to, nepagrįsta ir MGK nuoroda į VMI įsakymą, kuris neva suteikia mokesčių administratoriui pirmenybę nusirašyti ir įskaityti pinigines lėšas, nes šis įsakymas yra poįstatyminis teisės aktas ir negali prieštarauti įstatymams, todėl LVAT prašytinas panaikinti šį įsakymą. Šiuo atveju taip pat keltinas klausimas ir dėl MAĮ nuostatų, suteikiančių mokesčių administratoriui pirmenybę nusirašyti lėšas, prieštaravimo CK ir CPK ir Konstitucijos nuostatoms.

2.6. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, ar MAĮ nuostatos ta apimtimi, kiek nustatyta, kad mokesčiai ir mokestinės prievolės gali būti perskaičiuojami už dvigubai ilgesnį laikotarpį nei mokesčių administratorius atsako prieš subjektus, neatsižvelgiant į tai, kada apie tai sužinojo subjektas, nesuteikiant ir nenumatant teisės teismui jo atnaujinti, neprieštarauja Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktams ir tarptautinėms sutartims. ESTT turėtų pasisakyti, kaip turėtų būti interpretuojamas ES pirminėje ir antrinėje teisėje įtvirtintas teisės aktų taikymas ir reglamentavimas, užtikrinantis visų asmenų ir piliečių vienodą apsaugą pagal įstatymus.

2.7. Nepagrįstai atsisakyta pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šį prašymą pareiškėjas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, CPK ir CK normomis. Skundams VMI ir MGK parengti buvo sugaišta virš 25 valandų, minimalūs advokatų įkainiai yra nuo 25 Eur be PVM už vieną darbo valandą, o valstybė teisinę pagalbą teikiantiems advokatams moka 11 Eur be PVM už darbo valandą. Atsižvelgiant į teisės analogiją, bendruosius teisės principus, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, iš mokesčių inspekcijos pareiškėjui turi būti priteistas patirti nuostoliai ir žala: 250 Eur suma už procesinių dokumentų surašymą, 2,34 Eur kopijų už kopijavimą ir spausdinimą, 2 Eur pašto išlaidų.

2.8. Už skundo teismui parengimą pareiškėjui turi būti priteista 220 Eur (20 val. x 11 Eur). Be to, pareiškėjui turi būti priteista 14 Eur kelionės iš Kauno į Vilnių ir atgal į teismo posėdį, 2,44 Eur išlaidos miesto transportui, papildomai po 11 Eur už kiekvieną valandą, sugaištą atvykimui į teismą, dalyvavimą posėdyje ir grįžimą į Kauną.