- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- e2-374-186/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00500-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- V. J., L. K. J.
- Ieškovas
- G. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams L. K. J., V. J. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pajamų už bendro turto nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. M. 2018 m. rugpjūčio 30 d. ieškinyje prašė atidalinti jos turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais L. K. J. ir V. J.: 1) atsakovams priteisti po 1/8 dalį pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas); 2) priteisti ieškovei iš atsakovų po 125 000 Eur piniginę kompensaciją už jiems atitenkančias ieškovės Turto dalis; 3) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 63 840 Eur Turto nuomos pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d; 4) priteisti ieškovei iš atsakovų 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą už ne mažesnę kaip 63 840 Eur sumą. Nurodė, kad didelė ieškinio suma bei atsakovų atlikti nesąžiningi veiksmai prieš ieškovę (neteisėtas visų patalpų išnuomojimas be ieškovės sutikimo) patvirtina egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – areštavo atsakovams L. K. J. ir V. J. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant pareikštos 63 840 Eur sumos.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą. Teismo vertinimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovai yra fiziniai asmenys ir jie gali disponuoti savo turtu be griežtos apskaitos, tai sudaro prielaidas turto paslėpimui. Ieškinio suma laikytina didele, todėl nėra pagrindo manyti, kad būsimą ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą atsakovai galės nesunkiai įvykdyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atsakovas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria jo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo šiuos argumentus:
5.1. Teismo išvada, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinį, nepagrįsta, nes atsakovė reikalavimą dėl 63 840 Eur Turto nuomos pajamų priteisimo grindžia ne įrodymais, o tik prielaidomis, paremtomis informacija iš tinklalapio www.booking.com. Skelbimas apie nuomą neįrodo, kad Turtas buvo nuomojamas, kad atsakovas ar abu atsakovai nuomojo ir ieškovės Turto dalį, kad buvo gautos tokio dydžio pajamos, iš jų atėmus visus mokesčius ir išlaidas.
5.2. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kurie leistų padaryti bent prielaidą, kad atsakovas ar atsakovai slėptų turtą ir vengtų galimų įsipareigojimų vykdymo. Teismas nenustatė atsakovų mokumo ir turtinės padėties, todėl neturėjo jokio pagrindo ieškinio sumą kvalifikuoti kaip didelę. Ieškovė neįrodė grėsmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Ieškinio sumos dydis pats savaime nėra absoliutus pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nevertino šio instituto taikymui reikšmingų kriterijų, tokių kaip pareikštų reikalavimų pobūdis, atsakovų elgesio sąžiningumas iki kreipimosi į teismą ir vėliau, o iš esmės nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus.
Atsiliepimas
6. Ieškovė G. M. atsiliepime prašo atsakovo V. J. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsikerta šiais argumentais:
6.1. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Teismas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali tik tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovo atskirojo skundo argumentai yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės.
6.2. Pagal susiformavusią teismų praktiką, didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šios prezumpcijos tikslas – palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti turto areštą. Būtent atsakovas turi pagrįsti, kad jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Teismas neprivalo turėti įrodymų, kad minėta grėsmė neabejotinai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Iš atskirojo skundo tapo žinoma, kad atsakovas V. J. 2018 m. spalio 29 d., t. y. po ieškinio pateikimo, perleido savo Turto dalį juridiniam asmeniui – IĮ „Du broliai“, kurios savininkas ir vadovas yra atsakovas V. J., ir apie tai nepranešė ieškovei, kaip reikalaujama pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnio 2 dalį. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą spręsti dėl atsakovo nesąžiningumo ir dėl realios grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Nekilnojamojo turto registro duomenis apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kadangi pirmosios instancijos teismas apie ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą atsakovų neinformavo, apeliantas šio įrodymo pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo neturėjo galimybės, todėl apeliacinės instancijos teismas priima šį naują įrodymą (CPK 314 str.).
9. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujų įrodymų – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. sausio 7 d. išrašą su istorija ir Juridinių asmenų registro 2019 m. sausio 8 d. išplėstinį išrašą, kuriais grindžia savo argumentus dėl apeliantui priklausančios Turto dalies perleidimo jam priklausančiai individualiai įmonei po ieškinio pareiškimo šioje byloje. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl jie taip pat priimami (CPK 314 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Procesinę pareigą įrodyti šias aplinkybes turi šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o priešinga šalis, siekdama, kad laikinosios apsaugos priemonės jai nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtas aplinkybes (CPK 12 str., 178 str.). Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
11. Teismas, spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja bylos iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Toks preliminarus (lot. prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.
12. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovų turto areštą, siekdama, kad būtų užtikrintas jos reikalavimo priteisti iš atsakovų pajamas, gautas už ieškovei priklausančios Turto dalies nuomą, įvykdymas, jei teismas šį reikalavimą patenkintų. Ieškovė nurodė ieškinyje aplinkybes ir pridėjo prie jo įrodymus, kuriais grindžia minėtąjį reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Apelianto argumentai dėl ieškovės pateiktų įrodymų pakankamumo ir prašomos priteisti pinigų sumos dydžio pagrįstumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl teismas, spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokių argumentų nevertina. Tačiau tai nereiškia, kad minėtas ieškovės reikalavimas apskritai negalės būti patenkintas, taigi, pirmoji būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju yra įrodyta.
13. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos, t. y. ar egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pažymėtina, jog, kilus turtinio pobūdžio ginčui, ieškinio suma yra reikšminga aplinkybė. Tačiau vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areštą, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės, jog sprendimas gali būti neįvykdytas. Kiekvienu atveju sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti į konkrečias faktines bylos aplinkybes, įvertinant ne tik pareikšto turtinio reikalavimo dydį, bet ir byloje pateiktus duomenis apie atsakovo veiksmus iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, atsakovo turtinę padėtį ir jos pokyčių perspektyvas ir pan.
14. Šiuo atveju teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio 63 840 Eur reikalavimas yra didelis atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateikti duomenys apie atsakovams priklausančias Turto dalis, kurių vertė, sprendžiant iš pačios ieškovės prašomos priteisti kompensacijos dydžio, kelis kartus viršija prašomą priteisti 63 840 Eur sumą. Taigi, jau vien tik šių duomenų pakanka, kad būtų paneigta prezumpcija, jog didelė ieškinio suma kelia grėsmę, kad ieškovei galimai palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Be to, apeliantas pateikė įrodymų, kurie papildomai patvirtina, jog prašoma priteisti 63 840 Eur suma, atsižvelgiant į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, nelaikytina didele.
15. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė taip pat grindė atsakovų nesąžiningais veiksmais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ieškovės teigimu, atsakovai yra nesąžiningi, nes be jos sutikimo išnuomojo jai priklausančią Turto dalį. Apeliantas su tokiu ieškovės teiginiu nesutinka ir laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė, jog Turtas faktiškai buvo išnuomotas, įskaitant ir ieškovei priklausančią Turto dalį. Kadangi šios aplinkybės, dėl kurių šalys ginčijasi, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, šioje bylos stadijoje, nesant jokių kitų įrodymų, nėra pagrindo daryti prielaidą, kad apeliantas gali imtis kokių nors nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, jeigu toks būtų priimtas.
16. Iš pateiktų duomenų matyti, kad po ieškinio pateikimo apeliantas savo Turto dalį perleido IĮ „Du broliai“. Ieškovės teigimu, ši aplinkybė taip pat patvirtina atsakovo nesąžiningumą, tačiau su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pagal bylos duomenis, minėtos įmonės savininkas yra V. J., t. y. apeliantas savo Turto dalį perleido savo paties įmonei, todėl nėra pagrindo manyti, kad šiuo sandoriu apeliantas siekia išvengti tikėtino jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Juolab kad, kaip minėta, byloje yra pateikta duomenų apie kitą apeliantui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog apeliantas ėmėsi ar ketina imtis kokių nors nesąžiningų veiksmų, kad būtų apsunkintas galimas išieškojimas iš šio turto.
17. Ieškovės argumentas, kad apeliantas CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neinformavo jos kaip bendraturtės apie ketinimą parduoti savo Turto dalį, taip pat atmestinas. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas įrodinėja, jog pati ieškovė atsisakė pirkti jo parduodamą Turto dalį.
18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog nepritaikius atsakovo V. J. turto arešto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė šią laikinąją apsaugos priemonę apelianto turtui. Dėl to atsakovo V. J. atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutarties dalis, kuria areštuotas šio atsakovo turtas, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės 2018 m. rugpjūčio 30 d. ieškinio prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. J. turtui atmestinas. Kitas atsakovas L. K. J. minėtos teismo nutarties apeliacine tvarka neskundė, todėl jo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto areštas, neviršijant 63 840 Eur sumos, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės G. M. 2018 m. rugpjūčio 30 d. ieškinio prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiam atsakovui atmesti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.