- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-05
- Bylos Nr.
- ATP-641-361/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01324-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- E. P.
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 123 straipsnio 1 dalį – 28 eurų bauda, pagal ATPK 123 straispnio 5 dalį – 23 eurų bauda, pagal 124¹ straipsnio 8 dalį – įspėjimu, pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį – 289 eurų bauda, pritaikius ATPK 33 straipsnio 2 dalį, skirta subendrinta 289 eurų bauda už tai, kad 2015 m. liepos 22 d., 20 val. (duomenys neskelbtini) vairavo keturratį motociklą, VIN kodas (duomenys neskelbtini), be valstybinių numerių ženklų, keturratis neregistruotas nustatyta tvarka Lietuvoje, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairuotojas nepateikė keturračio motociklo registracijos liudijimo, transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tokiais veiksmais E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 224, 226, 16, 14 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad neįrodyta, jog jis pažeidė išvardintus teisės aktus, nors kaltinančioji pusė ir turi įrodyti jo kaltumą, teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Kyla klausimas, kokiu būdu teismas nustatė vairuoto vaikiško keturračio motociklo galingumą, kokiais duomenimis remiantis keturratis priskirtas prie registruotinų transporto priemonių, privalomai žymimų valstybiniais numeriais. Įstatymai nenumato privalomo visų motorinių transporto priemonių registravimo. Apeliantas teigia, jog keturratį pirko vaikišką, iš prekybos centro „Senukai“, techninio paso nebuvo, tačiau buvo instrukcija. Važinėjo tėvų žemėje, o ne gatvėje, pareigūnai jį pamatę puolė stabdyti, elgtis arogantiškai, neprisistatė, dėl neetiško jų elgesio kilo konfliktas, surašė melagingą protokolą, todėl prideda kaimynų liudijimus apie įvykį.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. P. taip pat pažymi, jog turėjo nelietuvišką vairuotojo pažymėjimą, kadangi gyvena ne Lietuvoje, nesuprantama, kodėl jis nepripažįstamas. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nesilaikant reikalavimų, sąmoningai nenurodyti liudytojai, kurie pareigūnams nenaudingi, nors net iš fotonuotraukų matyti aplinkui vaikštinėjantys vyras ir moteris, kurie aiškino, jog nebuvo važinėjama po važiuojamąją gyvenamosios zonos dalį. Apeliantas nurodo ir tai, jog realiai jo valdyta transporto priemonė nepriskirtina prie keturračių motociklų atsižvelgiant į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, o laikytina lengvuoju keturračiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrus prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn.
Pirmosios instancijos teismo nutarimu E. P. nubaustas už neįregistruotos, be valstybinių numerių ženklų transporto priemonės vairavimą, neturint privalomo civilinės atsakomybės draudimo bei neturint teisės vairuoti transporto priemonę, taip pat už keturračio motociklos registracijos liudijimo nepateikimą.
Apeliaciniame skunde E. P. dėsto poziciją, jog jo vairuotai transporto priemonei registracija nereikalinga, tokie argumentai atmestini. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Taigi viešajame eisme gali dalyvauti tik registruotos motorinės transporto priemonės. Tiek viešojo eismo, tiek motorinės transporto priemonės sąvokas apibrėžia Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnis, pagal kurį viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose, o motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas. Tas pats Įstatymo 2 straipsnis keturračius apibrėžia kaip motorines transporto priemones. Šiuo konkrečiu atveju, bylos duomenimis (administracinių teisės pažeidimų protokolu, tarnybiniu pranešimu, fotonuotraukomis) nustatyta, jog E. P. vairavo motorinę transporto priemonę.
Nors apeliantas teigia, kad jo transporto priemonei registracija nereikalinga, tačiau šiuo atveju administracinei atsakomybei kilti reikšminga tai, ar jis dalyvavo viešajame eisme neregistruota motorine transporto priemone. Bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad E. P. su neregistruota transporto priemone dalyvavo viešajame eisme, o kaip minėta, viešajame eisme dalyvauja tik registruotos motorinės transporto priemonės, jeigu jos neregistruotinos, viešajame eisme dalyvauti negali. E. P. teigia, jog važinėjo savo tėvų privačioje žemėje, remiasi kaimynų rašytiniais paaiškinimais, tačiau tokius jo teiginius paneigia bylos medžiaga. Nors apelianto pridėtuose rašytiniuose kitų asmenų paaiškinimuose teigiama, jog jis važinėjo tėvų privačioje pievelėje, tačiau paaiškinimus rašę asmenys apeliantą pažįsta, yra jo tėvų kaimynai, todėl gali būti neobjektyvūs. Be kita ko, E. P. buvo informuotas apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą apylinkės teisme, nepaisant to, į posėdį neatvyko, pastabų dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo taip pat nenurodė, prašymų kviesti liudytojus neišsakė. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad E. P. pareigūnus pažinotų iš anksčiau, pats apeliantas nenurodo jokių priežasčių, kodėl pareigūnai turėjo būti prieš jį nusiteikę, todėl abejoti pareigūnų teiginiais, kuriuos be kita ko patvirtina fotonuotraukos, nėra pagrindo. Pareigūno tarnybiniame pranešime paminėta, kad patruliuojant (duomenys neskelbtini), pastebėtas priešpriešais atvažiuojantis keturratis, kuris, pamatęs pareigūnus, sustojo kelkraštyje. Tokius teiginius, kaip minėta, patvirtina fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas kelkraštyje, šalia važiuojamosios dalies stovintis keturratis. Apeliantas neginčija, jog fotonuotraukose užfiksuota teisinga keturračio pastatymo vieta. Kelių eismo taisyklių 3 punkte aptariamose sąvokose kelias apibrėžiamas kaip eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Net ir tikint E. P., jog jis į važiuojamąją dalį išvažiavęs nebuvo, atsižvelgiant į teisės aktuose pateikiamus sąvokų išaiškinimus, vertintina, jog apeliantas važiavo keliu ir taip neregistruota transporto priemone dalyvavo viešajame eisme, būtent už tai jis ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Be to, jeigu asmuo motorine transporto priemone dalyvauja viešajame eisme, be motorinės transporto priemonės registravimo ir valstybinių numerių ženklų reikalavimo, atsiranda ir daugiau vykdytinų pareigų, pavyzdžiui privalomas civilinės atsakomybės draudimas, o kadangi tokio E. P. neturėjo, už tai jis taip pat pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Apeliantas pažymi, jog jis pateikė vairuotojo pažymėjimą, tačiau išduotą ne Lietuvoje. Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22, 23 straipsniuose reglamentuojamas teisės vairuoti motorines transporto priemones suteikimas, bei išvardintos motorinių transporto priemonių kategorijos, kurioms teisė vairuoti suteikiama nustatyta tvarka. Byloje yra pateikta ir E. P. užsienyje išduoto pažymėjimo (Provisional Driving Licence) kopija, tačiau šis pažymėjimas tik patvirtina asmens teisę mokytis vairuoti tam tikras transporto priemones, o vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio pilną teisę vairuoti atitinkamas transporto priemones, E. P. nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. P. pagrįstai nubaustas už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones. E. P. apeliaciniame skunde išsako nuomonę, jog jo vairuota transporto priemonė gali būti priskiriama lengviesiems keturračiams, tačiau Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnis tiek keturračius, tiek lengvuosius keturračius priskiria motorinių transporto priemonių kategorijoms, kurioms reikalinga gauti teisę vairuoti, o tokios teisės bylos duomenimis E. P. neturi. Nors apeliantas teigia, jog jo keturratis yra vaikiškas, prideda eksploatacijos vadovą bei garantinį taloną, tačiau viena vertus, nepridėtas įsigijimą patvirtinantis dokumentas (kasos čekis), todėl kyla pagrįstų abejonių, jog dokumentai tikrai susiję su šioje byloje minimu keturračiu, kita vertus, pačiame eksploatacijos vadove minima, jog keturračiu leidžiama važiuoti tik vaikams nuo 16 metų, vadinasi transporto priemonės valdymas jau reikalauja rimtų įgūdžių.
Paminėtos aplinkybės patvirtina, jog Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
E. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.