Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

2021 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ladida” skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos žvėrininkystės ūkis” dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ladida“ (toliau – ir UAB „Ladida“, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti:

1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2018 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 3R2-28(AG2-18/17-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas);

2) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 38SV-1 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėja skunde (b. l. 2-3 ir 20-22) nurodo, kad iš 2018 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01944-18 sužinojo, jog Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos specialistai 2018 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. 38SV-1 dėl 73 palečių su 45 700 kg žuvies produktų (toliau - ir produktai), kurie buvo atvežti į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kretingos žuvininkystės ūkis” sandėlius tiekimo uždraudimo rinkai. Pažymi, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. birželio 18 d. sprendimu skundas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimo panaikinimo atmestas. Mano, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis atkartoja Tarnybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimo motyvaciją, visiškai nesigilinant į pareiškėjos pateiktų įrodymų apie lydinčius dokumentus, esančius atsakovo dispozicijoje, svarbą. Teigia, kad Tarnybos 2018 m. kovo 30 d. sprendime nepagrįstai nurodoma, jog UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis” priklausančiame šaldytuve (kameros Nr. 8 ir 9) sandėliuojamiems produktams nepateikti produktų kilmę ir sveikumą įrodantys dokumentai ir šalutinių gyvūninių produktų važtaraščiai, produktai nepaženklinti atitinkamu šalutinių gyvūninių produktų ženklu. Akcentuoja, kad pargabenti žuvies produktai turi šias prekes lydinčius dokumentus, kurie dėl priežasčių nepriklausančių pareiškėjo valios, negalėjo būti pateikti su pradiniu skundu. Pažymi, kad juose užfiksuota, jog pargabentos prekės yra žuvies produktai, neskirti žmonių maistui, todėl juos žymėti šalutinių gyvūninių produktų ženklu nereikalinga. Teigia, kad pargabentos žuvies produkcijos pardavėjai yra nurodyti važtaraščiuose - tai yra Latvijos Respublikoje registruotos firmos. Daro išvadą, kad Tarnybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimu yra apribota pareiškėjos nuosavybės teisė į anksčiau nurodytus žuvies produktus, kuriuos 2018 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01944-18 siekiama sunaikinti, kaip neturinčius produktų kilmę ir sveikumą įrodančių dokumentų ir šalutinių gyvūninių produktų važtaraščių. Mano, kad panaikinus skundžiamą sprendimą, atsirastų nauja ir esminė aplinkybė, dėl kurios prokurorės nutarimas turėtų būti panaikintas ar priimtas naujas nutarimas, leidžiantis anksčiau nurodytą produkciją realizuoti. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams nori įrodyti, jog legaliai iš verslo partnerių užsienyje įsigydamas žuvies ir mėsos produktus, netinkamus žmonių vartojimui, jokios kontrabandos nevykdo. Nurodytą aplinkybę įrodo Klaipėdos teritorinės muitinės pažyma apie teisėtą pareiškėjos veiklą.

Pažymi, kad dėl atsakovės kaltės pareiškėja patiria didelius nuostolius, nes nesant produkcijos kilmę įrodančių dokumentų, veterinarijos specialistai negali nuspręsti, dėl kokių priežasčių jos tiekimas uždraustas rinkai. Mano, kad tokiai atsakovės išvadai būtini pirminiai dokumentai ar specialistų išvados, o ne subjektyvi tikrintojų nuomonė. Akcentuoja, jog prašė padaryti nepriklausomą norimų sunaikinti produktų ekspertizę ar išklausyti Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialisto nuomonės, nagrinėjant bylą Komisijoje, tačiau prašymas tai atlikti formaliai buvo atmestas dėl ginčų nagrinėjimo komisijoje supaprastinto teisinio reglamentavimo. Mano, kad produktų netinkamumą rinkai nustatė ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti, bet specialių žinių neturinti prokurorė. Daro išvadą, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis, nes pareiškėjos vadovas fiziškai negalėjo įvykdyti reikalavimo registruoti ir saugoti informaciją apie krovinį, ar ją kitaip pateikti veterinarijos specialistams, nes nuo 2018 m. kovo 23 d. buvo suimtas. Pažymi, kad turimais duomenimis, toks patikrinimas buvo ir iki pareiškėjos vadovo suėmimo ir patikrinimo, įvykusio 2018 m. kovo 14 d., atsakovės akte Nr. 38ŠGP-3 nurodyti teisės aktų pažeidimai buvo pašalinti.

Atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepimu su pareiškėjos reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad gavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK KP ENTV) informaciją, jog UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis”, galimai pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, užsiima šaldytų maisto produktų (mėsos, žuvies ir kitų jūros gėrybių), kurie importuojami iš trečiųjų šalių į Lietuvą (Europos Sąjungą), juos deklaruojant muitinėje kaip šalutinius gyvūninius produktus, netinkančius žmonių maistui, realizavimu. Pažymi, kad kartu su Klaipėdos apskrities VPK KP ENTV pareigūnais, 2018 m. kovo 29 d. atliko UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis”, esančio Pasieniečių g. 23, Kretinga, neplaninį patikrinimą, kurio metu surašė ŠGP/ŠGPG siuntų atsekamumo užtikrinimo patikrinimo aktą Nr. ŠGP-5. Akte nurodė informaciją apie patikrinimo metu nustatytus šalutinių gyvūninių produktų (toliau – ir ŠGP) tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. 2018 m. kovo 30 d. priimtas Sprendimas Nr. 38SV-1 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo”. Teigia, kad 2018 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 38S-(38.25)-64 „Dėl informacijos pateikimo” informavo VPK KP ENTV, kad vykdant neplaninius UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis” ir pareiškėjos patikrinimus, UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis” sandėliuose buvo rasta produktų, kurių kilmės išsiaiškinti neįmanoma, nes nepateikti produktų kilmę ir sveikumą įrodantys dokumentai, leidžiantys užtikrinti produktų atsekamumą ir apskaitą.

Pažymi, kad kartu su Klaipėdos apskrities VPK KP ENTV pareigūnais 2018 m. kovo 29 d. atliko UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis” neplaninį patikrinimą, kurio metu UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis” priklausančiame šaldytuve (kameros Nr. 8, 9) rastiems produktams nebuvo pateikti produktų kilmę ir sveikumą įrodantys dokumentai arba ŠGP važtaraščiai. Patikrinimo metu surašytas Patikrinimo aktas Nr. ŠGP-5, kuriame nurodyti patikrinimo rezultatai, įvardinti rasti produktai, ir nurodyta, kokie ŠGP tvarkymą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti. Nurodo, kad atsižvelgiant į rastų produktų pobūdį, išimtys, kai prekybos dokumentas ar sveikumo sertifikatas nėra būtinas, netaikytinos. Pagal galiojančius teisės aktus pareiškėjas ir UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis” turėjo turėti produkto kilmę, sveikumą ir atsekamumą patvirtinančių dokumentus ar jų kopijas. Teigia, kad ŠGP kilmės, sveikumo ir atsekamumo duomenys, užfiksuoti dokumentuose, kuriuos turi turėti ir saugoti už produktą atsakingas ūkio subjektas, yra esminiai, siekiant užtikrinti šių produktų keliamos rizikos žmonių sveikatai, taip pat ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos pavojaus kontrolę. Produktus visada turi lydėti dokumentai, kuriuose pateikti minėti duomenys ir pagal kuriuos be abejonių galima identifikuoti produkto kilmę, sveikumą ir atsekamumą, bei nekiltų abejonių, kad tokie dokumentai yra siejami su konkrečiu produktu. Atsižvelgiant į tai, kad produktai išvis nebuvo paženklinti kaip ŠGP ir nebuvo pateikti produkto kilmę, sveikumą ir atsekamumą patvirtinantys dokumentai, pagrįstai vertė daryti prielaidą, kad nežinomos kilmės ir sveikatos būklės gyvūninės kilmės produktai/maisto produktai kelia aukščiausią riziką žmogaus ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai ir negali būti realizuojami rinkoje. Tarnyba pažymėjo, kad patys produktai ar jų pakuotės, ar talpykla taip pat nebuvo paženklinti kaip ŠGP, kaip reikalauja ŠGP tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai. Kadangi pareiškėja sąmoningai ar dėl teisės aktų nežinojimo kalba apie realizuotiną produktą, todėl atsakovė daro išvadą, kad pareiškėja, turėdama produktą, nepaženklintą kaip ŠGP, galimai siekė tokį produktą realizuoti kaip žmonių vartojimui skirtą maistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos žvėrininkystės ūkis” atsiliepimo į skundą nepateikė.

Proceso šalys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 38SV-1, kuriuo pareiškėjai buvo uždrausta tiekti rinkai 45 700 kg žuvies produktų bei dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 3R2-28(AG2-18/17-2018) pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėja, prieš kreipdamasi į administracinį teismą, pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir dėl ginčijamo atsakovo sprendimo kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (Klaipėdos apygardos skyrių), kuri 2018 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 3R2-28(AG2-18/17-2018) nusprendė pareiškėjo skundą atmesti.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius (minėta, toliau – ir Komisija) vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atmetė pareiškėjos UAB „Ladida” skundą.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 28 d. ŠGP/ŠGPG siuntų atsekamumo užtikrinimo patikrinimo aktu Nr. ŠGP-4, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kretingos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba konstatavo, jog UAB „Ladida“ šaldymo kamerose Nr. 2, 3, 4 laikomi sušaldyti 3 kategorijos šalutiniai gyvūniniai produktai (galvijų skerdenos dalys – pusės), nesuženklinti kaip 3 kategorijos ŠGP neskirti žmonių maistui (Komisijos bylos Nr. AG2-18/17-2018 b. 1. 59-62).

2018 m. kovo 29 d. ŠGP/ŠGPG siuntų atsekamumo užtikrinimo patikrinimo aktu Nr. ŠGP-5 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kretingos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba konstatavo, kad tikrintiems UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ priklausančiame šaldytuve (kameros Nr. 8, 9) sandėliuojamiems produktams - 20 palečių, kurios sudaro 21 750 kg žuvies (kilmė neaiški, tačiau vizualiai panaši į kilkę), 35 palečių, kurios sudaro 10 800 kg žuvies, lot. Pseudopeneus prayensis, 18 palečių, kurios sudaro 13 150 kg lašišos nuopjovų, nepateikti produktų kilmę ir sveikumą įrodantys dokumentai arba šalutinių gyvūninių produktų važtaraščiai, produktai nesuženklinti atitinkamu šalutinių gyvūninių produktų ženklu. Nurodė, jog tikrinti produktai negali būti tiekiami į rinką ir naudojami gyvūnų šėrimui (Komisijos bylos Nr. AG2-18/17-2018 b. 1. 53-56).

2018 m. kovo 30 d. Tarnyba sprendimu uždraudė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis” priklausančiame šaldytuve (kameros Nr. 8, 9) sandėliuojamų produktų - 20 palečių, kurios sudaro 21 750 kg žuvies (kilmė neaiški, tačiau vizualiai panaši į kilkę), 35 palečių, kurios sudaro 10 800 kg žuvies, lot. Pseudopeneus prayensis; 18 palečių, kurios sudaro 13 150 kg lašišos nuopjovų, teikimą rinkai (Komisijos bylos Nr. AG2-18/17-2018 b. 1. 57-58).

2018 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 38SV-2 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kretingos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikusi neplaninį patikrinimą, kurio metu UAB „Ladida“ nuomojamame sandėlyje Nr. 2 rado sandėliuojamas 34 028 vnt. konservų dėžučių (2018 m. kovo 29 d. patikrinimo aktas Nr. ŠGP-6), nustatė, jog esančių produktų išsiaiškinti neįmanoma, nes nepateikti produktų kilmę ir sveikumą įrodantys dokumentai, leidžiantys užtikrinti produktų atsekamumą ir apskaitą, todėl nusprendė uždrausti minėtų produktų tiekimą rinkai (Komisijos bylos Nr. AG2-18/17-2018 b. 1. 63-64).

2018 m. balandžio 10 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-101944-18 Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė nutarė 20 palečių, kurios sudaro 21 750 kg žuvies (kilmė neaiški, tačiau vizualiai panaši į kilkę), 35 paletes, kurios sudaro 10 800 kg žuvies, lot. Pseudopeneus prayensis, 18 palečių, kurios sudaro 13 150 kg lašišos nuopjovų, saugomų UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“ priklausančiame šaldytuve (kameros Nr. 8, 9), adresu Kretingos m., Pasieniečių g. 23, sunaikinti (Komisijos bylos Nr. AG2-18/17-2018 b. 1. 2).

Nesutikdama su atsakovės 2018 m. kovo 30 d. sprendimu dėl produktų tiekimo rinkai uždraudimo, pareiškėja kreipėsi į Komisiją. Komisija, išnagrinėjusi ginčą tarp šalių, padarė išvadą, jog atsakovė, priimdama 2018 m. kovo 30 d. sprendimą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 22 straipsnio 1 punktą, 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 18 straipsnio 1 punktą, Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų, skirtų pašarų gamybai ir gyvūnų šėrimui, gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. B1-352 „Dėl Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų, skirtų pašarų gamybai ir gyvūnų šėrimui, gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Taisyklės), 44, 49, 53, 54, 55 punktus, ŠGP ir jų gaminių tvarkymo ir apskaitos reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-190 „Dėl Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo ir apskaitos reikalavimų patvirtinimo” 18 punktą. Komisija sprendė, kad priimtas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio numatytus bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus, jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame aiškiai suformuluota taikoma poveikio priemonė, nurodyta apskundimo tvarka (b. l. 4-14).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54,2001.2.26 p.l) (toliau - ir Reglamentas (ES) Nr. 142/2011), 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147 2001.5.31 p. 1), 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200) (toliau - ir Reglamentas (EB) Nr. 882/2004) su paskutiniais pakeitimais padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014 (OL 2014 L 189, p. 1) (toliau - ir Reglamentas (ES) Nr. 652/2014).

Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad šalutiniai gyvūniniai produktai - gyvūnų kūnai arba jų dalys, gyvūniniai produktai arba kiti iš gyvūnų gauti produktai, neskirti vartoti žmonėms, taip pat oocitai, embrionai ir sperma. Šio Reglamento (1) ir (2) dalyse konstatuojama, jog žmonėms vartoti neskirti šalutiniai gyvūniniai produktai gali kelti pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, todėl yra būtinybė šį pavojų tinkamai kontroliuoti saugiai šalinant tokius produktus arba juos naudojant kitiems tikslams, su sąlyga, kad laikomasi griežtų sąlygų, mažinančių pavojų sveikatai. Šalutiniai gyvūniniai produktai yra skirstomi į konkrečias tris kategorijas atsižvelgiant į pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kylančio dėl tokių produktų, lygį (Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 7 straipsnio 1 dalis, 8-10 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad 1 kategorijos medžiagų (specifinių pavojingų medžiagų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 999/2001 (iš dalies pakeisto 2007 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 722/2007) 3 straipsnyje bei V priede) mišiniai su 2 arba 3 kategorijos arba abiejų šių kategorijų medžiagomis yra priskirtini 1 kategorijos ŠGP (Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 straipsnio b punktas ir g punktas).

Tokio skirstymo nurodytuose Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 straipsniuose pagrindu yra pirmiausia žinios apie ŠGP kilmę, sveikumą (pvz., gautų iš sergančių gyvūnų, užterštų cheminių medžiagų likučiais ar teršalais ir kt.) ir atsekamumą (t. y. informacija apie ūkio subjektus iš kurių produktai juda, kad būtų galimybė nustatyti kontaktus su kitais ŠGP ir pan.).

Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gabenamus ŠGP ar jų gaminius lydinčiuose prekybos dokumentuose ir sveikumo sertifikatuose turi būti bent informacija apie šių produktų kilmę, paskirties vietą ir kiekį, šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių aprašas bei jų žymėjimo, jei tokio žymėjimo reikia pagal šį reglamentą, aprašas.

2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL 2011 L 54, p. I) 8 priedo 3 skyriuje nustatyti reikalavimai dėl prekybos dokumentų ir sveikumo sertifikatų, kurio 1 punktas nustato, kad prie vežamų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių turi būti pridėtas prekybos dokumentas, pagal šiame skyriuje nustatytą pavyzdį arba, kai to reikalaujama pagal šį reglamentą, sveikumo sertifikatas. Atsižvelgiant į Kretingos VMVT rastų produktų pobūdį, išimtys, kai prekybos dokumentas ar sveikumo sertifikatas nėra būtinas, pagal to paties punkto 2 pastraipą šiuo atveju netaikytinos.

Dėl to, kad produktams nebuvo pateikti produktų kilmę ir sveikumą įrodantys dokumentai arba ŠGP važtaraščiai, neturėdama galimybės nustatyti, ar produkto (ar jo dalis) kilmė Lietuva ar kita Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalis, ar trečioji šalis, Tarnyba nurodė, kad nepateikti visų trijų tipų dokumentai (važtaraštis – reikalingas produktui judant šalies ribose; prekybos dokumentas – jei produkto kilmė kita ES šalis, sveikumo sertifikatas – jei produkto kilmė trečioji šalis). Pagal galiojančius teisės aktus pareiškėja ir UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis” turėjo turėti produkto kilmę, sveikumą ir atsekamumą patvirtinančių dokumentus ar jų kopijas.

Reglamento (ES) Nr. 142/2011 8 priedo 3 skyriaus 2 punktas nustato, kad turi būti ne mažiau kaip trys prekybos dokumento egzemplioriai (vienas originalas ir dvi kopijos). Originalas turi būti vežamas kartu su siunta iki galutinės jos paskirties vietos. Gavėjas turi jį išsaugoti. Vieną iš kopijų pasilieka gamintojas, kitą – vežėjas. Minėto reglamento 8 priedo 3 skyriaus 3 punktas nustato, kad Sveikumo sertifikatus turi išduoti ir pasirašyti kompetentinga institucija. Pareiškėja ir UAB „Kretingos Žvėrininkystės ūkis“ patikrinimo metu nepateikė produkto kilmę, sveikumą ir atsekamumą patvirtinančių dokumentų ar jų kopijų, nors kopijas, pagal Reglamento (ES) Nr. 142/2011 8 priedo 3 skyriaus 2 punktą, turėjo turėti ir produkto gamintojas, ir vežėjas, ir gavėjas.

Pažymėtina, kad ŠGP (t. y. produkto) kilmės, sveikumo ir atsekamumo duomenys, užfiksuoti dokumentuose, kuriuos turi turėti ir saugoti už produktą atsakingas ūkio subjektas, yra esminiai, siekiant užtikrinti šių produktų keliamos rizikos žmonių sveikatai, taip pat ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos pavojaus kontrolę, todėl produktus visada turi lydėti dokumentai, kuriuose pateikti minėti duomenys ir pagal kuriuos be abejonių galima identifikuoti produkto kilmę, sveikumą ir atsekamumą, bei nekiltų abejonių, kad tokie dokumentai yra siejami su konkrečiu produktu.

Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius 2005 m. kovo 23 d. įsakymu patvirtinti Šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo ir apskaitos reikalavimai (toliau – ir 2005 m. kovo 23 d. reikalavimai; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. vasario 23 d.). Aptariamų reikalavimų IV skyriuje nustatyti šalutinių gyvūninių produktų (minėta, toliau – ir ŠGP) ir jų gaminių apskaitos reikalavimai ir informacijos teikimas. Ūkio subjektai, įskaitant ir ŠGP turėtojus, vadovaudamiesi reglamento (ES) Nr. 142/2011 VIII priedo IV skyriaus nuostatomis, pildo ŠGP ir jų gaminių apskaitos dokumentus, kuriais remiantis užtikrinamas ŠGP ir jų gaminių atsekamumas (t. y. pagal ūkio subjekto įrašus galima nustatyti visus ŠGP ir jų gaminių siuntėjus ir gavėjus) (2005 m. kovo 23 d. reikalavimų 18 punktas). Pagal aptariamų reikalavimų 20 punktą, ūkio subjektai ŠGP ir jų gaminių apskaitos dokumentus saugo ne mažiau kaip dvejus metus ir pareikalavus juos pateikia VMVT ar teritorinės VMVT pareigūnams.

Kadangi produktai iš viso nebuvo paženklinti kaip ŠGP, taip pat nebuvo pateikti produkto kilmę, sveikumą ir atsekamumą patvirtinantys dokumentai, vadovaudamasi atsargumo principu atsakovė pagrįstai padarė prielaidą, kad nežinomos kilmės ir sveikatos būklės gyvūninės kilmės produktai / maisto produktai kelia aukščiausią riziką žmogaus ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai ir negali būti realizuojami rinkoje, dėl pavojaus žmonių sveikatai, o taip pat gyvūnų sveikatai ir aplinkai. Ypač atsižvelgta į tai, kad patys produktai ar jų pakuotės, ar talpykla taip pat nebuvo paženklinti kaip ŠGP, kaip to reikalauja ŠGP tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai.

Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų, skirtų pašarų gamybai ir gyvūnų šėrimui, gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo taisyklėse nurodyta, kad atskirų rūšių 3 kategorijos šalutiniai gyvūniniai produktai ir perdirbti šalutiniai gyvūniniai produktai (toliau - ir PŠGP) turi būti aiškiai vienas nuo kito atskirti. Laikymo ir transportavimo metu prie transporto priemonės, konteinerio ar pakuotės turi būti pritvirtinta etiketė, kurioje aiškiai turi matytis užrašai: ŠGP - „3 kategorijos šalutiniai gyvūniniai produktai“, o PŠGP - turi būti nurodomas produktų pavadinimas, o po jų užrašas „ gauti iš 3 kategorijos šalutinių gyvūninių produktų“; užrašas „neskirti vartoti žmonėms“ (44, 44.1, 44.2 punktai). Ūkio subjektai, gaunantys ŠGP ir PŠGP, turi registruoti ir saugoti informaciją apie krovinį: ŠGP ir PŠGP gavimo data; ŠGP ar PŠGP apibūdinimas, kategorija, gyvūnų, iš kurių gauti ŠGP ar PŠGP, rūšis ir, jei reikia, ausies įsago numeris; ŠGP ar PŠGP kiekis; ŠGP ir PŠGP kilmės vieta; vežėjo pavadinimas ir adresas (49, 49.1, 49.2, 49.3, 49.4, 49.5 punktai). Importuojamus ŠGP ir PŠGP turi lydėti eksportuojančios valstybės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 10 priedą.

Aptariamų taisyklių 49 punkte nurodyta informacija apie krovinį, kurią ūkio subjektai, gaunantys ŠGP ir PŠGP, turi registruoti ir saugoti: ŠGP ir PŠGP gavimo data; ŠGP ar PŠGP apibūdinimas, kategorija, gyvūnų, iš kurių gauti ŠGP ar PŠGP, rūšis ir, jei reikia, ausies įsago numeris; ŠGP ar PŠGP kiekis; ŠGP ir PŠGP kilmės vieta; vežėjo pavadinimas ir adresas. Taisyklių 53 punkte įtvirtinta nuostata, kad importuojamus ŠGP ir PŠGP turi lydėti eksportuojančios valstybės kompetentingos institucijos išduotas veterinarijos sertifikatas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 10 priedą; veterinarijos sertifikatas turi būti surašytas lietuvių kalba; jei importuojami ŠGP ar PŠGP skirti vežti į kitas ES šalis, veterinarijos sertifikatas turi būti surašytas lietuvių ir paskirties šalies kalbomis. Pagal Taisyklių 54 punktą iš kitų ES šalių įsivežtus ŠGP ir PŠGP turi lydėti prekybos dokumentas, išduotas pagal 2005 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 93/2005 priedą; prekybos dokumentas turi būti užpildytas lietuvių kalba arba būti pateiktas oficialus prekybos dokumento vertimas į lietuvių kalbą. Lietuvos Respublikoje pagamintus ir šalies rinkai tiekiamus ŠGP ir PŠGP turi lydėti važtaraštis, patvirtintas VMVT direktoriaus 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. B1-558 „Dėl šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų bei gaišenų važtaraščių formų, jų pildymo nurodymų patvirtinimo” (Taisyklių 55 punktas).

Pareiškėja įsigijo ŠGP, t. y. produktus, kurių tvarkymu pareiškėja turėjo teisę užsiimti turėdama jai suteiktą veterinarinio patvirtinimo numerį, o Kretingos VMVT pareigūnai patikrinimo metu, atsižvelgę į su patikrinimu susijusią informaciją, teisingai identifikavo produkto pobūdį (kad tai yra ŠGP) ir atitinkamai pateikė informaciją Patikrinimo akte Nr. ŠGP-5. Kadangi pareiškėjai Kretingos VMVT viršininko - valstybinio veterinarijos inspektoriaus 2017 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 38A2-31 „Dėl veterinarinio patvirtinimo“, suteiktas veterinarinio patvirtinimo numeris LT-26-56-002, suteikiantis teisę pareiškėjai užsiimti minėtame įsakyme nurodyta 3 kategorijos ŠGP tvarkymo veikla (ŠGP tarpinė tvarkymo/sandėliavimo veikia, ŠGP surinkimas, buvę maisto produktai ir kiti neperdirbti šalutiniai gyvūniniai produktai), VMVT teisingai preziumavo, kad produktai yra būtent 3 kategorijos ŠGP, nes tik tokios kategorijos (t. y. mažiausiai pavojingus) pareiškėja turėjo teisę tvarkyti, pagal jai suteiktą veterinarinio patvirtinimo numerį.

Atsižvelgiant į pareiškėjos patvirtinimą apie įsigytus ŠGP ir į tai, kad jai suteikta teisė tvarkyti tik 3 kategorijos ŠGP, teismas sutinka su atsakovės padaryta išvada, kad produktai yra 3 kategorijos ŠGP, kuriuos būtina tvarkyti laikantis reikalavimų, nustatytų ŠGP tvarkymo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Europos Sąjungos tiesiogiai taikomuose Reglamentuose (Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 ir Reglamente (ES) Nr. 142/2011).

Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 22 straipsnio 1 punkte ūkio subjektams nustatyti reikalavimai (veiksmų seka) ŠGP tvarkymo veiklos metu, t. y. surinkimui, ŠGP kategorijos nustatymui ir gabenimui. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009) 22 straipsnio I punktą, ūkio subjektai nedelsdami surenka, identifikuoja ir veža šalutinius gyvūninius produktus pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai išvengti leidžiančiomis sąlygomis.

Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimus surinkimui, vežimui ir atsekamumui nustato Reglamento (ES) Nr. 142/2011 8 priedas. Minėto priedo 2 skyrius 2 punktas nustato, kad vežant ir saugant etiketėje ant pakuotės, talpyklos ar transporto priemonės turi būti:

,,a) aiškiai nurodyta šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių kategorija; ir b) ant pakuotės, talpyklos ar transporto priemonės aiškiai ir įskaitomai įrašyti atitinkamai šie žodžiai: i) jei tai 3 kategorijos medžiagos - frazė „neskirta vartoti žmonėms“.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 8 priedo 2 skyrius 2 punktą, šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių kategorija saugant turėjo būti aiškiai nurodyta etiketėje ant pakuotės ar talpyklos, tačiau nei vienu atveju pats produktas, jo pakuotė ar talpykla, kuriame buvo laikomas produktas, šiuo atveju saugojimo patalpa (kameros), nebuvo paženklintos pagal šio reglamento reikalavimus.

Pareiškėja privalėjo laikytis ŠGP tvarkymo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, įskaitant Taisykles, ir atitinkamai pažymėti tvarkomus ŠGP, tačiau neužtikrino, kad produktai, į kuriuos ji teigia turinti nuosavybės teisę, būtų paženklinti Taisyklėse nustatyta tvarka, kaip 3 kategorijos ŠGP. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis“, kuriai priklausančiuose sandėliuose buvo rasti produktai, turi veterinarinį patvirtinimą tvarkyti 2 ir 3 kategorijos ŠGP (veiklos: naudojimas kailiniams žvėreliams, vežėjas). Kadangi nebuvo aišku, ar produktai, laikyti 3 kategorijos ŠGP, neturėjo kontakto su produktais, esančiais 2 kategorijos, Kretingos VMVT pareigūnai, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą ir priėmė sprendimą, kad nežinomos kilmės ir sveikatos būklės gyvūninės kilmės produktai / maisto produktai kelia aukščiausią riziką žmogaus ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai ir negali būti realizuojami rinkoje, dėl pavojaus, pirmiausia žmonių sveikatai, o taip pat gyvūnų sveikatai ir aplinkai.

Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jos nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, nustatytas administracinio poveikio priemones:1) laikiną maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ar tiekėjo veiklos sustabdymą; 2) maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ar tiekėjo veiklos uždraudimą; 3) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką sustabdymą; 4) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką uždraudimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovė, nustačiusi vieną iš galimų sprendimo dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo priėmimo priežasčių - ūkio subjektas nepateikia produktų kilmę ir sveikumą įrodančių dokumentų ir šalutinių gyvūninių produktų važtaraščių, produktai nepaženklinti atitinkamu šalutinių gyvūninių produktų ženklu - ir negali per protingą terminą pašalinti produkto netinkamumo vartoti priežasčių ar per protingą terminą šių priežasčių nepašalino (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimų dėl administracinių poveikio priemonių taikymo priėmimo tvarkos aprašo 14.3 papunktis), pritaikė pareiškėjai administracinio poveikio priemonę.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Kretingos VMVT, nustačiusi su nagrinėjama byla susijusias aplinkybes, Kretingos VMVT viršininko - valstybinio veterinarijos inspektoriaus 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 38A2-53 „Dėl veterinarinio patvirtinimo sustabdymo“, sustabdė pareiškėjai suteiktą veterinarinio patvirtinimo numerį, o tai reiškia, kad pareiškėja prarado teisę verstis ŠGP tvarkymo veikla. Pareiškėjai uždrausta tiekti rinkai produktą dėl to, kad produktas pripažintas netinkamu tiekti rinkai, ir dėl to, kad pareiškėja iš viso negali užsiimti ŠGP tvarkymo veikla po veterinarinio patvirtinimo numerio pareiškėjai sustabdymo. ŠGP tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai nustato, kad atsižvelgiant į visuomenės interesus apsaugoti nuo pavojaus, kylančio visuomenės ir gyvūnų sveikatai ŠGP tapęs produktas nebeturėtų grįžti į maisto grandinę. Kadangi pareiškėja anksčiau turėjo suteiktą veterinarinio patvirtinimo numerį tik ŠGP tvarkymo veiklai, Kretingos VMVT pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja produktą įsigijo kaip ŠGP, o ne kaip žmonių maistui vartoti skirtą produktą, todėl toks produktas negali vėl tapti maistu. Todėl pareiškėja savo minimos produkcijos, jokiu pavidalu (t. y. nei kaip ŠGP be kilmę, sveikumą ir atsekamumą įrodančių dokumentų, nei kaip žmonių vartojimui skirto maisto) negali realizuoti rinkoje.

Teismas, įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas, sprendžia, kad produktų tinkamumą tiekti rinkai privalėjo įrodyti pareiškėja.

Atsižvelgus į tai, patikrinus bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad priimdama ginčijamą sprendimą Komisija rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos Komisijos išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino Komisijos posėdyje ištirtus įrodymus. Teismas, iš esmės sutikdamas su Komisijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad pareiškėjos skunde teismui nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėja naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Tiek atsakovės, tiek Komisijos sprendimai yra atitinkantys šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįsti bei teisingi. Komisija ginčijamą sprendimą įvertino ir pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Ištyrus bylos rašytinius įrodymus, nenustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo neteisėtumo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Netenkinamas ir jos reikalavimas panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 38SV-1. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ladida” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.