Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 1236/2010

Teisėja Aiva Survilienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.12.1.

2010 m. gruodžio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės atstovei Bronislavai Palmirai Morkūnienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje T. D. ir L. J. buvo kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str., nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

R. T. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. buvo kaltinama tuo, jog ji, dirbdama (duomenys neskelbtini), 2005-09-13 po 18 val. 30 min., minėtos ligoninės chirurgijos skyriuje, (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo hospitalizuotą F. T., gim. (duomenys neskelbtini), kurį dėl įtariamo ūmaus apendicito buvo nutarta operuoti ir (duomenys neskelbtini) L. J. prieš F. T. apendektomijos operaciją nepakankamai susipažinus su paciento F. T. visais medicininiais dokumentais, pateiktais pastarąjį hospitalizuojant, t.y. neįvertinus VRM Respublikinės Vilniaus ligoninės siuntime nurodytų duomenų apie tai, kad F. T. vartojo netiesioginio veikimo antikoaguliantą varfariną, dėl ko nebuvo įvertintos ir galimos vaisto „Varfarino“ pasekmės F. T. sveikatai apendektomijos operacijos metu, kuri buvo pradėta 2005-09-13 21 val. 10 min. ir truko 40 min., ir po operacijos, t.y. nepilnai surinkus anamnezę, nepakankamai įvertinus paciento gretutines ligas bei vartojamų vaistų poveikį ir neatlikus reikalingų tyrimų – kraujo krešumo tyrimų, nenustatė kraujo grupės, neatliko bendro kraujo tyrimo, nors pastarieji du tyrimai buvo įrašyti tyrimo plane, ir tuo pažeidus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintos medicinos normos MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 35.1 punktą – vadovautis gydytojo chirurgo medicinos norma, pareiginėmis instrukcijomis, įstaigos įstatais, vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais, 35.2 punktą – taikydamas Lietuvoje įteisintus tyrimo metodus, diagnozuoti chirurgines ligas, gydyti pacientus, kuriems įtariama ar nustatyta chirurginė liga, rekomenduoti jiems profilaktikos priemones, Viešosios įstaigos Vilniaus universitetinės Raudonojo Kryžiaus ligoninės Chirurgijos skyriaus gydytojo pareigų instrukcijos 2 dalies „Atsakomybė“ 2.1. punktą – skyriaus gydytojas yra tiesiogiai atsakingas už tinkamą jam patikėtų ligonių priežiūrą, ištyrimą ir gydymą, bei 1998-01-19 direktoriaus įsakymą Nr. 08 „Dėl laboratorinių tyrimų skyrimo tikslingumo“, ji nepakankamai įvertino paciento F. T. operacijos ir pooperacinio periodo riziką, prieš operaciją neskyrė jam atlikti reikalingų tyrimų ir po operacijos neskyrė paciento intensyvaus sekimo reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje ar chirurgijos skyriuje ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 284 ir 2004 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-322 patvirtintos medicinos normos MN 25:1999 „Gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ 4.4.1. punktą – išmanyti žmogaus fiziologiją ir patologiją, farmakologiją bei nozologiją; 4.4.3. punktą – neaiškiais atvejais bei pablogėjus paciento sveikatai, konsultuotis su kitais specialistais, vykdyti jų nurodytą gydymo planą, išmanyti taikomų gydymo metodų parodymus, prieš parodymus bei galimas komplikacijas; 6.2. punktą – užtikrinti saugią paciento būklę operacijos metu ir artimuoju pooperaciniu laikotarpiu; 6.4. punktą – diagnozuoti bei gydyti ūminį ir lėtinį skausmą; 6.6. punktą – nepriskirtais jo kompetencijai, taip pat neaiškiais atvejais bei negerėjant ar blogėjant paciento būklei, nedelsiant konsultuotis su atitinkamu specialistu ir spręsti tolesnio gydymo klausimą; 8.2.1. punktą – tinkamai surinkti anamnezę, 8.2.8. punktą – kai yra didelė nejautros taikymo rizika, aptarti paciento būklę su operuojančiu chirurgu ir prireikus pareikalauti papildomų tyrimų ir (ar) gydymo ir (ar) atidėti operaciją; 8.2.9.3. punktą – anestezijos metu bei pooperaciniu laikotarpiu stebėti bei dinamiškai vertinti pacientų gyvybinių funkcijų rodiklius ir Viešosios įstaigos Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo III anesteziologijos reanimacijos skyriaus gydytojo anesteziologo-reanimatologo pareigų instrukcijos 1.11 punktą – užtikrinti saugią paciento būklę operacijos metu ir artimuoju pooperaciniu periodu, ir tik 2005-09-14 08 val. 05 min. F. T. buvo perkeltas į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kur 19 val. 20 min. mirė, nes varfarino poveikio neįvertinimas lėmė tai, kad nebuvo atlikti kraujo krešėjimo tyrimai bei išsivystė kraujavimas į pilvaplėvės ertmę, sukėlęs pohemoraginę anemiją ir ūmų kardiovaskulinį nepakankamumą, kas ir buvo tiesioginė („betarpiška“) mirties priežastis, t.y. neatliko savo pareigų dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl to padaryta didelė žala nukentėjusiajai R. T. dėl vyro mirties, t.y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 str.

L. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis būdamas tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini), 2005-09-13 18 val. 30 min., minėtos ligoninės chirurgijos skyriuje, Žygimantų g. 3, Vilniuje, apžiūrėjo hospitalizuotą F. T., gim. (duomenys neskelbtini), kurį dėl įtariamo ūmaus apendicito buvo nutarta operuoti ir prieš F. T. apendektomijos operaciją nepakankamai susipažino su paciento F. T. visais medicininiais dokumentais, pateiktais pastarąjį hospitalizuojant, t.y. neįvertino VRM Respublikinės Vilniaus ligoninės siuntime nurodytų duomenų apie tai, kad F. T. vartojo netiesioginio veikimo antikoaguliantą varfariną, dėl ko nebuvo įvertintos ir galimos vaisto „Varfarino“ pasekmės F. T. sveikatai apendektomijos operacijos metu, kuri buvo pradėta 2005-09-13 21 val. 10 min. ir truko 40 min., ir po operacijos, t.y. nepilnai surinko anamnezę, nepakankamai įvertino paciento gretutines ligas bei vartojamų vaistų poveikį ir neatliko reikalingų tyrimų – kraujo krešumo tyrimų, nenustatė kraujo grupės, neatliko bendro kraujo tyrimo, nors pastarieji du tyrimai buvo įrašyti tyrimo plane, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50 patvirtintos medicinos normos MN 74:2000 „Gydytojas chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 35.1 punktą – vadovautis gydytojo chirurgo medicinos norma, pareiginėmis instrukcijomis, įstaigos įstatais, vidaus tvarkos taisyklėmis, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais, 35.2 punktą – taikydamas Lietuvoje įteisintus tyrimo metodus, diagnozuoti chirurgines ligas, gydyti pacientus, kuriems įtariama ar nustatyta chirurginė liga, rekomenduoti jiems profilaktikos priemones, Viešosios įstaigos Vilniaus universitetinės Raudonojo Kryžiaus ligoninės Chirurgijos skyriaus gydytojo pareigų instrukcijos 2 dalies „Atsakomybė“ 2.1. punktą – skyriaus gydytojas yra tiesiogiai atsakingas už tinkamą jam patikėtų ligonių priežiūrą, ištyrimą ir gydymą, bei 1998-01-19 direktoriaus įsakymą Nr. 08 „Dėl laboratorinių tyrimų skyrimo tikslingumo“, o minėtos ligoninės gydytojai anesteziologei-reanimatologei T. D. nepakankamai įvertinus paciento F. T. operacijos ir pooperacinio periodo riziką, prieš operaciją neskyrus jam atlikti reikalingų tyrimų ir po operacijos neskyrus paciento intensyvaus sekimo reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje ar chirurgijos skyriuje ir tuo pažeidus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 284 ir 2004 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. V-322 patvirtintos medicinos normos MN 25:1999 „Gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė“ 4.4.1. punktą – išmanyti žmogaus fiziologiją ir patologiją, farmakologiją bei nozologiją; 4.4.3. punktą – neaiškiais atvejais bei pablogėjus paciento sveikatai, konsultuotis su kitais specialistais, vykdyti jų nurodytą gydymo planą, išmanyti taikomų gydymo metodų parodymus, prieš parodymus bei galimas komplikacijas; 6.2. punktą – užtikrinti saugią paciento būklę operacijos metu ir artimuoju pooperaciniu laikotarpiu; 6.4. punktą – diagnozuoti bei gydyti ūminį ir lėtinį skausmą; 6.6. punktą – nepriskirtais jo kompetencijai, taip pat neaiškiais atvejais bei negerėjant ar blogėjant paciento būklei, nedelsiant konsultuotis su atitinkamu specialistu ir spręsti tolesnio gydymo klausimą; 8.2.1. punktą – tinkamai surinkti anamnezę, 8.2.8. punktą – kai yra didelė nejautros taikymo rizika, aptarti paciento būklę su operuojančiu chirurgu ir prireikus pareikalauti papildomų tyrimų ir (ar) gydymo ir (ar) atidėti operaciją; 8.2.9.3. punktą – anestezijos metu bei pooperaciniu laikotarpiu stebėti bei dinamiškai vertinti pacientų gyvybinių funkcijų rodiklius ir Viešosios įstaigos Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo III anesteziologijos reanimacijos skyriaus gydytojo anesteziologo-reanimatologo pareigų instrukcijos 1.11 punktą – užtikrinti saugią paciento būklę operacijos metu ir artimuoju pooperaciniu periodu, 2005-09-14 08 val. 05 min. F. T. buvo perkeltas į reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kur 19 val. 20 min. mirė, nes varfarino poveikio neįvertinimas lėmė tai, kad nebuvo atlikti kraujo krešėjimo tyrimai bei išsivystė kraujavimas į pilvaplėvės ertmę, sukėlęs pohemoraginę anemiją ir ūmų kardiovaskulinį nepakankamumą, kas ir buvo tiesioginė („betarpiška“) mirties priežastis, t.y. neatliko savo pareigų dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl to padaryta didelė žala nukentėjusiajai R. T. dėl vyro mirties, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 229 str.

Apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria T. D. ir L. J. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui bei paliko nenagrinėtą nukentėjusiosios civilinį ieškinį. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji R. T. prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras, T. D., L. J., jų gynėjai bei Vilniaus universiteto ligoninės atstovė– atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Dėl Baudžiamojo įstatymo taikymo

Teismų praktikoje pažymima, kad nutraukiant baudžiamąjį procesą, suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas, nes apkaltinamojo nuosprendžio jau negalima priimti (kasacinės bylos Nr. 2K-93/2007, 2K-7-233/2007, 2K-P-100/2008). BPK 254 str. 4 d. nustatyta, kad nagrinėjamo teisme metu nustačius šio Kodekso 3 str. 1 d. 2 p. numatytą aplinkybę, teismo nutartimi byla nutraukiama. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą, kurioje T. D. ir L. J. kaltinami pagal BK 229 str., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė skirtingus baudžiamosios bylos nutraukimo pagrindus, o būtent - aprašomojoje dalyje rėmėsi BPK 3 str. 1 d. 2 p. (baudžiamasis procesas negalimas suėjus senaties terminui), o rezoliucinėje dalyje – BPK 3 str. 1 d. 3 p. (baudžiamasis procesas negalimas, kai nusikalstamą veiką padarė asmuo, pagal tarptautinės teisės normas turintis imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos arba nėra kompetentingos institucijos leidimo patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn). Kaip matyti iš apylinkės teismo nutartyje išdėstytų motyvų, teismas, nutraukdamas bylą, konstatavo, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas, t.y. byla nutraukta BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu, o tai, jog rezoliucinėje dalyje teismas nurodė BK 3 str. 1 d. 3 p., laikytina apsirikimo (technine) klaida.

Dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje

Apeliantės prašymas baudžiamojoje byloje išspręsti jos pareikštą civilinį ieškinį yra nepagrįstas. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Pagal teismų praktiką, BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodytas reikalavimas nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, iš esmės reiškia ir reikalavimą nutraukti byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimą. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės - jo patenkinimas ar atmetimas. Tad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtu, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-260/2006).

Dėl baudžiamosios bylos vilkinimo

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodo, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo sąmoningai vilkinamas dėl L. J. bei jo gynėjo A.Šliaupos neatvykimo į posėdžius, teismui nebuvo pateikti dokumentai, pateisinantys tokio elgesio priežastis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek L. J., tiek advokatas A. Šliaupa į posėdžius neatvykdavo dėl ligos, tad teismas pagrįstai šias aplinkybes įvertino pateisinančiomis jų neatvykimą. Papildomos ekspertizės paskyrimas šioje byloje taip pat negali būti vertinamas kaip bylos vilkinimas. Kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog apylinkės teismas vilkino bylos nagrinėjimą, buvo šališkas ar, kad tirdamas reikšmingas bylos aplinkybes pažeidė BPK 20 str.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, ją keisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusiosios R. T. apeliacinį skundą atmesti.