Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorui A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2020 m. gruodžio 23 d. apie 19 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, J., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. J. apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 23 d., apie 19 val. 15 min. vyko į Jonavą, į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Buvo neblaivus, gėrė su kaimynu. Kauno gatvėje prie 93 B numeriu pažymėto pastato jį sustabdė policijos pareigūnai. Vairavo autobusiuką (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Alkoholį vartojo prieš valandą iki važiavimo, gėrė degtinę. Nesupranta, kodėl taip pasielgė, anksčiau niekada nėra girtas vairavęs automobilio. Automobilį vairuoja nuo (duomenys neskelbtini). Administracine tvarka yra baustas už greičio viršijimą gal prieš 15 metų. Blogai vertina savo elgesį. Pirmu pūtimu buvo nustatyta 1,86 promilių girtumas, antru - 1,75 promilės girtumas. Sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje, nes baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta per didelė bauda. Jis senatvės pensininkas, jo gaunama pensija 246 eurai. Jis neturi galimybės išsimokėti paskirtą 3000 eurų baudą. Turi nuosavybės teises priklausančius 53 arus žemės, gyvena name, kuris jo vardu neįregistruotas. Supranta, kad gresia transporto priemonės konfiskavimas. Prašo teismo sumažinti specialios teisės atėmimo terminą. Prašo esant galimybei baudą pakeisti į viešuosius darbus. Jis sveikas ir darbingas, nedarbingumas nenustatytas. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Supranta, kad tokiu savo elgesiu kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems asmenims. Transporto priemonė, kuria vyko nuosavybės teise priklauso jam ir registruota jo vardu. Daugiau savo vardu registruotų transporto priemonių neturi.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek prokurorui neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo V. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau - Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK) Veiklos skyriaus tyrėjos A. B. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 23 d. dirbant kartu su Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Veiklos skyriaus tyrėju E. D., tikrinant transporto priemonių poste K53 (K3005 Kauno g. - Kranto g.) patikrinti buvo sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iš savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), norėjo nuvažiuoti iki parduotuvės nusipirkti alkoholinių gėrimų. Paklausus V. J., ar yra vartojęs alkoholio, jis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 val. Nuo V. J. sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Dėl šios priežasties 19.25 val. alkotesteriu Drager Alcotest Nr. ARKB 0347 nustatytas 1.86 prom. neblaivumas. Pakartotinai patikrinus V. J. neblaivumą 19.40 val. jam nustatytas 1.75 prom. neblaivumas. Apie tai informuotas Kauno apskrities VPK budėtojas, į įvykio vietą atvyko ekipažas K3001 (b. l. 3-4).

2021 m. vasario 1 d. PRĮR pažyma nustatyta, kad policijos pareigūnė A. B. informavo, jog 2020 m. gruodžio 23 d. 19 val. 36 min. prie patikros posto, Kauno g., Jonavoje automobiliu privažiavo vyras, jam nustatytas 1,86 prom. girtumas (b. l. 5-8).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 24 d. apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) pastato, kelyje įrengtas laikinas patikros postas (b. l. 16-18).

Transporto priemonės perdavimo - priėmimo aktu nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 23 d. automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas M. J. įmonei (b. l. 27).

VĮ „Regitra“ pažyma nustatyta, kad 2021 m. vasario 1 d. automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas V. J. gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).

VŠĮ Emprekis pažyma nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės - automobilio (duomenys neskelbtini), 1995 m. kaina Lietuvoje su PVM - 1910 EUR, be PVM - 1578 EUR (b. l. 31).

Alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB - 0347duomenimis 2020 m. gruodžio 23 d. 19 val. 25 min. V. J. nustatyta - 1,86 promilių girtumas; 2020 m. gruodžio 23 d. 19 val. 40 min. V. J. nustatyta 1,75 promilių girtumas (b. l. 42-45).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 p., kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą, todėl kaltinime turi būti nurodyta tik mažiausia (kas reiškia, jog ir palankesnė kaltinamajam) asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, kuri nustatyta per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis byloje Nr. lA-646-658/2019). Taigi, aplinkybė, jog V. J. alkoholio matavimo prietaisu pirmuoju tikrinimu, 19:25 val. nustatyta iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija 1,86 promilės neblaivumas, šalinama iš kaltinimo. Veikos kvalifikavimo ši aplinkybė nekeičia.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. J. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumo laipsnis. Kaltinamasis V. J. savo kaltę pripažino visiškai ir teisiamajame posėdyje davė išsamius parodymus. Teismas netikėti kaltinamojo parodymais neturi pagrindo. Kaltinamojo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – tarnybinis pranešimas, apžiūros protokole užfiksuota informacija, neblaivumo nustatymo duomenys ir kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis 2020 m. gruodžio 23 d. apie 19 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, J., vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu 2020 m. gruodžio 23 d. 19 val. 40 min. jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. J. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-919-598/2021 kaltinamasis V. J. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. J. paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas jam naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, V. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Kaltinamasis V. J. nesutiko su jam baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, motyvuodamas tuo, kad jam teismas paskyrė per griežtą nuobaudą, prašė ją sušvelninti (b. l. 117). Tokio prašymo padavimas nutraukia teismo baudžiamojo įsakymo procesą, o byla teisme išnagrinėjama įprastine tvarka. Šiuo konkrečiu atveju 2021 m. vasario 4 d. baudžiamasis įsakymas Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. e1-919-598/2020 neįgijo teisinės galios, taip pat neteko teisinės galios ir kaltinamajam baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, nusikaltimas baigtas, buvo šiurkščiai pažeistos KET, automobilį vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 53-55), nedirba (b. l. 57), yra senatvės pensininkas, administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį nebaustas, duomenų apie psichiatrinį gydymą, priklausomybės ligas nėra, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis pripažino kaltę ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skirti bausmę susijusią su jo izoliavimu (areštą ar laisvės atėmimą) nėra pagrindo, tokia bausmė būtų aiškiai per griežta. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti V. J. už nusikalstamą veiką paskyrus švelniausią bausmės rūšį, numatytą sankcijose - baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatomas artimesnis minimaliam - 60 MGL.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda (BK 64¹ straipsnis), nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių bausmės įvykdymo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nustačius, kad V. J. automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą V. J. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, tai yra vidutinis neblaivumo laipsnis. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad V. J. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, neteistas, per penkerių metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas, todėl V. J. vairuoti kelių eismo transporto priemones uždraustina 1 (vieneriems metams) 3 (trims) mėnesiams. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, tai yra nuo 2021 m. vasario 2 d., kai buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

V. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Taigi, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam V. J. nusikalstamumui, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotina.

V. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui, V. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

2021 m. vasario 2 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), taikytinas iki šio teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. paskirti 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti V. J., kad paskirtą 40 MGL (2000 Eur) baudą jis turi sumokėti per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo.

V. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. H (duomenys neskelbtini) perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui, V. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).