Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-7/2006Procesinio sprendimo kategorijos: 121.19.2; 121.20; 37; 114.11 (S)

2006 m. gruodžio 4 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos teisėjų: Artūro Driuko (pirmininkas), Audronės Jarackaitės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Prancūzijos įmonės Compagnie Industrielle de Peleteries, S. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1501/2003 pagal ieškovo Prancūzijos įmonės Compagnie Industrielle de Peleteries, S. A. ieškinį atsakovams N. V. privačiai firmai „Nijolė“ (toliau – N. V. IĮ „Nijolė“) (pertvarkyta į UAB „Vobekra“), N. V. , UAB „Nijolė ir partneriai“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Prancūzijos įmonė Compagnie Industrielle de Peleteries, S. A. 2003 m. birželio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams N. V. IĮ „Nijolė“, N. V. , UAB „Nijolė ir partneriai“ ir, remdamasis 1964 m. CK 616 straipsniu, Prancūzijos teisės normomis, prašė priteisti iš atsakovų: N. V. IĮ „Nijolė“ bei subsidiariai iš N. V. - 14 335,01 Lt (arba 4 743,08 JAV dolerių pagal 2003 m. liepos 8 d. oficialų lito ir JAV dolerio santykį) skolos ir 38 983,53 Lt (arba 12 898,63 JAV dolerių pagal 2003 m. liepos 8 d. oficialų lito ir JAV dolerio santykį) palūkanų; solidariai iš UAB „Nijolė ir partneriai“ ir N. V. IĮ „Nijolė“ bei subsidiariai iš N. V. - 5 610,45 Lt (arba 1 856,35 JAV dolerių pagal 2003 m. liepos 8 d. oficialų lito ir JAV dolerio santykį) skolos ir 78 340,98 Lt (arba 25 920,98 JAV dolerių pagal oficialų 2003 m. liepos 8 d. lito ir JAV dolerio santykį) palūkanų; solidariai iš N. V. IĮ „Nijolė“, UAB „Nijolė ir partneriai“ bei subsidiariai iš N. V. - 1 331 313,29 Lt (arba 440 596 JAV dolerių pagal oficialų 2003 m. liepos 8 d. lito ir JAV dolerio santykį) skolos ir 459 041,49 Lt (arba 151 884,82 JAV dolerių pagal oficialų 2003 m. liepos 8 d. lito ir JAV dolerio santykį) palūkanų. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų jo sumokėtą žyminį mokestį, visas teisinės pagalbos išlaidas ir kitas teismo išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad bendradarbiavo su atsakovais nuo 1997 metų, prekiaudamas su jais kailiais ir odomis, bei tarpininkavo atsakovams įsigyjant prekes tarptautiniuose kailių aukcionuose ir iš užsienio kailių pardavėjų bei apmokėdavo už atsakovų įsigyjamus kailinius. Bendradarbiavimo pradžioje visas prekes iš ieškovo pirko N. V. IĮ „Nijolė“, vėliau kai kurios sąskaitos buvo pateiktos UAB „Nijolė ir partneriai“ ir asmeniškai N. V. . Daugelį skolų pavedimu apmokėjo N. V. IĮ „Nijolė“. 2000 m. gegužės 19 d. ieškovas gavo pranešimą, kuriuo N. V. IĮ „Nijolė“ pripažino visą skolą ir įsipareigojo ją padengti. Ieškovas nurodė, kad šalys nesusitarė dėl taikytinos teisės nustatant jų teises ir pareigas, todėl taikytina teisė nustatytina vadovaujantis įstatymais. Pagal 1964 m. CK 616 straipsnį šalių santykiams, kurie vertintini kaip pirkimas-pardavimas bei finansavimas (lėšų skolinimas), taikytini Prancūzijos įstatymai. Pagal atsakovų užsakymus ieškovas pirkdavo tarptautinėse rinkose ir tarptautiniuose kailių aukcionuose kailius ir odas bei juos parduodavo ir išsiųsdavo atsakovams, ir nurodydavo pagal šalių suderinimą apmokėjimo terminus. Išaugus įsiskolinimui ir ieškovui atsisakius toliau parduoti prekes, atsakovai nebereagavo į ieškovo priminimus ir reikalavimus apmokėti skolą. Pagal 1997 m. rugsėjo 29 d. sąskaitas Nr. 8807 ir Nr. 10508 N. V. IĮ „Nijolė“ yra sumokėjusi 175 000 Lt ir liko skolinga 4 743,08 JAV dolerių. Už laikotarpį nuo 1998 m. birželio 22 d. iki 2001 m. lapkričio 28 d. atsakovas UAB „Nijolė ir partneriai“ už parduotas prekes yra apmokėjęs 520 902,66 JAV dolerius ir liko skolingas 1 856,35 JAV dolerius. Pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, kadangi ieškovas pasitikėjo atsakovais. Šalių aktyvi korespondencija ir susitikimai sukūrė tam tikrus bendradarbiavimo principus. Ieškovas nurodė, kad yra pakankamai įrodymų, jog atsakovai visas prekes gavo, nes ieškovas deklaravo eksportuojamas prekes Prancūzijos muitinėje. Atsakovas N. V. IĮ „Nijolė“ savo faksimiliniuose pranešimuose pripažino skolą ir įsipareigojo ją padengti. Už Suomijos kailių aukcione 1998 m. birželio 18 d. parduotas atsakovei N. V. prekes ieškovas sumokėjo 600 000 JAV dolerių Šveicarijos Konfederacijos įmonei MAYER & CIE, AG, todėl įvyko reikalavimo perleidimas pagal Prancūzijos CK 1249, 1250 straipsnius. Ieškovas nurodė, kad įvykusią subrogaciją, kreditoriaus teisių perėmimą patvirtina Šveicarijos Konfederacijos įmonės MAYER & CIE, AG sąskaita dėl 600 000 JAV dolerių, kuriuos ieškovas sumokėjo už atsakovę. Iš šios ieškovo finansuotos sumos yra apmokėta 159 404 JAV dolerių, todėl šiuo metu skola yra 440 596 JAV dolerių. Ieškovas ir atsakovai susitarė, kad pastarieji už suteiktas lėšas, tiek suteikiant komercinį kreditą, tiek suteikiant finansavimą įsigyjant kailinius, turi mokėti 12 procentų palūkanų per metus, vėliau 1998 metų pabaigoje šalys sumažino palūkanų normą iki 6 procentų metinių palūkanų. Ieškovas nurodė, kad susitarimą dėl palūkanų patvirtina ieškovo siųstos sąskaitos atsakovams pagal jų prašymą. Šalių bendradarbiavimas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovai privalėjo mokėti palūkanas už suteiktus mokėjimo atidėjimus. Prancūzijos Vyriausybės nutarimais kiekvieniems metams nustatomos minimalios palūkanos, o šiuo atveju, šalims susitarus, taikytinos šalių nustatytos palūkanos. Dėl atsakovų vėlavimo apmokėti daugelį sąskaitų ieškovas patyrė didelių nuostolių, kadangi prekybai su atsakovais finansuoti buvo paėmęs paskolas iš savo banko. Už atsakovų finansavimą yra nesumokėtos palūkanos: N. V. IĮ „Nijolė“ – 12 898,63 JAV doleriai, UAB „Nijolė ir Partneriai” – 25 920,98 JAV dolerių, N. V. – 151 884,82 JAV dolerių (1 t., b. l. 2-12, 51-53, 119-120).

Vilniaus apygardos teismas 2003 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovo Compagnie Industrielle de Peleteries, S. A. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 33,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus kildina iš pirkimo-pardavimo sutarties, prašydamas taikyti Prancūzijos CK 1654, 1183 straipsnių nuostatas, pripažįsta, kad pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta ir šalys nesusitarė dėl taikytinos teisės nustatant jų teises ir pareigas. Teismo nuomone, ieškovo prašoma taikyti Prancūzijos teisė nesusijusi su šalių ginču, nes pats ieškovas pripažįsta, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Teismo nuomone, ieškovas pasirinko Prancūzijos teisę vien dėl sunkesnio bylinėjimosi kitai šaliai. Teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog taikytinos teisės klausimas šioje byloje nėra aiškiai išreikštas šalių susitarimu, todėl šioje byloje taiko Lietuvos Respublikos įstatymus, nes byloje nėra duomenų, kad šalys sudarė Prancūzijos Respublikos teritorijoje sutartį tiek rašytine forma, tiek pagal faktines bylos aplinkybes (1964 m. CK 615 str., 2000 m. CK 1.19 str. 1 d., 1.37 str. 1 d., 1.38 str.).

Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog įvyko reikalavimo perleidimas (subrogacija) pagal Prancūzijos CK 1249 ir 1250 straipsnius, todėl nėra pagrindo taikyti šias normas, ieškovui neįrodžius kreditoriaus teisių perėmimo dėl 600 000 JAV dolerių subrogacijos pagrindu.

Teismas kritiškai vertino ieškovo išrašytas sąskaitas UAB „Nijolė ir partneriai“ vardu, kadangi UAB „Nijolė ir partneriai“ pagal LR įstatymus buvo įregistruota tik 1999 m. rugpjūčio 16 d., t. y. įgijo civilinį teisnumą (1964 m. CK 26, 63 str.). Tai, kad ieškovas po 1999 m. rugpjūčio 16 d. yra išrašęs sąskaitų UAB „Nijolė ir Partneriai” vardu, šiai įmonei nesukuria teisinių pasekmių, nes byloje nėra duomenų apie sutartinius santykius ir prievoles, prekių gavimą ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovai gavo iš ieškovo pagal atsakovų užsakymus nupirktas tarptautinėse rinkose ir tarptautiniuose kailių aukcionuose kailius ir odas, kad šalys pagal šalių suderinimą koregavo atsiskaitymo terminus. Teismas kritiškai vertino ieškovo pateiktus faksimilinius pranešimus, nes juose esanti nekonkreti bendro pobūdžio informacija neįrodo, kad atsakovai pripažino skolą ieškovui ir įsipareigojo ją padengti, kad ieškovas skolino lėšas atsakovams pagal ieškovo nurodytas aplinkybes. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai gavo prekes iš ieškovo, nes tai, jog ieškovas deklaravo eksportuojamas prekes Prancūzijos muitinėje, neįrodo, kad tas prekes atsakovai gavo Lietuvos teritorijoje. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl atsakovų veiksmų ar neveikimo, kad prekybai su atsakovais finansuoti buvo paėmęs paskolas iš savo banko (2 t., b. l. 1-4).

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Nurodo, kad šalių santykių susiformavimo metu galiojusio 1964 m. CK 616 straipsnis numatė, kad, be kita ko, turi būti taikomi įstatymai tos šalies, kurioje turi buveinę šalis, esanti pirkimo-pardavimo sutartyje - pardavėju ir paskolos sutartyje - kreditoriumi, todėl šioje byloje šalių santykiams turi būti taikomi Prancūzijos įstatymai. Už 1998 m. birželio 18 d. parduotas atsakovei N. V. prekes ieškovas sumokėjo 600 000 JAV dolerių Šveicarijos Konfederacijos įmonei MAYER & CIE, AG, todėl įvyko reikalavimo perleidimas pagal Prancūzijos CK 1249 ir 1250 straipsnius. Įvykusią subrogaciją, kreditoriaus teisių perėmimą patvirtina Šveicarijos Konfederacijos įmonės MAYER & CIE, AG sąskaita dėl 600 000 JAV dolerių, kuriuos ieškovas sumokėjo už atsakovę. Apeliantas nurodo, kad teismui pateikė visus įrodymus apie prekių pateikimą atsakovams, dėl to tarp šalių ginčo nėra. Be to, priteisus reikalaujamą sumą, teismas turi priteisti ir palūkanas, kurias numato ir CK, kadangi atsakovai neneigė savo prievolės mokėti palūkanas.

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai UAB ,,Nijolė ir partneriai“, N. V. , N. V. IĮ ,,Nijolė“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad UAB ,,Nijolė ir partneriai“ buvo įregistruota 1999 m. rugpjūčio 16 d., todėl negalėjo turėti jokių sutartinių įsipareigojimų su ieškovu. Teigia, kad negavo prekių, apie kurias kalba ieškovas (3 t., b. l. 14-19).

Lietuvos apeliacinis teismas šalių prašymu 2005 m. kovo 16 d. nutartimi paskyrė byloje finansinę-buhalterinę teismo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, įpareigojo šalis įmokėti 5 000 Lt piniginį užstatą ekspertizės išlaidoms padengti ir atidėjo bylos nagrinėjimą iki bus atlikta teismo ekspertizė (4 t., b. l. 40-43, 47-49).

Lietuvos teismo ekspertizės centras 2006 m. sausio 11 d. raštu Nr. SE-56 informavo, kad atlikta teismo pavesta ekspertizė (4 t., b. l. 101-102, 103) ir 2006-01-16 pateikė ekspertizės aktą (4 t., b. l. 111-195), kuriame ekspertai, atsakydami į teismo užduotus klausimus, pateikė šias išvadas:

Negalima tiksliai nustatyti, kiek ir už kokią sumą ieškovas pateikė atsakovams prekių pagal sąskaitas per tiriamąjį laikotarpį, nes nepateikti visi dokumentai bei ieškovo civilinėje byloje pateiktų sąskaitų sumos neatitinka sąskaitų, pateiktų iš muitinės, sumų bei deklaruotų sumų. Atsakovų N. V. IĮ „Nijolė“ ir UAB „Nijolė ir partneriai“ vardu deklaruota prekių apytiksliai už 7 748 744 JAV dolerių.Duomenys apie siunčiamų prekių pavadinimus, kiekius ir vertę bei kokiuose siuntimo dokumentuose (sąskaitose, raštuose, muitinės deklaracijos) šios prekės nurodytos pateikti 1 ir 2 ekspertizės akto prieduose.Kadangi tyrimui nepateikti N. V. IĮ „Nijolė“ ir UAB „Nijolė ir partneriai“ apskaitos dokumentai ir registrai, tai nėra galimybės nustatyti atsakovų susidariusios skolos dydžio bei sąskaitų, pagal kurias jos susidarė nuo 1997 m. sausio 1 d. iki ginčo kilimo ir po jo, nes negalima nustatyti: kiek, kada ir už kokią sumą, pagal kokius dokumentus buvo gautos visos prekės; kiek, kada, pagal kokius dokumentus už juos sumokėta, kokia suma liko neatsiskaityta su tiekėju (ieškovu) bendrai ir pagal kiekvieną sąskaitą atskirai. Pagal pateiktus duomenis N. V. IĮ „Nijolė“ vardu už ieškovo pateiktas prekes nuo 1997 m. gegužės 2 d. iki 2002 m. kovo 31 d. galėjo būti sumokėti 2 596 853,82 JAV doleriai arba 3 129 732,82 JAV doleriai, arba kita suma.Pagal tyrimui pateiktą medžiagą nėra galimybės nustatyti, ar atsakovams buvo išsiųstos prekės (kailiai), nurodytos Šveicarijos Konfederacijos įmonės MAYER & CIE, AG 1998 m. birželio 18 d. sąskaitoje Nr. 9135, ar ne, nes po šios sąskaitos išrašymo ieškovas išrašė atsakovams išrašydama ne vieną sąskaitą, kurios dalykas buvo 1998 m. birželio 18 d. sąskaitoje Nr. 9135 nurodytos prekės.Pagal tyrimui pateiktą medžiagą nėra galimybės nustatyti, kurio atsakovo apskaitoje buvo apskaitytos 1998 m. birželio 18 d. sąskaitoje Nr. 9135 nurodytos prekės. Kailiai pagal nurodytą sąskaitą galėjo būti (visi ar jų dalis) gauti po jų išdirbimo ir užpajamuoti pagal kitas, ieškovo išrašytas sąskaitas.Ekspertams nebuvo pateikti 2001 m. lapkričio 16 d. ir 2001 m. lapkričio 26 d. suderinimo aktai bei aktas be datos, todėl ekspertai neturi galimybės nustatyti, apie kokias suderinimo operacijas ir tarp kokių operacijos dalyvių kalbama. Suderinimo aktuose galėjo būti pateikti duomenys, apimantys tiek atsiskaitymus, tiek ir finansavimo faktą tarp N. V. IĮ „Nijolė“ ir UAB „Nijolė ir partneriai“, tarp N. V. IĮ „Nijolė“ ir ieškovo arba Šveicarijos Konfederacijos įmonės MAYER & CIE, AG, ir pan., ne tik pagal sąskaitą Nr. 9135, bet ir pagal kitas operacijas.Nepateikti atsakovo N. V. IĮ „Nijolė“ buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl ekspertai neturi galimybės nustatyti, kada ir kokiais mokėjimo pavedimais buvo grąžinta (jei buvo) tiekėjui ieškovui 12 570 518 Lt skola iki 2000 m. kovo 23 d., nurodyta N. V. IĮ „Nijolė“ išraše iš ūkinių operacijų registravimo žurnalo. N. V. IĮ „Nijolė“ nuo 2000 m. kovo 23 d. iki 2002 m. sausio 31 d. skolai padengti ieškovui sumokėjo 177 950 JAV dolerių, be to, skolai padengti įskaityta 36 904 JAV dolerių, viso 214 854 JAV dolerių.Nėra galimybės atsakyti, ar kredito avizos, pagal kurias N. V. IĮ „Nijolė“ pervedė ieškovui skolai padengti 81 950 Lt ir UAB „Nijolė ir partneriai“ pervedė 25 000 JAV dolerių, buvo skirti padengti atsakovų skolą ieškovui už prekes, nurodytas Šveicarijos Konfederacijos įmonės MAYER & CIE, AG 1998 m. birželio 18 d. sąskaitoje Nr. 9135, kadangi nepateikti N. V. IĮ „Nijolė“ buhalterinės apskaitos dokumentai.

Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. kovo 2 d. nutartimi paskyrė bylos nagrinėjimą apeliacine žodinio proceso tvarka ir pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti su teismo ekspertizės aktu bei iki 2006 m. gegužės 10 d. pateikti teismui nuomonę raštu dėl teismo ekspertizės išvadų.

Ieškovas pateikė rašytinę nuomonę dėl ekspertizės išvadų, kurioje nurodė, jog civilinėje teisėje galioja rungimosi principas, kuris reiškia, jog kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teigia, kad jis įrodė, jog atsakovai yra jam skolingi, pateikė neapmokėtas sąskaitas, ekspertizės dokumentus, muitinės deklaracijas, susirašinėjimo su atsakovais dokumentus, skolos ir apmokėjimo suvestines, atsakovų skolos pripažinimo ir pačių sudarytą jos grąžinimo grafiką. Atsakovai privalėjo įrodyti, jog ieškovo nurodytas sąskaitas apmokėjo, tačiau to nepadarė, nepateikdami ekspertams apskaitos dokumentų. Ekspertizės akto išvados padarytos remiantis duomenimis, kurie ekspertams buvo pateikti, o kadangi atsakovai nepateikė apskaitos dokumentų, tai ekspertai negalėjo tiksliai atsakyti į jiems suformuluotus klausimus. Teigia, jog N. V. IĮ „Nijolė“ ūkinių operacijų žurnalo įrašai nebuvo daromi tiksliai, buvo klastojami, įrašai neatitinka tikrovės, tačiau šie netikslumai/klaidos tik patvirtina ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Atsakovai elgiasi nesąžiningai, nuolat keičia savo parodymus jiems palankia linkme. Ieškovas nurodo, jog kai kurie ekspertų teiginiai, apie Šveicarijos Konfederacijos įmonei MAYER & CIE, AG pervestų pinigų įsiskolinimo kilmę ir kt. neturi ryšio su nagrinėjama byla, ekspertai išėjo už bylos ribų, todėl jie nesvarstytini. Pažymi, jog reikalauti iš įmonės MAYER & CIE, AG dokumentų yra netikslinga, nereikalinga ir neprotinga, nes ji nėra šios bylos dalyvė, dokumentus turėjo pateikti atsakovai, tačiau to nepadarė. Ieškovo nuomone, reikšmingiausias atsakovų skolos ieškovui pripažinimas yra 2000 m. gegužės 19 d. pranešimas, kuris pripažintinas rašytiniu įrodymu, kol nepaneigtas kitais rašytiniais įrodymais. Nurodo, jog, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso įstatymą, kadangi, išnagrinėdamas bylą (atmesdamas ieškinį) dėl skolos priteisimo pagal reikalavimą naujojo kreditoriaus, kuris atsiskaitė už atsakovus su pradiniu kreditoriumi, byloje nedalyvaujančiu asmeniu, pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 266 str.). Be to, apygardos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, t. y. neatskleidė bylos esmės, dėl ko taip pat galėjo būti neteisingai išspręsta civilinė byla (CPK 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p.).

CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2-3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 str.).

Apygardos teismas, konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, jog įvyko reikalavimo perleidimas, jog atsakovai gavo iš ieškovo tarptautinėse rinkose ir tarptautiniuose kailių aukcionuose pagal atsakovų užsakymus nupirktus kailius ir odas, kad šalys pagal šalių suderinimą koregavo atsiskaitymo terminus, t. y. kad ieškovas neįrodė, jog atsiskaitė su Šveicarijos Konfederacijos įmone MAYER & CIE, AG už atsakovus, sumokėdamas jai 600 000 JAV dolerių pagal sąskaitą Nr. 9135, o ši įmonė perleido ieškovui reikalavimą atsakovams, bei kad tarp bylos šalių egzistavo prievoliniai santykiai, pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens – įmonės MAYER & CIE, AG – teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Antai, bylos šalys paaiškino, kad egzistavo trišaliai bendradarbiavimo santykiai: atsakovai nuo 1997 metų pirkdavo kailių žaliavą kailių aukcionuose, už juos sumokėdavo įmonė MAYER & CIE, AG, kuri ir persiųsdavo kailių žaliavą ieškovui, kuris ją perdirbdavo ir nusiųsdavo atsakovams, kurie mokėdavo už žaliavos išdirbimą ieškovui. Atsiskaitymas už žaliavą su įmone MAYER & CIE, AG vyko nevienodai: atsakovai sumokėdavo tiesiogiai arba (ieškovo teigimu ir ginčo atveju) ieškovas už atsakovus sumokėdavo šiai įmonei. Teismo posėdžio metu liudytojas M. V. (buvęs N. V. IĮ „Nijolė“ prezidentas ir UAB „Nijolė ir partneriai“ direktorius) parodė, kad atsiskaitymai vyko pagal susitarimus, sąlygos būdavo derinamos telefonu, dalį pinigų jie mokėjo įmonei MAYER & CIE, AG, dalį - ieškovui; įmonė MAYER & CIE, AG išrašydavo sąskaitas už žaliavas, o ieškovas - už išdirbimą, bet buvo ir išimčių, kai atsiskaitydavo tik su ieškovu, nes įmonė MAYER & CIE, AG nusiųsdavo sąskaitą ieškovui už žaliavą, o atsakovams nusiųsdavo suvestinę sąskaitą informacijai; ieškovas atsiųsdavo atsakovams išdirbtą žaliavą, sąskaitoje nurodęs bendrą sumą už žaliavą ir jos išdirbimą (5 t., b. l. 80-85). Tokią atsiskaitymų schemą atsakovai pripažino, ją pateikdami ir muitinei (3 t., b. l. 202-203). Be to, ir teismo ekspertai, 2006-01-11 atlikę finansinę buhalterinę ekspertizę, nustatė, kad krovinių (kailių žaliavos ir išdirbtų kailių) siuntimo dokumentai nesutampa, neatitinka juose nurodytos sumos, dydžiai, krovinio vertė, nes ieškovas, išdirbęs žaliavą, persiųsdavo krovinį atsakovams, pridėdamas dokumentus, atspindinčius bendrą (žaliavos ir jos išdirbimo) kainą, vertę (4 t., b. l. 118-136, 152).

Tai, kad šalys yra glaudžiai susijusios su įmone MAYER & CIE, AG bei šios įmonės įtraukimas į bylos nagrinėjimą padėtų visapusiškai ir tinkamai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, matyti ir iš teismo ekspertizės akto, kuriame nurodyta, jog ekspertės neturi galimybės nustatyti, kokiu pagrindu N. V. IĮ „Nijolė“ į Šveicarijos Konfederacijos įmonės MAYER & CIE, AG sąskaitą pervestus 440 700 ir 147 214 JAV dolerių užskaitė skolai ieškovui padengti, kadangi nepateiktos atsiskaitymų su bendrove MAYER & CIE, AG judėjimo suvestinės nuo 1997 metų iki ginčo atsiradimo datos ir po jos, tačiau ši suma, eksperčių manymu, yra artima ieškinyje nurodytam 600 000 JAV dolerių finansavimui (skirtumas – 12 086 JAV dolerių) (akto 40 pusl., 4 t., b. l. 151). Taip pat ekspertės nurodė, kad po 1998 m. birželio 18 d. sąskaitos Nr. 9135 išrašymo ieškovas N. V. IĮ „Nijolė“ išrašė ne vieną sąskaitą, kuriose kailių pavadinimai atitinka nurodytiems įmonės MAYER & CIE, AG išrašytoje sąskaitoje Nr. 9135 (akto 46 pusl., 4 t., b. l. 157), o mokėjimai pagal 2001-11-16 ir (ar) 2001-11-26 suderinimo aktus nei patvirtina, nei paneigia atsakovų finansavimo pagal įmonės MAYER & CIE, AG sąskaitą Nr. 9135 fakto (akto 34 pusl., 4 t., b. l. 145). Be to, siekiant nustatyti, kokią skolą sumokėjo N. V. IĮ „Nijolė“, pervesdama pinigus į Šveicarijos Konfederacijos įmonės MAYER & CIE, AG sąskaitą, bei kaip 587 914 JAV dolerių sumos gavimas atsispindi šios įmonės apskaitoje, ekspertėms reikalingi šios bendrovės paaiškinimai apie N. V. IĮ „Nijolė“ išsiųstas prekes, atsiskaitymus už jas ir skolų likučius (jei atsakovas liko skolingas) ginčo kilimo metu ir po jo bei tuos duomenis patvirtinantys dokumentai (atsiskaitymų suvestines su sąskaitomis, deklaracijomis, tarptautiniais mokėjimo pavedimais, skolų užskaitymo ir likučių suderinimo aktais prie jų) (akto 40 pusl., 4 t., b. l. 151).

Beje, ir ieškovas, pareikšdamas nuomonę dėl teismo ekspertizės išvadų, nurodė, kad teismo ekspertės neturi teisės pasisakyti dėl įmonės MAYER & CIE, AG, kuri nedalyvauja šioje byloje, nors prašo priteisti iš atsakovų skolą, į kurią reikalavimo teises tariamai jam ir perleido ši įmonė, pateikia kai kuriuos šios įmonės apskaitos duomenis (4 t., b. l. 212-217, 5 t., b. l. 1-9, 10-14, 22-27).

Taigi patenkinus ieškinį ir pripažinus, jog ieškovas perėmė įmonės MAYER & CIE, AG reikalavimą atsakovams dėl 600 000 JAV dolerių, atsakovai, kurie teigia esą atsiskaitė su šia įmone, galėtų reikšti reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo (nes už tas pačias prekes būtų sumokėta du kartus) įmonei MAYER & CIE, AG, kuri nebuvo įtraukta į šios civilinės bylos nagrinėjimą. Be to, būtų paneigta ir įmonės MAYER & CIE, AG reikalavimo teisė į atsakovus. Ir atvirkščiai, atmetus ieškinį, būtų pripažinta įmonės MAYER & CIE, AG, teisė ateityje tiesiogiai pareikšti ieškinį dėl ieškovo nurodyto reikalavimo. Tai procesinis pažeidimas – sprendime apygardos teismas tiesiogiai nusprendė dėl neįtraukto asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006, yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme; be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Būtent trečiojo asmens instituto taikymas šioje byloje užtikrintų ieškovo nurodyto pradinio kreditoriaus (įmonės MAYER & CIE, AG) tinkamą teisių apsaugą, užkirstų kelią jo subjektinių teisių pažeidimui ar padėties pabloginimui (CPK 42 str. 1 d., 46 str. 2 d., 47 str. 2 d.).

Įmonės MAYER & CIE, AG 2003 m. gruodžio 22 d. raštas, kuriame nurodoma, jog ieškovas sumokėjo už N. V. (jos bendroves) 600 000 JAV dolerių skolą pagal jo išrašytą sąskaitą Nr. 9135, o įmonė MAYER & CIE, AG perleido ieškovui reikalavimą dėl 600 000 JAV dolerių N. V. (jos bendrovėms) bei visas papildomas su šia suma susijusias teises (2 t., b. l. 185-186), bei kiti bylos duomenys nėra pakankami tinkamai išnagrinėti ieškinio reikalavimus ir nustatyti jo pagrįstumą. Be to, įmonės MAYER & CIE, AG rašytinis paaiškinimas negarantuoja tinkamo šio juridinio asmens procesinių teisių užtikrinimo bei tinkamo ir teisingo bylos išnagrinėjimo.

Aukščiau nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas sukelia ypatingų procesinių teisinių padarinių, nes sudaro pagrindą teigti, jog nebuvo tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teismas negali įtraukti naujo asmens į teismo procesą. Vien dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.

Be to, įmonės MAYER & CIE, AG nedalyvavimas nagrinėjamoje byloje sukliudė teismui tinkamai, visapusiškai išaiškinti ir išsamiai ištirti reikšmingas bylos aplinkybes, nes nebuvo galimybės gauti šios įmonės atstovų paaiškinimų, finansinių dokumentų ir kitų įrodymų, susijusių su nagrinėjama byla. Todėl taip pat buvo netinkamai pritaikytas civilinio proceso įstatymas, dėl ko priimto teismo sprendimo taip pat negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 329 str. 1 d., 178, 185 str.).

Pagal bylos duomenis ieškovas, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų N. V. IĮ „Nijolė“, UAB „Nijolė ir partneriai“ bei subsidiariai iš N. V. - 1 331 313,29 Lt (arba 440 596 JAV dolerių pagal oficialų 2003 m. liepos 8 d. lito ir JAV dolerio santykį) skolos, kaip faktinį reikalavimo pagrindą nurodė kreditorinio reikalavimo skolininkei atsakovei N. V. (jos įmonėms, kitiems atsakovams) perėmimą iš pradinio kreditoriaus įmonės MAYER & CIE, AG, pateikdamas šios įmonės atsakovei N. V. 1998 m. birželio 18 d. išrašytą sąskaitą Nr. 9135 (2 t., b. l. 1-2), kurioje nurodoma, kad parduota kailių (Blue frost lapės, Blue lapės, Afganų pilkojo karakulio) žaliava, o prekės persiųstos ieškovui atsakovų naudojimuisi, kad ieškovas už N. V. sumokėjo įmonei MAYER & CIE, AG 600 000 JAV dolerių į įmonės banko sąskaitą. Ieškovas pateikė 1998 m. birželio 29 d. ir 1998 m. birželio 26 d. bankų pranešimus, kuriuose nurodoma apie banko operacijas (2 t., b. l. 187-190, 5 t., b. l. 10-14): 1998 m. birželio 29 d. pranešime nurodyta, kad 1998 m. birželio 29 d. bendrovė Hollander and son (ankstesnis ieškovo pavadinimas, 2 t., b. l. 43-45) pervedė į įmonės MAYER & CIE, AG sąskaitą 100 000 JAV dolerių, o 1998 m. birželio 26 d. pranešime – kad ieškovas (CIPEL) pervedė į įmonės MAYER & CIE, AG sąskaitą 500 000 JAV dolerių.

Nesant pakankamai duomenų dėl 600 000 JAV dolerių finansavimo suteikimo atsakovams pagal įmonės MAYER & CIE, AG sąskaitą Nr. 9135, išrašytą N. V. (suvestinė sąskaita, 2 t., b. l. 1-2), bei atsakovų skolos ieškovui dydžio ir pagrindo, 2005-03-16 buvo paskirta teismo finansinė buhalterinė ekspertizė (4 t., b. l. 40-43), iš kurios akto išvadų (4 t., b. l. 112-195) matyti, jog įmonės MAYER & CIE, AG įtraukimas į nagrinėjamą bylą padėtų nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes, užtikrintų teisingumo principo civiliniame procese įgyvendinimą, nurodytos įmonės civilines teises, padėtų gauti papildomus duomenis, sudarytų galimybę ekspertams atsakyti į teismo užduotus klausimus ir teismui nustatyti esmines faktines bylos aplinkybes. Teismo ekspertai vienareikšmiai neatsakė į užduotus klausimus, nes šalys nepateikė pirminių apskaitos dokumentų (4 t., b. l. 71), tačiau pateikė išvadą dėl trišalio ieškovo, atsakovų ir įmonės MAYER & CIE, AG bendradarbiavimo, dėl jų ryšių nuo 1997 metų iki ginčo kilimo bei bendradarbiavimo (pirkimo-pardavimo, tiekimo, apmokėjimo) schemą (4 t., b. l. 112-195).

Dėl to apygardos teismas, neišsiaiškinęs ieškovo ir atsakovų bei įmonės MAYER & CIE, AG (neįtrauktos į bylą), kaip susijusių verslo partnerių, tikrosios valios ir ketinimų bendradarbiaujant kailių žaliavos pirkimo, tiekimo, finansavimo, išdirbimo ir kt. srityse, neturėjo pagrindo konstatuoti, jog nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, neįvyko reikalavimo perleidimas (subrogacija), kad ieškovas neatsiskaitė su įmone MAYER & CIE, AG už atsakovus, kadangi šalių tarpusavio santykiai, sandoriai aiškintini atsižvelgiant į visų sandorio šalių valią. Todėl apygardos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, pasisakęs dėl sutarties šalies valios ar ketinimų, tos šalies neišklausęs (CK 6.193 str.). Be to, sprendžiant, ar pagrįstas ieškovo reikalavimas, reikalinga nustatyti taikytiną teisę, konkrečius materialiuosius teisinius santykius, siejančius nurodytus asmenis, pagrindą, kuriuo ieškovas perėmė nurodytą reikalavimą, t. y. ar įvyko reikalavimo perleidimas regreso tvarka (subrogacija), o tam reikalingi kitos trišalių santykių šalies (įmonės MAYER & CIE, AG) finansiniai dokumentai, kadangi atsakovų finansinės apskaitos dokumentų dėl jų vagystės neišliko (4 t., b. l. 71), o ieškovas taip pat nepateikė teismui pirminių apskaitos dokumentų, kurie reikalingi nustatyti 600 000 JAV dolerių reikalavimo perėmimą. Teismo posėdžio metu ekspertės patvirtino, kad esant įmonės MAYER & CIE, AG atstovų paaiškinimams, pateikus šios įmonės nurodyto laikotarpio buhalterinės apskaitos duomenis, būtų galima padaryti išvadas dėl atsakovų skolos ieškovui likučio (5 t., b. l. 43-55).

Minėta, kad byloje esančių ir surinktų duomenų pagrindu, neištyrus trišaliuose santykiuose dalyvaujančios įmonės MAYER & CIE, AG finansinės apskaitos dokumentų nuo 1997 metų iki ginčo kilimo, neapklausus jos atstovų, teismas neturi galimybės padaryti išvados dėl ieškovo sumokėjimo už atsakovus nurodytai įmonei. Be to, atsakovo N. V. IĮ „Nijolė“ buvęs vadovas liudytojas M. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įmonės MAYER & CIE, AG išrašyta ginčo sąskaita Nr. 9135 nepatvirtina finansavimo santykių, kadangi tai sąskaita, skirta ne apmokėjimui, o informacijai (5 t., b. l. 80-85). Beje, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 1998-07-28 faksimiliniame pranešime atsakovo N. V. IĮ „Nijolė“ atstovas L. V. priminė ieškovui, jog šis žadėjo sumokėti už prekes, ir prašė pervesti pinigus, nors mokėjimo pavedimai, ieškovo teigimu, ir remiantis pateiktais dokumentais, buvo padaryti anksčiau, prieš mėnesį (2 t., b. l. 36-37, 153-156, 5 t., b. l. 43-55).

Todėl apygardos teismas, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyręs ieškovo nurodytą reikalavimą bei bylos įrodymus, negalėjo teisingai nuspręsti dėl ieškinio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat negalėjo pagal bylos įrodymus padaryti teisingos išvados dėl 600 000 JAV dolerių finansavimo, o teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktais, įrodymais, o ne prielaidomis (CPK 263 str. 1 d., 267 str.).

Be to, bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Šveicarijos Konfederacijos įmonės MAYER & CIE, AG ieškinį atsakovams N. V. ir N. V. IĮ „Nijolė“ dėl nuostolių, atsiradusių atsakovams laiku neatsiskaičius pagal šios įmonės už atsakovus apmokėtas sąskaitas, atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-1602-54/2006), kurioje 2006 m. birželio 5 d. teismo nutartimi sustabdytas bylos nagrinėjimas, iki nebus išnagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-13/2005 (dabartinis Nr. 2A-7/2006). Nurodytoje byloje esančiuose įrodymuose yra duomenų apie trišalį šios bylos šalių ir įmonės MAYER & CIE, AG bendradarbiavimą, finansavimo santykius, be to, gali būti ir kitos informacijos, reikšmingos teisingai išnagrinėti šią bylą. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartyje (kuri dar neįsiteisėjo) pažymima, jog abiejose civilinėse bylose reikalavimų faktinis pagrindas yra analogiškas, o dalis reikalavimų motyvuojami iš tų pačių prekybinių operacijų kildinamomis pasekmėmis bei yra grindžiami tais pačiais finansiniais dokumentais.

Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą iš naujo, turėtų spręsti šių bylų sujungimo klausimą, siekdamas visapusiškai ir tinkamai ištirti bylų aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 239 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1-2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.