Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-04-30 · Administracinė byla Nr. eI2-1425-764/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-04-30Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-01-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-30
Bylos Nr.
eI2-1425-764/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04007-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Egidija Puzinskaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
S. O. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1425-764/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04007-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjui S. O. A. (S. O. A.), jo atstovui advokatui M. Z.,atsakovo atstovei J. I. P.,vertėjui P. P. (P. P.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. O. A. (S. O. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. O. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. (15-01)171-201 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. O. A.“ (toliau – Sprendimas) ir perduoti Departamentui iš naujo nagrinėti klausimą dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo pareiškėjui. Tuo atveju, jeigu teismas nepatenkintų pirmojo pareiškėjo skundo reikalavimo, prašo iš Departamento priimto sprendimo pašalinti aplinkybes, sprendimo motyvus, jog 2020 m. rugpjūčio 21 d. panaikinus daugkartinę nacionalinę vizą pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškina, jog vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 70.12.2 ir 70.21 punktais pateikė atsakovui prašymą išduoti jam daugkartinę nacionalinę vizą (toliau – Viza), tačiau atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti daugkartinę nacionalinę vizą.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo priimtu sprendimu atsisakyti išduoti jam daugkartinę nacionalinę vizą. Laikosi pozicijos, jog atsakovas formaliai įvertino prašymo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, neatsižvelgė į pareiškėjo individualią situaciją, jį charakterizuojančias aplinkybes, dėl to nepagrįstai vertino, jog pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Šengeno sienų kodekse ir Vizų kodekse numatytų išimčių; taip pat nepagrįstai vertino, jog pareiškėjas neatitinka nei vieno Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70 punkte nurodyto daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo atvejo bei, kad nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas netinkamai aiškino bei taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, dėl to pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamame sprendime nurodomas Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a) punktas yra negaliojantis, nes ginčo metu galiojusioje redakcijoje nėra nurodomi jokie kelionės dokumentui keliami kriterijai, kuriuos turi atitikti toks dokumentas kreipiantis dėl nacionalinės vizos išdavimo. Cituodamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatą, pareiškėjas nurodo, jog galiojantis teisinis reglamentavimas neįpareigoja pareiškėjo bandyti nuspėti kokia teisės norma rėmėsi atsakovas ginčijamame sprendime nurodydamas, jog jo turimas kelionės dokumentas neatitinka Šengeno sienų kodekso reikalavimų. Pareiškėjo tvirtinimu, tai, kad atsakovo nurodomas minėto teisės akto straipsnis nereglamentuoja ginčui aktualaus klausimo yra akivaizdu susipažinus su šios nuostatos turiniu.

Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas nepagrįstai teigia, jog jis nenurodė pagrindų taikyti Vizų kodekso 12 straipsnio a) papunkčio išimtį ir netaikyti reikalavimo, kad kelionės dokumentas galiotų ne mažiau kaip tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybės narės teritorijos. Pareiškėjo teigimu, tokią išvadą atsakovas padarė remdamasis faktu, jog artėja kelionės dokumento galiojimo pabaiga, o apie tai pareiškėjui buvo žinoma iš anksto. Pareiškėjas patikina, jog jis į atsakovą kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo iki kelionės dokumento galiojimo pabaigos likus 9 mėnesiams. Tuo pačiu pažymi, jog jam ikiteisminio tyrimo metu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. kovo 10 d. buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas, kuri buvo panaikinta 2020 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, todėl pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės kreiptis į atsakovą dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje arba nacionalinės vizos jam išdavimo. Tvirtina, jog būdamas atidus ir rūpestingas, suprasdamas, jog jo kelionės dokumento galiojimo laikas netrukus pasibaigs, klausimą dėl kelionės dokumento pasikeitimo ėmėsi spręsti dar 2020 m. rugpjūčio 18 d., kai ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui pateikė prašymą dėl kelionės dokumento laikino grąžinimo pareiškėjui tam, kad jis galėtų nuvykti į artimiausią (duomenys neskelbtini) ambasadą ir pasikeisti kelionės dokumentą. Todėl tik po to, kai pareiškėjui buvo laikinai sugrąžintas kelionės dokumentas, jis nedelsdamas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti jam nacionalinę vizą. Todėl pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog jo atžvilgiu turėjo būti taikoma Vizų kodekso 12 straipsnio a) punkte numatyta išimtis.

Teigia, jog ilgalaikį buvimą Lietuvos Respublikoje grindė ne aplinkybe, jog jam reikia išvykti į kitą Šengeno valstybę pasikeisti kelionės dokumento, o tuo, jog susiklostė asmeninės priežastys, kurių jis negalėjo iš anksto numatyti, t.y. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu jam buvo paskirtos kardomosios priemonės ir dėl to jis negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos ir būtent ši aplinkybė lėmė pareiškėjo ilgalaikį buvimą Lietuvos Respublikoje. Atkreipia dėmesį, jog be pareiškėjui paskirtos kardomosios priemonės – kelionės dokumento paėmimo, jam buvo papildomai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Todėl pareiškėjo teigimu, atsakovui ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo žinomos aplinkybės, jog dėl pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių jis negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos ir šioms aplinkybėms pagrįsti, buvo pateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Pareiškėjo nuomone, jis pateikdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą su papildomais dokumentais, pagrindė savo Lietuvos Respublikoje buvimo tikslą ir sąlygas bei įrodė, jog atitinka Vizų išdavimo tvarkos aprašo 70.12.2 ir 70.21 punktų reikalavimus.

Pareiškėjo tvirtinimu, jis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, gyveno turėdamas leidimus laikinai gyventi (išduotus studijų pagrindu). Paaiškina, jog 2020 m. spalio 23 d. atvykus pas atsakovą pateikti dokumentų vizos išdavimui, dokumentus priėmusi darbuotoja iškvietė darbuotoją, atsakingą už užsieniečių migracijos teisėtumo kontrolę, kuri nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu pradės administracinio nusižengimo teiseną dėl to, kad jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Atsakovo darbuotojai buvo paaiškinta, jog pareiškėjui ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės ir jis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje. Sužinojusi šias aplinkybes, atsakovo darbuotoja priėmė sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, todėl anot pareiškėjo, toks atsakovo darbuotojos elgesys leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, priešingu atveju būtų buvęs patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Nurodo, jog tokia išvada buvo padaryta remiantis išimtinai tik ta aplinkybe, jog pareiškėjui ikiteisminiame tyrime pareikšti įtarimai dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Pareiškėjo įsitikinimu, vien aplinkybė, jog jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai dėl formalaus įtarimo pareiškimo, negali būti pagrindu atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą patenkinti.

Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, jog pareiškėjas 2020 m. spalio 23 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą pagal Aprašo 70.21 papunktį, kuris numato, jog daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nustatė Įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintus pagrindus atsisakyti išduoti nacionalinę vizą. Nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, kadangi pareiškėjo pateiktas kelionės dokumentas Nr. A50226115 galioja iki 2021 m. sausio 14 d., t. y. trumpiau nei trys mėnesiai po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos, todėl pareiškėjas neatitinka 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – Šengeno sienų kodeksas) (OL 2006 L 105, p. 1), su paskutiniais pakeitimais 6 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatytos atvykimo sąlygos (kelionės dokumentas galioja bent tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos), bei pareiškėjo pateiktas kelionės dokumentas neatitinka 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (toliau – Vizų kodeksas) (OL 2009 L 243, p. 1), su paskutiniais pakeitimais 12 straipsnyje nustatyto galiojančio kelionės dokumento kriterijaus, t. y. kelionės dokumento galiojimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip trys mėnesiai po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos arba, keleto apsilankymų atveju, po numatomo paskutinio išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos, o pagrįstų ypatingų aplinkybių dėl kurių ši išimtis jam galėtų būti taikoma, pareiškėjas nenurodė. Artėjanti paso galiojimo pabaiga pati savaime negali būti laikoma pagrįstu skubos ar ypatingu atveju, nes iš anksto buvo žinoma užsieniečiui. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.

Pažymi, jog vykimas į kitą Šengeno valstybę dėl (duomenys neskelbtini) piliečio paso pakeitimo ar jo galiojimo pratęsimo nepatvirtina pareiškėjo ilgalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje ir tai nėra priežastis, kurios pareiškėjas negalėjo numatyti ir dėl kurios jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose nacionalinių vizų išdavimą, nenumatyta galimybė išduoti daugkartinę nacionalinę vizą užsieniečio vykimui į kitą Šengeno valstybę, taip pat nenumatyta galimybė išduoti daugkartinę nacionalinę vizą užsieniečiui tuo atveju, kad jis yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu (pareiškėjo sutuoktinė – Lietuvos Respublikos pilietė), todėl pareiškėjas neatitinka nei vieno kito, Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70 punkte nurodyto, daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo atvejo. Nurodo, jog Vizų išdavimo tvarkos aprašo 68 punktas numato, jog dokumentus daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis gali pateikti vizų tarnybai Lietuvoje, jeigu jis Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. Departamento sprendimu buvo panaikinta pareiškėjui išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Taigi, pareiškėjas, būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai ir neatitikdamas nei vieno Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70 punkte nurodyto, daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo atvejo, nepagrindžia numatomo buvimo tikslo bei sąlygų.

Departamentas nurodo, jog prašymo nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai arba visuomenei. Departamentas 2020 m. spalio 23 d., vadovaudamasis Vizos išdavimo tvarkos aprašo 125 punktu ir siekdamas nustatyti, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo 19 straipsnyje, per Lietuvos nacionalinę vizų informacinę sistemą pateikė elektroninį paklausimą dėl vizos išdavimo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui – ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) – ar užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Tą pačią dieną, per Lietuvos nacionalinę vizų informacinę sistemą iš Policijos departamento gautas atsakymas į elektroninį paklausimą dėl vizos išdavimo. Šiame atsakyme nurodoma, jog išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pareiškėjui nerekomenduojama, nes jis laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei remiantis 2020 m. gegužės 6 d. išvada Nr. 5-S-5851.

Pažymi, jog pagal aktualios Šengeno sienų kodekso redakcijos 6 straipsnio („Trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos“) 1 dalies a punktą numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos yra tokios: jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną ir kuris atitinka šiuos kriterijus: i) jis galioja bent tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos. Pagrįstu skubos atveju šio reikalavimo galima netaikyti; ii) jis turi būti išduotas per pastaruosius 10 metų. Todėl nustačius tai, kad pareiškėjas neatitiko Šengeno sienų kodekso sąlygų, nes jo pasas galioja trumpiau nei trys mėnesiai po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos, Departamentas pagrįstai nusprendė, jog jis neatitinka numatytų kriterijų.

Departamento teigimu, pareiškėjas neįrodė esant išimtinių aplinkybių, numatytų Vizų kodekso 12 straipsnyje. Teigia, jog kartu su skundu pareiškėjas pateikė duomenis, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. spalio 22 d. nutarimu buvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikino paso grąžinimo ir, be kita ko, nutarta sumokėjus užstato įmoką ir pateikus tyrimą atliekančiam pareigūnui tai patvirtinantį dokumentą išduoti pareiškėjui ikiteisminio tyrimo metu paimtą jo pasą pakeitimui ir prašymui paduoti nacionalinei vizai gauti ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo paso išdavimo dienos. Taigi, pareiškėjui sudaryta galimybė pasikeisti pasą ir vėliau kreiptis dėl nacionalinės vizos jam išdavimo. Kaip pagrįstai pažymima ginčijamame sprendime, pareiškėjo vykimas į kitą Šengeno valstybę dėl (duomenys neskelbtini) piliečio paso pakeitimo ar jo galiojimo pratęsimo nesudaro teisinio pagrindo išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą. Aplinkybė, kad pasas grąžinamas tam, kad pareiškėjas kreiptųsi dėl nacionalinės vizos, siekiant pasikeisti pasą, nebuvo konstatuota ir minėtame prokuroro nutarime. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė tokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjas kreipėsi į kompetentingą užsienio valstybės ambasadą ir objektyviai negalėjo pasikeisti paso per jam prokuroro suteiktą laikotarpį ir/ar kad prašymo dėl nacionalinės vizos išdavimo Migracijos departamentui negalėjo pateikti anksčiau. Tuo tarpu vien artėjanti paso galiojimo pabaiga pati savaime negali būti laikoma pagrįstu skubos ar ypatingu atveju netaikyti Vizų kodekso 12 straipsnio a) papunktyje įtvirtinto reikalavimo.

Departamentas taip pat nurodo, jog pareiškėjas savo 2020 m. spalio 23 d. prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo grindė būtent tuo, jog jam reikalinga atnaujinti turimą pasą. Prašymo 21 laukelyje „Pagrindinis kelionės tikslas (-ai)“ pareiškėjas pažymėjo, jog jo kelionės tikslas yra „Kitas“ ir nurodė, kad šis tikslas yra paso atnaujinimas. Taip pat savo 2020 m. spalio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose Departamentui pareiškėjas pabrėžė, jog jo pasas baigiasi galioti ir jis nebegalės gauti nei vizos, nei leidimo laikinai gyventi ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Be kita ko, savo prašymą prokurorui dėl laikino paso grąžinimo, pareiškėjas motyvavo tuo, jog jam būtina kreiptis į (duomenys neskelbtini) ambasadą naujam pasui gauti. Todėl Departamento vertinimu, jis pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.21 bei 70.12.2 papunkčiuose įtvirtintų vizos išdavimo pagrindų, kadangi vykimas į kitą Šengeno valstybę dėl (duomenys neskelbtini) piliečio paso pakeitimo ar jo galiojimo pratęsimo nepatvirtina pareiškėjo ilgalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje ir tai nėra priežastis, kurios pareiškėjas negalėjo numatyti ir dėl kurios jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taip pat nėra kito Vizos išdavimo tvarkos apraše įtvirtinto vizos išdavimo pagrindo, kurį pareiškėjas nagrinėjamu atveju atitiktų.

Anot atsakovo, tai, jog pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir taikomos kardomosios priemonės, dėl kurių pareiškėjas negali išvykti taip pat nesudaro pagrindo išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Pažymi, jog pareiškėjo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje buvo sprendžiama 2020 m. rugpjūčio 21 d., kai Departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinti daugkartinę nacionalinę vizą, todėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu. Vien tai, jog pagal Įstatymo 124 straipsnio 3 dalį pareiškėjui neleidžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos ir jo atžvilgiu negali būti priimamas sprendimas dėl grąžinimo ar išsiuntimo, nereiškia, kad pareiškėjas turi teisėtą ilgalaikio gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą ar atsirado asmeninės priežastys, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti ir dėl kurių pareiškėjas negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, kas suteiktų teisinį pagrindą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Nei Įstatyme, nei Vizos išdavimo tvarkos apraše neįtvirtinta, kad dėl Įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų priežasčių negalinčiam išvykti iš Lietuvos Respublikos užsieniečiui turi būti išduodama viza ar leidimas gyventi.

Departamentas nesutinka ir su tuo, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. Pažymi, jog aplinkybė, ar užsienietis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, nustatytina ne pagal tai, ar šis asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal atitinkamus ANK straipsnius. Nurodo, jog Departamentas 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi ir panaikino išduotą vizą. Šis sprendimas yra galiojantis ir vykdytinas nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas jį Įstatymo nustatyta tvarka apskundė teismui. Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 3 punktu, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą arba atšauktą vizą. Šiuo atveju ginčo dėl to, kad pareiškėjui išduota viza Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikinta ir kad pareiškėjas neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje pagrindžiančio dokumento, nėra. Taigi, pareiškėjas pagal Įstatymą Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Tuo tarpu aplinkybė, kad pareiškėjas atvyko ir tam tikrą laikotarpį Lietuvos Respublikoje gyveno teisėtai, kad pareiškėjas nesutinka su Departamento sprendimu atsisakyti išduoti jam leidimą laikinai gyventi ir kad pareiškėjui ikiteisminiame tyrime yra taikomos kardomosios priemonės, dėl kurių jis negali išvykti, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. Pabrėžtina, kad pareiškėjui nebuvo skirta administracinė nuobauda už buvimo Lietuvos Respublikoje tvarkos pažeidimą ir jo atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas dėl grąžinimo ne dėl to, jog jo buvimas Lietuvos Respublikoje laikytinas teisėtu, o dėl to, kad pareiškėjui taikytinas draudimas išvykti (Įstatymo 124 straipsnio 3 dalis), t.y. pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, tačiau negali išvykti ir jo atžvilgiu negali būti priimtas sprendimas.

Apibendrindamas atsiliepimo argumentus Departamentas laikosi pozicijos, jog ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Departamento nuomone, ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (15-01)171-201 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. O. A.“ (toliau – Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 23 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog jis 2020 m. balandžio 17 d. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete E. Ž. Kartu su prašymu pareiškėjas Departamentui pateikė ir kitus dokumentus, reikalingus prašymo svarstymui ir sprendimo priėmimui. Pareiškėjas, be kita ko, 2020 m. balandžio 23 d. papildomai atsakovui pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, kaip asmeniui pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui buvo išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi iki 2020 m. rugsėjo 23 d.

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nustatęs, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, tuo pagrindu, kad jam ikiteisminiame tyrime yra įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, padarė išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje pažeistų visuomenės interesus, todėl vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, atsakovas 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004350882 panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. O. A.“ Nr. (15-02) 3I-00183/44U-4704 nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.

Pareiškėjas, susiklosčius nurodytoms aplinkybėms, o taip pat atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjo turimo kelionės dokumento galiojimas baigiasi 2021 m. sausio 14 d., taip pat į tai, jog pareiškėjui Vilniaus apskrities VPK KP Nusikaltimų nuosavybei valdybos 1-ajame skyriuje atliekamame ikiteisminiame tyrime, prokuroro 2020 m. birželio 10 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir į tai, jog pareiškėjas yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, bei vadovaudamasis Vizos tvarkos aprašo 70.12.2 ir 70.21 punktais, 2020 m. spalio 23 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti jam daugkartinę nacionalinę vizą.

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. (15-01) 171-201 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo (duomenys neskelbtini) piliečiui S. O. A.“ atsisakė pareiškėjui išduoti daugkartinę nacionalinę vizą.

Pareiškėjas nesutikdamas su Departamento priimtu Sprendimu skundžia jį teismui.

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau –Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – Šengeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, pagal kurio 121 straipsnio 1 dalį, Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse, bei Vizų aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, nuostatos.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, jis atsisakė pateikti būtiną informaciją apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą arba vykdė genocidą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę. Šiame straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui nacionalinę vizą atsisakoma išduoti. Imperatyvus šios normos pobūdis reiškia, kad, esant nors vienam iš šiame straipsnyje nurodytų pagrindų, nacionalinę vizą užsieniečiui privaloma atsisakyti išduoti.

Nustatyta, jog Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir 5 punktais atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą. Taigi, Departamentas nustatė kelis vizos atsisakymo išduoti pagrindus, t.y. Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (19 straipsnio 1 punktas), nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (19 straipsnio 2 punktas) bei, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai (19 straipsnio 5 punktas).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog Šengeno sienų kodekso 6 straipsnyje nėra nurodomas joks 1 dalies a) punktas, todėl ginčijamo sprendimo išvada, kad pareiškėjo turimas kelionės dokumentas neatitinka Šengeno sienų kodekso reikalavimų, yra teisiškai nepagrįsta.

Nesutiktina su šiais pareiškėjo skundo argumentais. Pažymėtina, jog Įstatymo 19 straipsnio imperatyvus pobūdis reiškia, kad, esant nors vienam iš šiame straipsnyje nurodytų pagrindų, nacionalinę vizą užsieniečiui privaloma panaikinti. Vienas iš tokių pagrindų, įtvirtintų Įstatymo 19 straipsnio 1 punkte – jei užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų.

Šengeno sienų kodekso galiojančios redakcijos 6 straipsnio 1 dalis reglamentuoja trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas. Minėto straipsnio 1 dalies a) punkte nustatyta, jog numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė viršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos yra tokios: jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną ir kuris atitinka šiuos kriterijus: i) jis galioja bent tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos. Pagrįstu skubos atveju šio reikalavimo galima netaikyti; ii) jis turi būti išduotas per pastaruosius 10 metų. Taigi atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog tokia teisės norma, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas yra galiojanti, o pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekso sąlygų, nes jo kelionės dokumentas galioja trumpiau nei trys mėnesiai po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog tokia teisės norma neegzistuoja ir dėl to Departamento padaryta išvada yra nepagrįsta.

Pareiškėjas teigia, kad Departamentas ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas neįrodė, kad jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti Vizų kodekso 12 straipsnio a) papunktyje įtvirtintą išimtį ir netaikyti reikalavimo, kad kelionės dokumentas galiotų ne mažiau kaip tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybės narės teritorijos.

Pagal Vizų kodekso 12 straipsnį reikalaujama, kad kelionės dokumento galiojimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip trys mėnesiai po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos, tačiau jis gali būti netaikomas tik pagrįstu ypatingu atveju. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas Departamentui prašymo nagrinėjimo metu arba teisminio nagrinėjimo metu būtų pateikęs motyvuotus argumentus bei rašytinius įrodymus, patvirtinančius buvus išimtinėms (ypatingoms) aplinkybėms. Teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjas Departamentui pateikė tik Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. spalio 22 d. nutarimu patenkintą pareiškėjo prašymą dėl laikinojo kelionės dokumento grąžinimo, kuriuo nutarta sumokėjus užstatą ir pateikus tyrimą atliekančiam pareigūnui tai patvirtinantį dokumentą išduoti pareiškėjui ikiteisminio tyrimo metu iš jo paimtą kelionės dokumentą pakeitimui ir prašymui paduoti nacionalinei vizai gauti ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo kelionės dokumento išdavimo dienos. Taigi iš nurodomų aplinkybių matyti, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasikeisti kelionės dokumentą ir vėliau kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo. Kaip pagrįstai pažymima ginčijamame sprendime, pareiškėjo vykimas į kitą Šengeno valstybę dėl kelionės dokumento pakeitimo ar jo galiojimo pratęsimo nesudaro teisinio pagrindo išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas kreipėsi į kompetentingą užsienio valstybės ambasadą ir objektyviai negalėjo pasikeisti kelionės dokumento per prokuroro suteiktą jam laikotarpį arba, kad prašymo dėl nacionalinės vizos išdavimo Departamentui negalėjo pateikti anksčiau. Pažymėtina, jog pareiškėjo byloje pateikti susirašinėjimai su (duomenys neskelbtini) ambasada buvo vykdomi arba prieš pat sprendimo priėmimą arba jau priėmus ginčijamą Sprendimą. Duomenų apie tai, kad būtų kreipiamasi prokuroro suteiktu nustatytu terminu, teismas neturi. Taigi aplinkybė, jog artėja kelionės dokumento galiojimo pabaiga pati savaime negali būti laikoma pagrįsta skubos arba ypatingu atveju taikyti Vizų kodekso 12 straipsnio a) papunktyje įtvirtintą reikalavimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, jog Departamentas neteisingai įvertino pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą pagrindus.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 23 d. prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo grindė tuo, kad jam reikia pasikeisti/atnaujinti savo turimą kelionės dokumentą. Kaip teisingai teismo posėdžio metu akcentavo atsakovo atstovė, prašymo 21 laukelyje „Pagrindinis kelionės tikslas (-ai)“ pareiškėjas pažymėjo, kad jo kelionės tikslas yra „Kita“ ir nurodė, kad šis tikslas yra kelionės dokumento atnaujinimas. Departamentui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad jo kelionės dokumentas baigia galioti 2021 m. sausio 14 d. ir vėliau jis nebegalės gauti nei vizos, nei leidimo laikinai gyventi ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitos Europos Sąjungos valstybėje, todėl prašė, kad viza būtų išduota konkrečiai kelionės dokumento atnaujinimui. Dar daugiau, iš teismui pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. spalio 22 d. nutarimo matyti, jog pareiškėjas ir į prokurorą kreipėsi prašydamas susigrąžinti laikinąjį kelionės dokumentą tam, kad galėtų pasikeisti kelionės dokumentą, todėl visos išvardytos aplinkybės kaip tik rodo, jog Departamentas ginčijamu sprendimu pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.21 bei 70.12.2 papunkčiuose įtvirtintų vizos išdavimo pagrindų, kadangi vykimas į kitą Šengeno valstybę dėl kelionės dokumento pakeitimo ar jo galiojimo pratęsimo nepatvirtina pareiškėjo ilgalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje ir tai nėra priežastis, kurios pareiškėjas negalėjo numatyti ir dėl kurios jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taip pat nebūta ir kito Vizos išdavimo tvarkos apraše įtvirtinto vizos išdavimo pagrindo, kurį pareiškėjas atitiktų. Tuo pačiu pažymėtina, jog pareiškėjo nurodomos buvimo Lietuvos Respublikoje priežastys (pradėtas ikiteisminis tyrimas, taikomos kardomosios priemonės) taip pat nesudaro pagrindo išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą remiantis Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.21, 70.12.2 papunkčiais arba kitais pagrindais. Pritartina atsakovo išvadai, jog pareiškėjo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje buvo išspręsta Departamento 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinti nacionalinę vizą, todėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje pagrįstai pripažintas neteisėtu. Ta aplinkybė, kad vadovaujantis Įstatymo 124 straipsnio 3 dalį pareiškėjui neleidžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos ir jo atžvilgiu negali būti priimamas sprendimas dėl jo grąžinimo arba išsiuntimo iš šalies, nereiškia, kad pareiškėjas turi teisėtą ilgalaikio gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą arba atsirado asmeninės priežastys, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti ir dėl kurių pareiškėjas negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, kas suteiktų pagrindą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Nei Įstatyme, nei Vizos išdavimo tvarkos apraše neįtvirtinta, kad dėl Įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų priežasčių negalinčiam išvykti iš Lietuvos Respublikos užsieniečiui turi būti išduodama viza arba leidimas gyventi.

Nesutiktina ir su pareiškėjo argumentu, jog jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, nes priešingu atveju, jis būtų buvęs patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 538 straipsnį. Pažymėtina, jog aplinkybė, ar užsienietis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, nustatytina ne pagal tai, ar pareiškėjas gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal atitinkamus ANK straipsnius. Pirmiau minėta, jog Departamento 2020 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ir panaikinta pareiškėjui išduota viza. Šis sprendimas yra galiojantis ir vykdomas, nepaisant to, kad pareiškėjas jį apskundė teismui. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 3 punktą, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą arba atšauktą nacionalinę vizą. Pareiškėjui išduota viza buvo panaikinta, todėl pareiškėjas neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje pagrindžiančio dokumento, atitinkamai Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai. Pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas atvyko ir tam tikrą laikotarpį Lietuvos Respublikoje gyveno teisėtai, kad pareiškėjas nesutinka su Departamento sprendimu, ir, kad pareiškėjui ikiteisminio tyrimo metu taikomos kardomosios priemonės, dėl kurių jis negali išvykti iš šalies, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. Administracinė nuobauda pareiškėjui nebuvo paskirta už buvimo Lietuvos Respublikoje tvarkos pažeidimą, taip pat nebuvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės valstybę, tačiau tai nereiškia jog jo buvimas Lietuvos Respublikoje tokiu būdu pripažintinas teisėtu, o dėl to, kad pareiškėjui taikytinas draudimas išvykti dėl jam pareikštų įtarimų. Kol nebus panaikintos pareiškėjo atžvilgiu pritaikytos kardomosios priemonės arba nebus priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje, tol pareiškėjas negali išvykti iš Lietuvos Respublikos ir jo atžvilgiu negali būti priimtas sprendimas dėl grąžinimo arba išsiuntimo, tačiau kaip ir minėta, tai nėra prilyginama teisėtam buvimui Lietuvos Respublikoje.

Tuo pačiu nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kuriais pareiškėjas ginčija Policijos departamento išvadoje ir ginčijamame sprendime konstatuotas aplinkybes dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą pagal kompetenciją atlieka Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi, privalo kreiptis į Policijos departamentą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą – šios institucijos pagal kompetenciją įvertina, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus Policijos departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Valstybės sienos apsaugos tarnyba), nustatę, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Nagrinėjamu atveju Departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kreipėsi į Policijos departamentą, prašydamas įvertinti, ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas, atsakydamas į Departamento paklausimą, 2020 m. gegužės 6 d. išvadoje Nr. 5-S-5851 pateikė informaciją apie pareiškėjui pareikštus įtarimus baudžiamojoje byloje ir nusprendė, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Savo ruožtu, Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neturėjo pagrindo Policijos departamento išvados kvestionuoti ir privalėjo ją remtis.

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamentas teisingai pritaikė teisės normas, išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes bei jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pripažinus Departamento sprendimą pagrįstu ir teisėtu, kuriame, be kita ko, įrodyta ir konstatuota, jog pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjo skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140¹ straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. O. A. (S. O. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija PuzinskaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė