Tauragės apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Mindaugo Stonkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 8 punktais, BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti valstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

2) Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Bausmę subendrinus su Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas artintis prie nukentėjusiojo asmens, 1 metus bendrauti, ieškoti ryšių, 1 metus gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens. Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir vykdytina pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželį 18 d. nuosprendį paskirta ir neatlikta 11 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, subendrinus su Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti 3 metus, konfiskuojant 500 Eur turto vertę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

5) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 7 punktu, 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirti įpareigojimai. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikintas nuteistajam A. K. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir A. K. pasiųstas atlikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 6 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmę;

6) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį ir 281 straipsnio 7 dalį, 10 mėnesių laisvės atėmimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – turto konfiskavimą ir uždraudimą naudotis specialia teise 3 metus;

7) Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal 219 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams su baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones trejiems metams, bausmę atlikęs 2020 m. sausio 9 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K. kaltinamas tuo, kad 2023 m. gruodžio 11 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia stumdė sugyventinę J. R., po ko kumščiu sudavė tris kartus sugyventinei J. R. į veidą bei galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. R. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su sugyventine J. R. gyvena ir bendrą ūkį veda jau apie (duomenys neskelbtini) metų. 2023 m. gruodžio 11 d. vakare, apie 21 val. 30 min., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sugyventinės J. R. įvyko konfliktas. Tuo metu jiedu buvo gyvenamojo namo virtuvėje. Jis tada buvo išgėręs apie 1,5 talpos butelį sidro. Konfliktas įvyko todėl, kad jis girtą sugyventinę J. parsivedė namo. Sugyventinė J. dėl to ant jo užpyko, puolė tampyti jį už drabužių. Todėl jis kelis kartus ją pastūmė. Tačiau sugyventinė J. nenusiramino, toliau puolė ir draskė jam už drabužių. Jis iš inercijos, tris kartus kumščiu trenkė sugyventinei į veidą ir galvą. Nuo gautų smūgių, sugyventinė J. nenugriuvo. Po to, konfliktas tarp jų baigėsi. Kai įvyko konfliktas tarp jo ir sugyventinės J., virtuvėje, išskyrus juos du, nieko nebuvo. Todėl kaip jis apstumdė sugyventinę J., bei kumščiu jai sudavė į veidą ir galvą, niekas nematė. Dėl to, kad apstumdė sugyventinę J. bei kumščiu sudavė jai smūgius į veidą, galvą, jis labai gailisi. Dėl sumušimo sugyventinės J. atsiprašė.

3. Kaltinamojo A. K. kaltė be jo prisipažinimo grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

3.1. Nukentėjusiosios J. R. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 11 d., apie 21 val. 30 min., į namus, esančius (duomenys neskelbtini) sugrįžo neblaivus sugyventinis A. K. su kuriuo kartu gyvena jau apie (duomenys neskelbtini) metų. Gyvenamojo namo virtuvėje, tarp jos ir sugyventinio A. kilo konfliktas dėl užrakintų lauko durų. O kai sugrįžo iš tualeto, sugyventinis jai pradėjo priekaištauti, kur ji buvo išėjusi, pradėjo ją stumdyti, bei tris kartus su dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairės pusės paakį ir galvos sritį, dėl ko jai sukėlė fizinį skausmą, paakyje atsirado poodinė kraujosruva. Sugyventinis prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, anksčiau dėl jo tokio elgesio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl sumušimo, sukelto fizinio skausmo, ji sugyventiniui A. K. civilinio ieškinio nereiškia.

3.2. 2023 m. gruodžio 12 d. surašytu įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvė.

3.3. 2023 m. gruodžio 12 d. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad ant J. R. kairės pusės paakio, skruosto matosi poodinė kraujosruva, ant kairės pusės smilkinio nežymus paraudimas ir įdrėskimas.

3.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus Specialisto išvada Nr. G 488/2023(10), kurioje užfiksuota, kad J. R. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, dėl ko jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

4. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Veika yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

5. Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: 2023 m. gruodžio 11 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia stumdė sugyventinę J. R., po ko kumščiu sudavė tris kartus sugyventinei J. R. į veidą bei galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. R. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

6. Prokuroras už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam siūlo skirti 45 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, ir arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant per visą laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., įpareigoti 3 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

7. Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, A. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Skirdamas A. K. bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas žmogaus kūno neliečiamumui ir sveikatai), kaltės formą ir rūšį (smurtinio pobūdžio nusikalstama veika padaryta tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), kaltinamojo asmenybę – nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pjovėju, teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas. A. K. į psichikos ir elgesio sutrikimų bei priklausomybės ligų apskaitą nėra įrašytas.

10. Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 45 parų areštą (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 4 punktas).

12. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

13. Kaltinamasis A. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gruodžio 12 d. 15 val. 57 min. iki 2023 m. gruodžio 13 d. 11 val. 27 min. (vieną parą). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. K. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

14. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pirmą kartą nuteistu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau nenuteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė, arba, nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas (kasacinė nutartis Nr. 2K-192-511/2021).

15. Atsižvelgiant į tai, jog A. K. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, jis pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme, nėra duomenų, jog būtų padaręs naujų teisės pažeidimų, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 dalis). Taip pat jam skirtini įpareigojimai – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 3 mėnesius nuo bausmės pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8, 10 punktai).

16. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis panaudojo smurtą ir nežymų sveikatos sutrikdymą padarė šeimos nariui – sugyventinei, bei siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kartu su bausme A. K. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

17. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

18. Byloje yra pateiktas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš A. K. 50,10 Eur žalą padarytą PSDF biudžetui dėl nukentėjusiosios gydymo. Tačiau byloje yra pateikta pinigų pervedimo kopija, patvirtinanti, jog A. K. 2024 m. sausio 9 d. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą. A. K. atlyginus žalą padarytą PSDF biudžetui, ieškinys atmetamas (BPK 115 straipsnis).

19. Byloje proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. gruodžio 12 d. 15 val. 57 min. iki 2023 m. gruodžio 13 d. 11 val. 27 min. (vieną parą) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8, 10 punktais, atidėti arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis A. K. buvimo vietos adresu, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose, nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir 3 mėnesius nuo bausmės pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš A. K. 50,10 Eur žalą padarytą PSDF biudžetui dėl nukentėjusiosios gydymo, atmesti.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.