- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- TA-556-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02817-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT, atsakovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. jis serga odos liga, jam skiriami gydomieji tepalai. Dėl šios ligos pareiškėjo oda yra pažeista, odoje (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjui Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN) (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Marijampolės kalėjimas) nebuvo leidžiama naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle, o Marijampolės PN kirpykloje kirpimo metu buvo pažeidžiama galvos oda, dėl odos būklės pareiškėją pravardžiavo. Marijampolės PN medicinos dalies atstovas ir būrio auklėtojas tarpininkavo, siūlydami Marijampolės PN leisti pareiškėjui naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle, tačiau pareiškėjo prašymas, leisti jam naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle, Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. sausio 28 d. raštu Nr. 20/07-150 „Atsakymas į prašymą“ (toliau – ir Marijampolės PN direktoriaus raštas) buvo netenkintas. Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas formaliai, nesigilinant į asmeninę situaciją, medicinos dalies atstovo siūlymą. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius (toliau – ir Seimo kontrolierius) 2021 m. gegužės 20 d. pažymoje Nr. 4D-2021/1-284 „Dėl R. M. skundo prieš Marijampolės pataisos namus“ (toliau – ir Seimo kontrolieriaus pažyma) pripažino, kad pareiškėjo skundas dėl draudimo naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle dėl netinkamai išnagrinėto pareiškėjo prašymo, yra pagrįstas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė stresą, diskomfortą, psichologines kančias, dvasinę skriaudą ir panašiai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalį, pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Tvarkos taisyklės) III skyriaus nuostatomis, plaukų kirpimo mašinėlė nėra įtraukta į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašą, todėl šį elektros prietaisą pareiškėjui nebuvo leista įsigyti. Patikrinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis nenustatyta, kad pagal gydytojo rekomendacijas pareiškėjui būtų leista naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle. Pagal pareiškėjo 2021 m. sausio 7 d. prašymą, Laisvės atėmimų vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Sveikatos priežiūros administratorius (toliau – ir Sveikatos priežiūros administratorius) tarpininkavo ir siūlė (ne rekomendavo) įstaigos vadovui leisti pareiškėjui naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle, tačiau sveikatos priežiūros specialistai nėra pavaldūs Marijampolės PN direktoriui. Atsakovas veikė tinkamai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas pažymėjo, jog byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės PN (pareigūnų) galimai neteisėtų veiksmų, neleidus jam naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle laikotarpiu nuo 2019 m. vasario14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 29 d.
7. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu sirgo odos liga ir jam buvo skiriamas gydymas tepalais. Iš pareiškėjo pateiktos Seimo kontrolieriaus 2021 m. gegužės pažymos matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dermatologas rekomendavo tepalą (duomenys neskelbtini), be to, dėl odos bėrimų į savo šeimos gydytoją pareiškėjas kreipėsi 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 9 d., 2021 m. kovo 16 d. Buvo stebėti keli (duomenys neskelbtini) dalyje. Iš pareiškėjo susirašinėjimų su Marijampolės PN administracija ir Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – LKT) taip pat matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo nusiskundimų dėl odos būklės, o atsiradus galvos odos pažeidimams, 2021 m. kovo mėnesį jam buvo priskirtas odos vaistas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2021 m. sausio 7 d. prašymu kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, prašydamas leisti jam naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle. Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistas G. K. ir Sveikatos priežiūros administratorius J. S. tarpininkavo, siūlydami Marijampolės PN direktoriui leisti pareiškėjui naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle, t. y. 1-ojo Resocializacijos skyriaus vyresnysis specialistas-vertintojas G. K. uždėjo vizą „Pataisos namų med. dalies atstovas tarpininkauja, siūlau leisti“, o Sveikatos priežiūros administratorius – „tarpininkauju leisti“. Marijampolės PN direktoriaus raštu pareiškėjo prašymas buvo netenkintas iš esmės motyvuojant tuo, kad plaukų kirpimo mašinėlė nėra įtraukta į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašą. Pareiškėjui išaiškinta, kad pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą dienotvarkę, pareiškėjas turi galimybę kiekvieną ketvirtadienį apsikirpti kirpykloje.
8. Teismas remdamasis ginčo laikotarpiu galiojusių Tvarkos taisyklių III skyriaus nuostatomis, nurodė, kad plaukų kirpimo mašinėlė nėra įtraukta į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašą. Taisyklių 20.5.15 punktas, be kita ko, nustato, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių (nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus leidimą įsigyti ir turėti medicinos priemonių). Elektrinių plaukų kirpimo mašinėlių įsigijimas ir turėjimas pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems nėra numatytas. Šio daikto negali turėti nei vienas nuteistasis, nepriklausomai, kokioje grupėje jis yra laikomas. Atitinkamai teismas sprendė, kad Marijampolės PN direktorius raštu pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl asmeninės plaukų kirpimo mašinėlės išdavimo. Argumentai, kuriais buvo nepatenkintas pareiškėjo prašymas dėl asmeninės plaukų kirpimo mašinėlės išdavimo yra teisėti ir pagrįsti, todėl atsakovo neteisėti veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuoti.
9. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sirgo odos liga ir vartojo vaistus galvos odos gydymui, tačiau teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad medicininiais tikslais pareiškėjui buvo būtina, ar gydytojo rekomenduota naudoti asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę. Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2022 m. gruodžio 27 d. pažymoje nurodė, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis, duomenų, kad pareiškėjas pagal gydytojo rekomendacijas būtų leista naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle, nėra.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN medicinos dalies atstovas tarpininkavo, siūlydamas leisti pareiškėjui naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle, tačiau teismas pažymėjo, kad pagal viešai pateikiamus LKT pareigybių aprašymus, pareiškėjo prašymą vizavęs J. S. nėra gydytojas, jis teikia slaugos paslaugas (duomenys neskelbtini). Prašymą vizavęs G. K. yra Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui dėl sveikatos būklės gydytojas būtų rekomendavęs įsigyti ir turėti asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę. Pažymėtina, kad pareiškėjo į bylą pateikti duomenys apie jo odos būklę (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad medicininiais gydymo tikslais pareiškėjui būtina naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad Marijampolės PN direktorius, atsisakydamas leisti pareiškėjui naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle, kurios pareiškėjas neturi teisės naudoti, veikė teisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo vertinimu, vien tik aplinkybė, kad pareiškėjo galvoje buvo atsiradę bėrimų ir jam priskirtas odos vaistas, nesant duomenų, jog medicininiais gydymo tikslais jam buvo būtina naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle, ar, kad pagal gydytojo rekomendacijos jam buvo leista naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle, nesudaro pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti kitokį reglamentavimą, nei nustatytas Tvarkos taisyklių III skyriuje ir tenkinti prašymą dėl leidimo naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui teisė apsikirpti Marijampolės PN nebuvo apribota, pareiškėjas turėjo galimybę apsikirpti Marijampolės PN kirpykloje pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką. Pareiškėjas taip pat reiškė pretenzijas dėl patirtų patyčių susijusių su jo odos būkle, tačiau jokių konkrečių aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
12. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (LKT) ar jos pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LKT.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti arba panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
14. Pareiškėjas nurodo, jog šeimos gydytojui atostogaujant, šį gydytoją pakeisdavo J. S., kuris apžiūrėdavo pacientus ir skirdavo vaistus. Šis gydytojas pasirašė ant teikimo rekomenduoti pareiškėjui leisti naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle. 1-ojo Resocializacijos skyriaus vyresnysis specialistas-vertintojas G. K. taip pat uždėjo vizą siūlyti leisti pareiškėjui naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle. Minėtas specialistas matydavosi su pareiškėju kasdien ir žinojo kokias kančias pareiškėjas patiria dėl odos ligos. Atsakovas neįvertino Seimo kontrolieriaus medžiagos, pagal atliktą tyrimą dėl pareiškėjo skundo. Teismas neįvertino visų bylos aplinkybių ir priėmė šališką sprendimą.
Atsiliepimas
15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
16. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės PN galimai neteisėtų veiksmų, neleidus jam naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad plaukų kirpimo mašinėlė nėra įtraukta į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašą, o byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad medicininiais tikslais pareiškėjui buvo būtina, ar gydytojo rekomenduota naudoti asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių.
20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Pareiškėjui 2020 m. rugpjūčio 25 d. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prašymą leisti naudotis plaukų kirpimo mašinėle vizavo 1-ojo Resocializacijos skyriaus vyresnysis specialistas-vertintojas G. K., nurodydamas, kad „pataisos namų med. dalies atstovas tarpininkauja, siūlau leisti“ bei Sveikatos priežiūros administratorius J. S., nurodydamas – „tarpininkauju, leisti“. Pareiškėjas 2021 m. sausio 7 d. kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su prašymu leisti jam turėti plaukų kirpimo mašinėlę. 2021 m. sausio 28 d. Marijampolės PN direktoriaus rašte nurodė, jog prašomos plaukų kirpimo mašinėlės pareiškėjas įsigyti negali, kadangi toks elektros prietaisas nėra įtrauktas į nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašus.
22. Pareiškėjas, nesutikdamas su Marijampolės PN direktoriaus raštu pateikė skundą Seimo kontrolieriui. Seimo kontrolierius įvertinęs susiklosčiusią situaciją pripažino pareiškėjo skundą dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), netinkamai išnagrinėjus 2021 m. sausio 12 d. prašymą ir neleidus naudotis plaukų kirpimo mašinėle, pagrįstu ir rekomendavo Marijampolės PN direktoriui pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 12 d. prašymą dėl leidimo perduoti pareiškėjui plaukų kirpimo mašinėlę, įvertinant visas individualias su prašymu susijusias aplinkybes bei pateikti pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkantį įsakymą. Remiantis bylos duomenimis, Marijampolės PN direktorius po Seimo kontrolieriaus pažymos priėmimo leido pareiškėjui turėti plaukų kirpimo mašinėlę.
23. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5184-575/2019), taip pat užtikrinti, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 ir kt.).
24. Nors Tvarkos taisyklių III skyriuje numatyti nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, jų bendra masė, tačiau Marijampolės PN direktorius, priimdamas atitinkamą sprendimą, turėjo šio teisės akto nuostatas taikyti atsižvelgdamas į individualią pareiškėjo padėtį. Šiuo atveju Marijampolės PN direktorius formaliai nagrinėjo pareiškėjo prašymą, neatsižvelgė į faktinių aplinkybių visumą, pavyzdžiui, į tai, kad pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), yra gautos atitinkamų specialistų vizos dėl leidimo pareiškėjui turėti plaukų kirpimo mašinėlę, pareiškėjas vartoja vaistus dėl odos ligos. Pažymėtina, jog nagrinėjamu po pareiškėjo kreipimosi į Seimo kontrolierių ir po Seimo kontrolieriaus pažymos priėmimo pareiškėjui buvo leista naudotis plaukų kirpimo mašinėle. Šiuo atveju įvertinus bylai reikšmingų aplinkybių visumą, yra pagrindas pripažinti, jog Marijampolės PN direktorius priimdamas raštą neatsižvelgė į gero administravimo principą.
25. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.
26. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
27. Pripažintina, kad netinkamas, formalus pareiškėjo prašymo išnagrinėjimas, galėjo sukelti pareiškėjui diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – teisės aktų reikalavimų neatitinkančių administracinių sprendimų priėmimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).
28. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma suma (10 000 Eur). Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija, įvertinus padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjo prašymas leisti turėti ir naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle Marijampolės PN buvo pateiktas 2021 m. sausio 7 d. ir po Seimo kontrolieriaus pažymos priėmimo pareiškėjui leista naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjas serga odos liga), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti pareiškėjui 200 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.
29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nutartis neskundžiama.