Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:

R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2003-11-24 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., bauda 100 MGL (12500 Lt), teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. U. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2015-04-14 apie 20.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.81 promilių), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais bei sumušė savo sugyventinę E. O., t. y. sudavė vieną kartą ranka per veidą bei pastūmė E. O. dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir susimušė kairę koją, tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis R. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas kaltinamajam R. U. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. U. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis 2015-04-14 apie 18. 00 val. grįžo namo neblaivus ir atsinešė su savimi butelį degtinės. Virtuvėje sėdėjo ir vienas gėrė degtinę. Sugyventinė E. O. pradėjo jam priekaištauti, kad jis girtas ir toliau geria. Jis atsakė, kad tai ne jos reikalas. Jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini), jau 6 mėn. Butas yra vieno kambario, nuosavybės teisėmis priklauso E. O. motinai A. O.. Jis su E. O. augina dukrą E. U.. Paskutiniu metu jis su E. O. dažnai pykstasi. Jis paprašė E. O. duoti jam savo mobilų telefoną, kad galėtų paskambinti motinai, bet ji telefono nedavė. Jis supyko ir trenkė jai vieną kartą ranka per veidą. Tuomet jis nuėjo į vonią ir po kiek laiko į duris paskambino policijos pareigūnai. Jis išėjo iš vonios ir per virtuvės langą pamatė, kad kieme stovi policijos automobilis. Tuo metu dar kartą paskambino į duris ir E. O., norėjo atidaryti duris, o jis šią pastūmė nuo durų, po ko E. O. nugriuvo ant E. E. E. O. pradėjo rėkti „gelbėkite”, tuomet jis pats atidarė duris ir įleido policijos pareigūnus. Jis labai gailisi dėl tokio savo elgesio, t. y. kad sukėlė fizinį skausmą E. O.. Pažada, kad daugiau tai nepasikartos ( b.l. 51).

Kad būtent kaltinamasis R. U. nukentėjusiosios E. O. atžvilgiu naudojo smurtą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusioji E. O., kuri apklausta pavirtino, kad 2015-04-14 apie 19 val. grįžo namo visiškai girtas jos sugyventinis. Ji gyvena su R. U. kartu 6 mėn., vieno kambario bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris priklauso jos motinai A. O.. Jiedu augina dukrą E. U.. Kilusio konflikto metu dėl jos pokalbio su R. U. motina dėl pastarojo alkoholio vartojimo, R. U. pradėjo bartis, išvadindamas ją visokiais necenzūriniais žodžiais, rėkė, kad atims iš jos dukrą. R. U. buvo labai girtas ir piktas. Jis pareikalavo, kad ši duotų jam savo mobilaus ryšio telefoną, tačiau telefono nedavus, R. U. jai trenkė vieną kartą ranka per veidą, ji tuo metu ant rankų laikė dukrą. Vaiko jis neužgavo. R. U. nuėjo į vonią, o ji tuo metu paskambino ir iškvietė policiją. Po kiek laiko R. U. pro langą pamatė atvažiavusius policijos pareigūnus ir jiems paskambino į duris. Dėl to R. U. labai supyko ant jos ir sušaukė, kad jį išskundė policijos pareigūnams. Ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė kairę koją. Kairės kojos kelią nusibrozdino, todėl buvo kraujosruva. Daugiau sužalojimų padaryta nebuvo, tik juto fizinį skausmą. Medikų pagalbos neprireikė. Vėliau taip pat į medikus nesikreipė, tačiau į medicinos ekspertus kreipsis. Vaikas konflikto metu nenukentėjo (b.l. 30-31).

Smurto nukentėjusiosios E. O. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančia specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. O. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinamais kairio kelio srityje, paveikus kietu, buku daiktu ar plokštuma, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (b.l. 29), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos būrio vyriausiojo patrulio V. B. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad 2015-04-14 apie 20.26 val. pareigūnams patruliuojant, iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtauja vyras, atvykus į įvykio vietą pareigūnai nustatė, kad policiją kvietė E. O., o 2015-04-14 apie 20:00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus vyras R. U. mušė savo sugyventinę E. O., kuri buvo labai susijaudinusi, verkė, pranešėja buvo blaivi (b.l. 3-4), Alkoholio matuoklio duomenimis, kuriais užfiksuota, kad R. U. nustatytas 2,81 prom. girtumas (b.l. 42).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. U. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais ir suduodamas vieną kartą ranka per veidą bei pastumdamas E. O., dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir susimušė kairę koją, sukėlė E. O. fizinį skausmą. Nors kaltinamasis R. U. ir nukentėjusioji E. O. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, augina dukrą, todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis), nukentėjusioji E. O., kaip kaltinamojo R. U. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Kaltinamojo R. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (b. l. 59-61), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 66), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 2015-04-25 konsultuotas psichiatrijos ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, tačiau nesant indikacijų būtinajai medicininei pagalbai - hospitalizuotas nebuvo, diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūminė intoksikacija (b. l. 65),Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 64), taip pat į tai, kad kaltinamasis sutinka, jog jam būtų skirta laisvės apribojimo bausmė ir taikomi prokurorės pareiškime teismui pasiūlyti įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonės (b. l. 69-71), ir mano, kad kaltinamajam R. U. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, taikant įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, kaltinamajam R. U. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Į skirtinos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-04-14 20.20 val. iki 2015-04-16 13.00 val., t.y. 2 paros, kurios prilygintinos 4 laisvės apribojimo dienoms. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

R. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. U. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnio nuostatomis, įpareigoti kaltinamąjį R. U. per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į R. U. paskirtąją bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą nuo 2015-04-14 20.20 val. iki 2015-04-16 13.00 val., t.y. dvi paras (vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms).

Kardomąją priemonę R. U. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi. Jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu.

Taip pat išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal LR BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.